- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-357-889/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- A. G., L. Š.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11710-1050/2025 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., prašydama nepilnamečio sūnaus K. J. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. iki sūnaus pilnametystės priteisti po 330 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 d., išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką:
2.1. atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos, tačiau nutolsta nuo jos ne daugiau kaip 15 km atstumu ir grąžina jį į jo faktinę gyvenamąją vietą; taip pat atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos, tačiau nutolsta nuo jos ne daugiau kaip 15 km atstumu ir grąžina jį į jo faktinę gyvenamąją vietą;
2.2. iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus laikinam išlaikymui priteisti po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d., į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.
3. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat ir dėl vaiko išlaikymo dydžio. Tol, kol šalys nėra susitarusios ir nėra priimtas teismo sprendimas ginčytinais klausimais, egzistuoja reali grėsmė, kad tėvas, pasiėmęs vaiką, negrąžins jo sutartu laiku, arba išvis su juo nepalaikys ryšio, todėl gali tapti sudėtinga vykdyti būsimą teismo sprendimą. Be to, nors atsakovas geranoriškai kol kas moka po 300 Eur vaiko išlaikymui, tačiau toks jo mokėjimas, jo nenutrūkstamumas nėra niekaip užtikrintas ir atsakovo gali būti bet kada nutrauktas, jeigu jis neigiamai įvertins jam pareikštus ieškinio reikalavimus. Mano, kad būtina užtikrinti situacijos stabilumą ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismas Anykščių rūmai 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies. Nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą; taip pat atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą. Kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atmetė.
3. Pasisakydamas dėl laikinos bendravimo tvarkos teismas pažymėjo, kad konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas, esant konfliktinei situacijai, atitinka tiek šalių, tiek ir jų mažamečio vaiko interesus. Teismas padarė išvadą, kad skyrium gyvenančio atsakovo laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku sudarys galimybes šalims planuoti savo laiką, leis išlaikyti vaiko dienos režimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės siūloma laikino bendravimo tvarka atitinka vaiko amžių ir bylai pateiktas šeimos gydytojo ir psichologų rekomendacijas. Pažymėjo, kad laikina bendravimo tvarka laikinai užtikrins vaiko teisę bendrauti su faktiškai atskirai gyvenančiu tėvu, taip pat leis atsakovui palaikyti nuolatinį ir stabilų ryšį su kūdikiu. Teismas šioje proceso stadijoje nenustatė draudimo atsakovui, pasiėmus sūnų, nutolti daugiau kaip 15 km atstumu nuo vaiko faktinės gyvenamosios vietos, kadangi visas faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
4. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo priteisimo teismas nustatė, kad atsakovas skiria išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas pažymėjo, kad konfliktas tarp šalių tęsiasi nuo pat vaiko gimimo, tačiau atsakovas išlaikymą mokėjo reguliariai, ir nėra jokių indikacijų, kad šiuos mokėjimus jis ketintų nutraukti. Teismo vertinimu, tokio dydžio atsakovo skiriamas išlaikymas nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei, atsižvelgus į vaiko amžių, šią dieną leidžia užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų būtinybę priteisti laikiną išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad, atsiradus poreikiui, ginčo šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar patikslinimo. Nurodė, kad bylą išnagrinėjęs iš esmės ir įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas priims galutinį sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų. Pažymėjo, kad šalys, vadovaudamosi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgdamos į savo galimybes, gali bendradarbiauti ir tartis dėl papildomos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pakeisti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
5.1. atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val., grąžina sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Teismui šiame punkte įvardyto bendravimo grafiko netenkinus, atsakovas teikia alternatyvų prašymą ir prašo nustatyti, jog atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 9.00 val. iki 20.00 val.;
5.2. atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienais kalendoriniais poriniais metais šv. Kalėdų pirmą dieną, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais šv. Kalėdų pirmą dieną sūnus bendrauja su mama;
5.3. kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais šv. Kalėdų antrą dieną tėvas su sūnumi bendrauja pasiėmęs sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžina sūnų šv. Kalėdų antrą dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais šv. Kalėdų antrą dieną sūnus bendrauja su mama;
5.4. kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais šv. Velykų pirmą dieną tėvas bendrauja su sūnumi pasiėmęs sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šv. Velykų pirmą dieną 20.00 val. Antrą šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su mama;
5.5. kiekvienais kalendoriniais poriniais metais šv. Velykų pirmą dieną sūnus praleidžia su mama. Antrą šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su tėvu, tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų antrą dieną 10.00 val. ir grąžina jį šv. Velykų antrą dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
5.6. sūnus kiekvienais metais su mama praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį).
