Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1760-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
2S-1760-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07811-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Civilinė byla Nr. 2S-1760-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-07811-2014-4,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.4; 128.11; 129.16;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-11658-192/2014 D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis R. B. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų (b.l. 6–7) prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti, jei jis būtų praleistas; 2) prijungti prie vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytinius įrodymus; 3) nedelsiant nutraukti visus vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kreiptis į Kauno apylinkės teismą, kad už aplaidų darbą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosbūtų paskirta bauda; 5) kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl pareiškėjo patirtų 100 Lt dydžio išlaidų ir nuostolių išieškojimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 4 d. pareiškėjui darbovietėje buvo pranešta apie tai, kad į darbovietę yra atsiųstas antstolio R. B. 2014 m. vasario 19 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad antstolis vykdo 25,97 Lt skolos ir 160,28 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą iš pareiškėjo pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-5482-886/2012. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra gavęs raginimo dėl minėtos skolos sumokėjimo geruoju. 2013 m. balandžio 8 d. pareiškėjas sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą 25,97 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, kadangi daugiau nei pusantrų metų nepatikrino, jog išieškoma suma jau yra sumokėta. Antstolis turėtų kreiptis į teismą, kad už aplaidų darbą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būtų paskirta bauda. Be to, pareiškėjas skundui parengti ir reikalingiems dokumentams suruošti sugaišo daugiau nei tris valandas, todėl jam turėtų būti priteistos patirtos 100 Lt dydžio išlaidos bei nuostoliai.

Antstolis 2014 m. balandžio 17 d. patvarkymu (b.l. 4–5) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi (b.l. 16–18) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje vykdomasišieškojimas pagal 2012 m. gegužės 2 d. Kauno miesto apylinkėsteismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5482-886/2012 dėl 25,97 Lt išieškojimo iš pareiškėjo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą bei kiti dokumentai, tačiau grįžo neįteikti nurodant, kad adresatas į pranešimus neatsiliepė. Neįteikus raginimo įvykdyti sprendimą asmeniškai skolininkui, šis raginimas jam buvo įteiktas 2012 m. rugsėjo 12 d. viešo paskelbimo būdu, todėl teismas pripažino, kad antstolis laikėsi CPK nustatytos raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui tvarkos ir nepagrįstu pripažino pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad jis nėragavęs antstolio raginimo įvykdyti sprendimą geruoju. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjasproceso eiga privalo domėtis ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu įvykusį ir pasibaigusį procesą bei gavęs pranešimus apie jo vardu saugomą korespondenciją, privalėjo atsiimti saugomą korespondenciją tam, kad galėtų susipažintisu jos turiniu ir įsitikinti, ar tai jam nesukelia jokių pasekmių. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo reikalavimą nutraukti visus vykdymo veiksmus, kadangi CPK 629 straipsnyje nenumatyta vykdomosios bylos nutraukimo galimybė skolininko pareikalavimu. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nerūpestingo ir aplaidaus elgesio, kadangi nustatė, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstoliui momentu teismo sprendimas gera valia įvykdytasnebuvo, be to, pareiškėjasteismo sprendimą įvykdė per trečiąjį asmenį, o būdamas atidusir rūpestingas nepasidomėjo, ar išieškotojaužskaitė įmoką. Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos yrakiekvieno asmens savarankiška teisė, kurią kiekvienasasmuo realizuoja tiesiogiai bei pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą, todėl antstolis neturi jokios teisėskreiptis į teismą dėl skolininko teisių gynimo jo pasirinkta forma, t. y. kreipiantis į teismą dėl baudos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skyrimo, o taip pat dėl išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjasatskiruoju skundu (b.l. 22–28) prašo: 1) prijungti rašytinius įrodymus prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; 2) išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo 2009 metų apelianto į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banko sąskaitą sumokėtų žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apelianto sumokėtų kaip mokesčio mokėtojo sudengtų sumų išklotinę; 3) panaikinti 2014 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą byloje – įpareigoti antstolį R. B. nutraukti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto atžvilgiu, kreiptis į Kauno apylinkės teismą, kad už aplaidų darbą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būtų paskirta bauda, kreiptis į Kauno apylinkės teismą, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būtų