Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja E. Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26790-2016-6

2017 m. kovo 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtos bausmės už atskiras veikas subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. skirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – A. B. skirta galutinė 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-06-21 16.00 val. iki 2016-06-23 (3 dienos) bei jo suėmimo laikas nuo 2016-06-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės dalis, atlikta pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti A. B. nusikalstamu būdu gautą turtą – 13,60 Eur. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. A. B. grąžinti asmens apžiūros metu pas jį rasti 8,65 Eur.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir J. D., tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, t. y. apėmimo būdu subendrinti tiek šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes, tiek skirtą bausmę subendrinant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu apeliantui skirta subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme. Taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti skirtos bausmės vykdymą, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas turi judėjimo negalią, todėl bausmės atlikimo metu patirtų papildomų fizinių bei psichologinių nepatogumų. Argumentuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu skirta per griežta bausmė, nes nepagrįstai taikytas ne bausmių apėmimo, o sudėjimo iš dalies būdas. Šį bausmių bendrinimo būdą teismas nepagrįstai taikė ir subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė I. V. atsiliepimu su skundu nesutinka. Teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė yra teisinga, skirta įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pavojingumą. Atkreipia dėmesį, jog subendrinta bausmė yra žymiai mažesnė nei už tokią nusikalstamą veiką skirtinos bausmės vidurkis, todėl ji nekeistina ir nemažintina. Nors apeliantas teigia turintis judėjimo negalią, tačiau jis toliau vykdo nusikalstamas veikas. Mano, kad bausmės tikslai, taikius BK 75 straipsnio nuostatas, nebus pasiekti be realaus skirtos bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui netaikytinas ir dėl to, kad jis yra recidyvistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo, jog būtų apėmimo būdu subendrintos tiek skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, tiek paskirta nuosprendžiu bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu apeliantui skirta subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme.

Susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio motyvais, apygardos teismas pritaria apelianto argumentams, jog apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to neteisingai paskyrė bausmę, o būtent netinkamai parinko ir taikė tiek skirtų nuosprendžiu bausmių subendrinimo būdą, tiek skirtos bausmės subendrinimo su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu apeliantui skirta subendrinta bausme.

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

Pagal BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą aptariamo straipsnio ir punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011).

Apeliantui už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 2 metų 6 mėnesių, o už nesunkaus – BK 259 straipsnio 1 dalyje – 1 metų laisvės atėmimo bausmes. Taigi, remdamasi išdėstytais bausmių bendrinimo teisinio reguliavimo aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę apylinkės teismas turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 4 dalimi, o BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir šias bausmes bendrinti apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, kadangi bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nesunkus ir sunkus nusikaltimas).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija keičia skundžiamą nuosprendį, kuriuo nuteistajam A. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje nusikaltimų padarymą, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir taikius BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 2 metų 1 mėnesio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir A. B. skirtina galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o taikant BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių.

BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Taigi, esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę bei jos atlikimo tvarką.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi tokiu atveju teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2012). Be to, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme.

Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Taigi teismas, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-2-699/2015, 2A-7-8-697/2015).

Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-698-201/2016, įsiteisėjusiu 2016 m. rugsėjo 21 d., A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams (nesunkus nusikaltimas), pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme (baudžiamasis nusižengimas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, taikius BK 65 straipsnio 1 dalies a punktą, arešto bausmė pakeista į laisvės atėmimą ir A. B. skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, atliktina pataisos namuose. A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Lygindama nusikalstamų veikų, už kurių padarymą A. B. nuteistas 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais, rūšis, kategorijas ir pavojingumą, remdamasi BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sunkus nusikaltimas, kvalifikuotinas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už kurį A. B. nuteistas 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, skiriasi per vieną kategoriją nuo nesunkaus nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už kurio padarymą jis nuteistas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu. Taip pat šios nusikalstamos veikos labai skiriasi ir pagal pavojingumą, taigi atitinka bausmių bendrinimo apėmimo būdu sąlygas, reglamentuotas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas A. B. 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu subendrintą bausmę bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta ankstesniu minėtu 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, turėjo taikyti BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatas ir bausmes bendrinti apėmimo būdu.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. paskirtas bausmes pagal du nuosprendžius subendrindamas dalinio bausmių sudėjimo būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. B. paskirta subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams) ir subendrinta bausmė, paskirta apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, subendrintina apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Apelianto skundo argumentai dėl sveikatos būklės vertinami kaip neturintys teisinės reikšmės bei nesudarantys pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto (BK 75 straipsnis). Pagrindo manyti, kad apeliantas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliantas ne kartą teistas (dominuoja nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis), baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau toliau tęsė nusikalstamą, priešingą teisei gyvenimo būdą. Dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas jam gali būti paskata toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas.

Apelianto argumentai dėl fiziologinių ar psichologinių nepatogumų atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje nesudaro pagrindo skirtos bausmės vykdymą atidėti ar skirtą bausmę, kuri, beje, nesiekia net minimalios sankcijos už sunkiausią iš padarytų veikų ribos, dar labiau švelninti. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistiesiems yra suteikiama galimybė nemokamai gydytis ir tai priklauso tik nuo pačių nuteistųjų noro bei motyvacijos. Nuteistiesiems sveikatos priežiūra ir tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims yra garantuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir kitais įstatymo įgyvendinamaisiais aktais. Be to, jei nuteistieji laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, jie iš laisvės atėmimo vietos gali būti paleisti anksčiau laiko.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirtas bausmes už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje nusikaltimų padarymą subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. B. galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. B. paskirtą subendrintą bausmę (laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams) ir subendrintą bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti A. B. galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.