Žemesnės instancijos teismas
6. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pažymi, kad aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų pagrįsti minimalų (nenustatant nakvynių) atsakovo bendravimą su šalių vaiku (pavyzdžiui, grėsmės vaiko saugumui), nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečio vaiko tėvas netinkamai elgtųsi su sūnumi, juo nesirūpintų ar negebėtų pasirūpinti vaiko poreikiais, darytų jam neigiamą įtaką ar žalą, keltų grėsmę. Taip pat nėra objektyvių, įrodymais pagrįstų duomenų, jog toks vaiko ir tėvo bendravimas su nakvyne neigiamai veikia vaiką, kenkia vaiko interesams. Teigia, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo aktyviai siekia maksimaliai dalyvauti vaiko ugdyme, savo gyvenamojoje vietoje turi visas reikiamas priemones kūdikiui prižiūrėti. Akcentuoja, jog šalių kūdikis yra maitinamas pieno mišiniais.
6.2. Nurodo, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jos staigus ir laikinas faktinės gyvenamosios vietos pakeitimas itin apribojo atsakovo galimybes bendrauti su vaiku darbo dienomis. Atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovas dirba, jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Iki ieškovės dabartinės gyvenamosios vietos yra 224 km atstumas, tai sudaro beveik 3 val. važiavimo laiko. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta skyrium gyvenančio atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus laikinoji bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, kadangi atsakovui baigus darbą 17.00 val., jis (duomenys neskelbtini) būtų tik apie 20.00 val. Ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos, todėl akivaizdu, jog prašydama nustatyti tokią laikinąją bendravimo tvarką ji tikslingai siekė, kad ji būtų neįgyvendinama. Teigia, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, šalys iki šiol nesugebėjo susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė nuolat priekaištauja atsakovui dėl jų asmenių santykių, todėl atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės akivaizdoje kels įtampą, kurią neabejotinai pajaus ir šalių nepilnametis vaikas. Atsakovas ne kartą yra bendravęs su vaiku be ieškovės, geba tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. Š. prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį arba, iš dalies tenkinus atsakovo atskirąjį skundą, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.30 val. iki 20.30 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą; taip pat atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Prašo atsižvelgti į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo ir vos 3 mėnesių kūdikio laikina bendravimo tvarka. Šis faktas yra pats svarbiausias, nustatant galimą, tinkamą tėvo ir kūdikio bendravimo tvarką. Nurodo, kad atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovė trukdo bendravimui su vaiku ar siekia jį minimalizuoti, yra nepagrįsti. Priešingai, ieškovė tiek vaikui gimus, iki kreipimosi į teismą, tiek ir dabar sudaro sąlygas atsakovui bendrauti, būti su sūnumi, tačiau prioritetą teikia vaiko gerovei ir interesams, poreikiams, atsižvelgdama į gydytojų rekomendacijas, vaiko režimą ir savijautą. Tuo tarpu atsakovas viso to nepaiso, jam svarbu jo paties patogumas. Visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, tėvai neturi siekti, jog bendravimo tvarka būtų patogi jiems. Dėl gyvenamosios vietos keitimo vaiko tėvui buvo pranešta raštiškai dar 2025 m. spalio 15 d., taip pat atvejo vadybos susitikimo metu 2025 m. spalio 21 d., kuriame dalyvavo ir atvejo vadyba bei psichologė. Tuo metu atsakovas jokių prieštaravimų dėl to neišreiškė. Priešingai nei bandoma pateikti atskirajame skunde, šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena ne (duomenys neskelbtini) rajone, o (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Priešingai nei bando įrodyti atsakovas, atstumas nuo atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) iki ieškovės ir sūnaus faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) rajone yra apie 1 val. 30 min.