išieškota apeliantui 100 Lt patirtų išlaidų ir nuostolių už 2014 m. balandžio 8 d. skundo dėl antstolio veiksmų surašymą bei 300 Lt už atskirojo skundo surašymą bei patirtos kopijavimo, dokumentų siuntimo ir kitos išlaidos, 4) tuo atveju, jei būtų netenkinamas atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti antstolį nutraukti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašo iki minimumo sumažinti antstolio nepagrįstai priskaičiuotas per dideles vykdymo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio vykdomas išieškojimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi 2012 metais apeliantui dar nebuvo atsiradusi prievolė sumokėti priteistas 25,97 Lt dydžio pašto išlaidas valstybei, nes teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5482-886/2012 įsiteisėjo tik 2014 m. kovo 24 d. Išieškotojai anksčiau laiko, neteisėtai 2012 metais buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl išieškojimas iš apelianto buvo pradėtas nepagrįstai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikdama antstoliui vykdomąjį raštą vykdyti privalėjo įsitikinti, ar vykdomasis raštas yra galiojantis ir teisėtas, tačiau to nepadariusi elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai.Nepagrįsta teismo išvada, kad 2012 metais antstoliui nepavyko įteikti procesinių dokumentų apeliantui. Antstolis nesiėmė visų priemonių, kad apeliantas apie pradėtą naują išieškojimą būtų informuotas tinkamai, kad jam apie tai būtų pranešta asmeniškai. Apelianto nei gyvenamoji, nei darbo vietos nuo 2009 metų nesikeitė, o antstoliui nuo 2011 m. gegužės 17 d. iš kitų vykdomųjų bylų yra žinomos tiek apelianto darbovietė, tiek ir gyvenamoji vieta. Nuo 2011 m. gegužės 17 d. kiekvieną mėnesį antstoliui yra pateikiami duomenys apie apelianto turtinę būklę kitose vykdomosiose bylose šiuos dokumentus pristatant asmeniškai į antstolio kontorą, tačiau antstolisiki pat 2014 m. vasario 19 d. patvarkymo išsiuntimo į skolininko darbovietę nesiteikė apeliantui asmeniškai pranešti ar informuoti jį apie naujai vykdomą išieškojimą.Nuo 2009 metų apeliantasne vienoje civilinėje byloje į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą yra sumokėjęs kelis šimtus litų žyminio mokesčio irbylinėjimosi išlaidų, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žinioje nuolat buvo apelianto, kaip mokesčių mokėtojo, permoka, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijospareigūnai, pažeisdami Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, savo iniciatyva ir laiku nesudengė galimos skolos. Pateikusvykdomąjį raštą vykdyti antstoliui, apeliantaspatyrė papildomasišlaidas.Net ir tuo atveju, jei apeliantas būtų suklydęs ir laiku nesumokėjęs priteistų 25,97 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, antstolis, nuo 2011 m. gegužės 17 d. žinodamas, kad apelianto nei gyvenamoji, nei darbo vieta nuo 2009 metų nepasikeitė, nesiėmė protingų, ekonomiškų, teisėtų veiksmų su mažiausiomis laiko ir darbo sąnaudomis informuoti apeliantą telefonu ar elektroniniu laišku apie vykdomą naują išieškojimą, dėl ko per ilgesnį nei pusantrų metų laikotarpį vykdymo išlaidos išaugo iki nelogiškos, neprotingos ir nerealios sumos, kelis kartus viršijančios skolos dydį, todėl jos turi būti mažinamos iki minimumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 80) suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkėsteismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5482-886/2011 valstybės naudai priteisė iš apelianto 25,97 Lt už procesinių dokumentų įteikimą. Minėtas teismo sprendimas buvo paliktas galioti nepakeistas 2012 m. balandžio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, tai Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną, dėl ko 2012 m. gegužės 25 d. išieškotojai pagrįstai buvo išduotas vykdomasis raštas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinusi, ar apeliantas yra sumokėjęs priteistą sumą ir nustačiusi, kad priteista suma nėra sumokėta, vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstoliui. Kadangi apeliantas priteistą sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėjo 2013 m. balandžio 8 d., teismas pagrįstai pripažino, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstoliui metu teismo sprendimas gera valia nebuvo įvykdytas. Vykdomojo rašto išdavimo, pateikimo ir priėmimo jį vykdyti tvarka nebuvo pažeista, todėl nėra jokio pagrindo naikinti pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus ir pripažinti, kad buvo pažeisti apelianto interesai.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 83) nurodė, jog su apelianto pareikštais reikalavimais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje skundžiami antstolio veiksmai teigiant, kad antstolis, tinkamai neinformavęs skolininko apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, neteisėtai pradėjo priverstinio vykdymo procedūras.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str.1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Raginimo skolininkui įteikimas yra svarbi jo teisių ir teisėtų interesų apsaugos forma, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005). Vadovaujantis CPK 657 straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 str. 1 d.). Raginimo paskelbimo CPK660 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 str. 2 d).

