Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. (buv. T.) ieškinį atsakovui O. T. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad atsakovas gyvena asocialų gyvenimą, vaikai jo labai bijo dėl anksčiau matyto smurto. Atsakovas nuo 2017 m. birželio mėn. neteikia jokios finansinės pagalbos, priverstine tvarka iš jo nėra ko išieškoti, nes jis turto nebeturi, nedirba, vaikais nesidomi, su jais nebendrauja, nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui. Kai atsakovas pasirodo darbo vietoje, apie kurią neseniai sužinojo, naudoja psichologinį smurtą, yra priversta kviesti apsaugą, kad jį išvestų. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl prašo jį tenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neaugina savo vaikų, neteikia išlaikymo, nesidomi jų ugdymu, lavinimu, nesiekia bendravimo su jais, yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė E. G. (buvusi pavardė T.), tėvas yra atsakovas O. T.. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-158-824/2019, be kita ko, buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečių vaikų N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iš atsakovo taip pat priteistas 1 440 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. nepilnamečiui vaikui V. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei 1 440 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. nepilnamečiui vaikui N. T., gim. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei antstolio A. S. 2019 m. spalio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat nustatyta, kad atsakovas priteisto išlaikymo įsiskolinimo (2 880 Eur) vaikams nėra padengęs, išlaikymo periodinėmis išmokomis neteikia, išlaikymo skola 2019 m. spalio 1 d. buvo 7 248 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikiamais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba. Iš 2020 m. kovo 10 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad atsakovas ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe eilę kartų baustas už pasirodymą, esant neblaiviam, viešoje vietoje, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-570-795/2019 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. už fizinio smurto prieš savo tuometę sutuoktinę E. T. panaudojimą, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei visą bausmės laikotarpį uždrausta vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, atsakovui paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovas nuo vaikų auginimo ir kitų tėvo pareigų yra visiškai nusišalinęs, prašo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas su sūnumis nebendrauja, sūnų gyvenimu, jų poreikiais bei pasiekimais nesidomi, jų auklėjime nedalyvauja, išlaikymo nuo 2017 m. birželio mėn. iki šiol neteikia. Net 2019 m. gegužės 29 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas nė dalies gautų lėšų neskyrė išlaikymo įsiskolinimo dengimui, neprisidėjo prie kokių nors augančių vaikų poreikių patenkinimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad atsakovas bendravimo su vaikais nesiekia, dėl vedamo netinkamo gyvenimo būdo, t. y. piktnaudžiavimo alkoholiu, yra nemotyvuotas palaikyti artimą ryšį su sūnumis. Taigi atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) ilgą laiko tarpą vengia ir iki šiol tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: rūpintis jais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jiems tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, tuo darydamas ypatingą žalą vaikų vystymuisi, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovas savo elgesio nekeičia ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CPK183 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia į sūnus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis numato, jog priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Apribojus tėvų valdžią, atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Šioje byloje minėti klausimai nesprendžiami, nes vaikų – N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini) - gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimai yra išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-158-824/2019.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos, todėl žyminio mokesčio priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Ieškovei byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 275,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 275,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo O. T. valstybės naudai 275,75 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.