7.2. Pažymi, kad vaiko tėvas nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos nė karto nebuvo atvykęs pasimatyti su vaiku. Vaiko tėvas visuomet buvo kviečiamas atvykti į faktinę gyvenamąją vaiko vietą, kurioje jam yra paruoštas atskiras kambarys vaiko ir tėvo laiko leidimui. Pažymi, kad atsakovas nuo 2025 m. spalio 4 d. vaiką buvo paėmęs tik 2025 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) dviem valandoms, daugiau nebuvo atvykęs. Akivaizdu, kad vaiko ir tėvo socialinis ir emocinis ryšys nėra susiformavęs, todėl tėvo bendravimas su vaiku ilgai ir nepertraukiamai su nakvynėmis (kaip yra prašoma), nedalyvaujant ieškovei, kaip vaiko motinai, vaikui neįprastoje aplinkoje sukeltų vaikui, kuris yra kūdikis, neigiamus emocinius išgyvenimus ir sutrikdytų dienos režimą (miego, maitinimosi). Pažymi, kad vaikui ir tėvui bendraujant ieškovė kartu nesiekia dalyvauti, ji siekia būti netoliese, siekia, kad vaikas su tėvu bendrautų jam saugioje ir ramioje aplinkoje, kol dar yra kūdikis, kol yra kuriamas ryšys ir artumas. Taip pat vaiko tėvas tokį ilgą laiką nematęs ir nesirūpinęs vaiku nepažįsta vaiko režimo, kaip vaikas migdomas, maitinamas ir būdravimo metu pratęs leisti laiką.
7.3. Šiuo atveju, atsižvelgiant į kūdikio amžių ir jo maitinimo režimą, gydytojų rekomendacijas, nėra galima ir nėra įmanoma tokia bendravimo tvarka, kokios prašo atsakovas. Pridedama 2025 m. gruodžio 11 d. gydytojo pažyma patvirtina, kad po relaktacijos kūdikis maitinamas mišriai (2 kartai per parą krūtimi,1 kartą dieną ir 1 naktį). Mano, kad atsakovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka būtų žalinga tokio amžiaus kūdikiui, jo vystymuisi. Ieškovė iš dalies sutinka su atsakovo argumentais dėl jo atvykimo laiko į vaiko gyvenamąją vietą, į tai, kad tėvas ilgai nesimatė su sūnumi, dėl to ir atitinkamai teismo nustatyta bendravimo tvarka galėtų būti pakoreguota, paliekant susitikimus antradieniais ir ketvirtadieniai nuo 18.30 val. iki 20.30 val., taip pat kas antrą sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., siekiant palaipsniui megzti vaiko ir tėvo ryšį vaikui pažįstamoje aplinkoje ir esant pagrindiniam globėjui (mamai) netoliese. Tokiu būdu vaiko tėvas turės galimybes susipažinti su vaiko dienos režimu. Atsakovo prašymas nustatyti laikiną bendravimą ir švenčių dienomis, ieškovės vertinimu, šiame etape nėra pagrįstas ir būtinas, kadangi vaikas dar yra kūdikis, laikina tvarka nėra nuolatinė ir negali sutapti su galutiniu teismo sprendimu nustatoma bendravimo tvarka. Be to, ieškovė, matydama, kad atsakovas ir pats sieks bendrauti su sūnumi, atsižvelgti į jo poreikius, gerovę, kurs artimą ryšį, gebės juo tinkamai pasirūpinti, nematys kliūčių, dėl ko pasimatytai ateityje negalėtų būti dažnesni ar ilgesni. Ieškovė visada buvo geranoriškai nusiteikusi, tačiau akcentavo ir dabar pabrėžia pagrindinius kūdikio poreikius, gerovę, su kuria tiesiogiai ir turi būti siejama tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Ieškovės nuomone, atsakovas nenurodė ir neįrodė laikino bendravimo su kūdikiu švenčių metu tvarkos nustatymo būtinumo, todėl toks prašymas neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 2 d. pažymą, kuri, jo vertinimu, patvirtina aplinkybes apie jo darbo laiką.
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. gruodžio 11 d. gydytojo pažymą, kuri patvirtina, kad po relaktacijos kūdikis maitinamas mišriai (2 kartai per parą krūtimi, 1 kartą dieną ir 1 naktį). 2025 m. spalio 15 d. žinutė atsakovui dėl ieškovės persikraustymo, kuri patvirtina aplinkybes, kad atsakovas apie tai, kad ieškovė išsikrausto gyventi kitur, buvo įspėtas. 2025 m. spalio 24 d. ieškovės mamos žinutė, kuri patvirtina, jog atsakovas yra laukiamas nurodytu adresu ir jam yra sudarytos sąlygos matytis su sūnumi. 2025 m. gruodžio 9 d. el. laiškas, kuriuo atsakovas informuoja, jog į pasimatymą su sūnumi neatvyks, ir tos pačios dienos el. laiškas iš ieškovės apie tai, kad ji yra informuota, jog atsakovas pasimatyme su sūnumi nedalyvaus. Fotonuotrauka, kurioje fiksuotas atstumas tarp atsakovo darbovietės ir ieškovės faktinės gyvenamosios vietos.
13. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.
14. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus mano, kad pateikti įrodymai turi esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, be to, nėra didelės apimties, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgęs į tai, kas aptarta, teismas nusprendžia šalių pateiktus papildomus įrodymus priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką K. J. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2017 m. liepos 20 d. yra (duomenys neskelbtini). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2025 m. gegužės 28 d. yra (duomenys neskelbtini).
17. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), ieškovės motinos namuose.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo
18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde suformulavo prašymą nustatyti jo siūlomą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, įtraukiant nakvynes ir švenčių dienas, o netenkinus šio prašymo prašo tenkinti alternatyvų prašymą ir prašo nustatyti, jog atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 9.00 val. iki 20.00 val. Atskirajame skunde motyvuoja, kad: (i) byloje nėra aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų pagrįsti minimalų (nenustatant nakvynių) atsakovo bendravimą su šalių vaiku, nenustatyta; (ii) byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečio vaiko tėvas netinkamai elgtųsi su sūnumi, juo nesirūpintų ar negebėtų pasirūpinti vaiko poreikiais, darytų jam neigiamą įtaką ar žalą, keltų grėsmę; (iii) nėra įrodymais pagrįstų duomenų, jog toks vaiko ir tėvo bendravimas su nakvyne neigiamai veikia vaiką, kenkia vaiko interesams. Akcentuoja, jog šalių kūdikis yra maitinamas pieno mišiniais.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
20. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. J. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiėmęs sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą; taip pat atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje arba pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą.
23. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu šalių nepilnamečio vaiko amžius buvo apie tris mėnesius. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad po relaktacijos kūdikis maitinamas mišriai – du kartus per parą krūtimi (vieną kartą dieną ir vieną kartą naktį) (2025 m. gruodžio 11 d. gydytojo pažyma).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui yra būtina stabili namų aplinka, nuoseklus dienos režimas ir nuolatinis ryšys su pagrindiniu prisirišimo objektu (mama). Tuo tarpu apelianto atskirajame skunde siūloma nustatyti laikina bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią vaikas kas antrą savaitgalį gyventų skirtingose vietose arba atsakovas su sūnumi bendrautų kiekvieną šeštadienį nuo 9.00 val. iki 20.00 val., sunkintų šių sąlygų užtikrinimą. Be to, įvertinus tai, kad šalys tarpusavy konfliktuoja, nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taip pat tai, kad, kaip nurodė ieškovė, paskutinį kartą tėvas su sūnumi bendravo 2025 m. spalio 21 d., nėra pagrindo konstatuoti susiformavusį artimą tėvo ir vaiko ryšį. Atsižvelgtina ir į tai, kad tokio amžiaus kūdikio atskyrimas nuo motinos gali turėti neigiamą poveikį jo psichoemocinei būklei, juo labiau, kad vaikas yra maitinamas motinos pienu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo atskirajame skunde siūloma nustatyti laikina bendravimo su sūnumi tvarka arba alternatyvi bendravimo tvarka, kai tėvas su sūnumi bendrauja nepertraukiamai 11 val., neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko (kūdikio) interesų. Pažymėtina, kad vien tai, jog byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių grėsmę vaiko saugumui, netinkamą tėvo elgesį ar jo negebėjimą pasirūpinti vaiko poreikiais, taip pat tai, kad nėra duomenų apie galimą neigiamą bendravimo su nakvyne poveikį vaikui, savaime nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir nustatyti jo siūlomą laikiną bendravimo tvarką ją išplečiant iki nakvynių, papildant švenčių dienas arba nustatant tėvo ir sūnaus nepertraukiamą 11 val. bendravimą kiekvieną šeštadienį vieną kartą per savaitę. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi vaiko amžius (3 mėnesiai), stabilios aplinkos ir dienos režimo poreikis bei tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, vaiko mišrus maitinimas, t. y. motinos pienu ir mišiniais.
25. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovas dirba, jo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Iki ieškovės dabartinės gyvenamosios vietos yra 224 km atstumas, tai sudaro beveik 3 val. važiavimo laiko. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta skyrium gyvenančio atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus laikinoji bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, kadangi atsakovui baigus darbą 17.00 val., jis (duomenys neskelbtini) būtų tik apie 20.00 val.
26. Remiantis apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo nustatytas darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
27. Ieškovė atsiliepime į apelianto atskirąjį skunda nurodo, kad ji su kūdikiu gyvena ne (duomenys neskelbtini) rajone, o (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtančius atstumą nuo atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) iki ieškovės ir sūnaus faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) rajone (CPK 178 straipsnis).
28. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atstumas nuo apelianto darbovietės iki ieškovės faktinės gyvenamosios vietos yra apie 1 val. 30 min. (CPK 185 straipsnis). Vertintina, kad apelianto nurodytas 224 km atstumas iki ieškovės faktinės gyvenamosios vietos neatitinka bylos duomenų, todėl jo argumentai dėl to, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka su sūnumi neįgyvendinama, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovas, siekdamas bendrauti su sūnumi, gali lanksčiau organizuoti savo darbo laiką, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, todėl vertintina, kad darbo laikas negali būti laikomas objektyvia kliūtimi nustatytai laikinai bendravimo tvarkai įgyvendinti. Be to, kad laikina bendravimo tvarka su sūnumi apima tik dvi darbo dienas per savaitę, t. y. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Iš bylai pateiktų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka su sūnumi neįgyvendinama ne dėl objektyvių kliūčių, o dėl paties atsakovo pasirinkimo. 2025 m. gruodžio 9 d. el. laiškas patvirtina, kad atsakovas renkasi išvykas, o ne reguliarius pasimatymus su savo sūnumi. Be to, aplinkybės, kad ieškovė išsikraustys su šalių kūdikiu gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini) apeliantui buvo žinomos, jis apie tai ieškovės buvo informuotas 2025 m. spalio 15 d., šiuo klausimu pretenzijų nereiškė. Iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad apeliantas yra laukiamas ieškovės mamos gyvenamojoje vietoje, kurioje šiuo metu gyvena jo sūnus (2025 m. spalio 24 d. apeliantui siųsta ieškovės mamos žinutė).
29. Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad šioje proceso stadijoje atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsakovas nepagrindė, kodėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko (kūdikio) interesų, taip pat neįrodė, kad jo siūloma laikina bendravimo tvarka, kai bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas su nakvynėmis kas antrą savaitę, švenčių dienomis arba siūloma alternatyvi bendravimo tvarka, kai su vaiku bendraujama tik vieną kartą per savaitę šeštadieniais 11 val. nepertraukiamai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje, vaiko (kūdikio) interesus atitiktų. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėms nėra nustatoma pastovi, išsami skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka. Laikinąja bendravimo tvarka siekiama laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, užtikrinant bendravimą ir tarpusavio ryšio išsaugojimą.
30. Šalims išaiškintina, kad, atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su atsakovu nebeatitiks šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra, todėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.