Nagrinėjamoje byloje remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5482-886/2011 dėl 25,97 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų išieškojimo valstybei iš skolininko D. S. (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 1). 2012 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė nurodytą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir apskaičiavęs vykdymo išlaidas išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 2–4). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui buvo siųstas jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu vykdomajame rašte, (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš apelianto byloje pateikiamų procesinių dokumentų, juose nurodytas apelianto gyvenamosios vietos adresas sutampa su adresu, kuriuo antstolis apeliantui siuntė raginimą įvykdyti sprendimą. Skolininko gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti. Tiek registruotos siuntos įteikimo pranešime, tiek ir ant voko, kuriame buvo siųsti procesiniai dokumentai, nurodyta, kad siuntos gavėjas neatsiliepė į pranešimus (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5). Paaiškėjus, kad procesinių dokumentų skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu asmeniškai negalima įteikti, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą 2012 m. rugsėjo 12 d. paskelbė specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 9). Šiuo antstolio veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą ir jam buvo suteikta galimybė atsiskaityti su išieškotoja.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, jog antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių tinkamai informuoti skolininką apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato antstoliui pareigos informuoti skolininką apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą telefonu ar elektroniniu laišku, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolis apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą turėjo jį informuoti šiomis priemonėmis. Be to, esant nustatytoms pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms pripažintina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad 2012 metais skolininkui nepavyko įteikti siųstų procesinių dokumentų. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui procesiniai dokumentai, siunčiant juos registruotąja pašto siunta, nebuvo įteikti, o apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo gyvenamoji ir darbo vieta nesikeitė nuo 2009 metų, nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pagrįstumo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad antstoliui nuo 2011 m. gegužės 17 d. yra žinomi apelianto gyvenamosios vietos ir darbo vietų adresai, kad apeliantas kiekvieną mėnesį atvyksta į antstolio kontorą, dėl ko antstolis raginimą įvykdyti sprendimą jam galėjo įteikti asmeniškai, yra niekuo nepagrįstos, todėl negalima pripažinti, kad antstolis turėjo galimybę asmeniškai įteikti apeliantui raginimą įvykdyti sprendimą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas tinkamai, griežtai laikantis raginimo įteikimo tvarką reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog antstolis laikėsi CPK nustatytos raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarkos ir pagrįstai sprendė, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir skolininkui per raginime nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, antstolis turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus.

Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisiopriorisinstantiae). Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nurodytos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvoje įtvirtintos ribotos apeliacijos ypatumus, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kuriomis apeliantas negrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkina ir apelianto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie civilinės bylos bei naujų įrodymų išreikalavimo, kadangi pateikti nauji bei prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su aplinkybėmis, kurias apeliantas nurodė tik atskirajame skunde ir kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Esant draudimui atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir dėl šių naujai nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui nepasisakant bei jų nevertinant, naujų įrodymų priėmimas bei išreikalavimas yra netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako ir dėl atskirojo skundo reikalavimo sumažinti nepagrįstai priskaičiuotas per dideles vykdymo išlaidas, kadangi šis reikalavimas nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus įteikiant raginimą įvykdyti sprendimą, pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje antstolis šių teisės normų laikėsi ir skolininką apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą informavo tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartįpalikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis