- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1132-962/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00902-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui R. M. dėl įsipareigojimų, kylančių iš vartojimo kredito sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, prašo priteisti iš atsakovo R. M. 1500,00 Lt skolą, 126,29 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 1618,48 Lt palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas R. M. ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ 2012 m. kovo 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas pasiskolino 1000,00 Lt, 2012 m. kovo 14 d. atsakovui pateikus paraišką, ieškovė papildomai paskolino 300,00 Lt, 2012 m. balandžio 11 d. atsakovui pateikus paraišką, ieškovė papildomai paskolino 200,00 Lt, iš viso paskolino 1500,00 Lt sumą iki 2012 m. gegužės 3 d. su 199.90% dydžio metine palūkanų norma. 2012 m. gegužės 3 d. atsakovas turėjo grąžinti 1500,00 Lt skolos ir 126,29 Lt palūkanų. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59 straipsnių, 6.873 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovui laiku negrąžinus paskolos, remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi ir sutarties 7.1. punktu, nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas privalo sumokėti ir sutartyje nustatytas palūkanas (metinė palūkanų normą -199.90%), skaičiuotinas ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Palūkanos skaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. Iš viso pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį nustatytą taisyklę už pradelstą laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. iš atsakovo priteistina 1618,48 Lt palūkanų suma už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Atsakovo skola yra 1500,00 Lt negrąžintos paskolos, 126,29 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 1618,48 Lt palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, iš viso 3244,77 Lt.
Ieškovė pažymi, jog per metus ieškovė sudaro vidutiniškai 168.972 tūkst. vartojimo kredito sutarčių, kuriomis paskolina vidutiniškai 90.216.577 mln. Lt su vidutine 109,89 %, palūkanų norma. Dėl didelės ir nuolatinės šių kreditų paklausos iš esmės visas klientų grąžinamas kreditų sumas ieškovė iš karto perskolina naujiems pareiškėjams. Atitinkamai, atsakovui laiku grąžinus kreditą ir palūkanas, šios sumos būtų nedelsiant perskolintos kitiems asmenims su ne mažesne kaip 109,89 % metine palūkanų norma. Atitinkamai, dėl atsakovo laiku neįvykdytos prievolės (t.y. neteisėtų veiksmų), ieškovas negavo realių pajamų, t.y. – patyrė nuostolių. Dėl šios priežasties, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir sutarties 7.1.p. apskaičiuota ir prašoma priteisti 1618,48 Lt palūkanų suma, ieškovės teigimu, iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Ši suma yra laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 str. nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas nėra informavęs apie atsakomybę lengvinančias ar nuo jos atleidžiančias aplinkybes. Atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia Paskolos sutartimi, 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. balandžio 11 d., Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiomis sąlygomis, mokėjimo nurodymais dėl paskolos suteikimo, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitu.
Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai įteikti bei apie atsakovo teisę per dvidešimties dienų terminą pateikti atsiliepimui pranešta 2014 m. rugsėjo 3 d. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2014 m. rugsėjo 23 d. Atsakovas R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2012 m. kovo 4 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė suteikė atsakovui 1000,00 Lt paskolą, 2012 m. kovo 4 d., 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė pervedė paskolos sumą atsakovui. Atsakovas nustatytais terminais paskolos negrąžino.
Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1500,00 Lt negrąžinto kredito, kaip pagrįstas, tenkintinas.
Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovo 126,29 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 1618,48 Lt palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. 199,90 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos ir priskaičiuotų palūkanų už 227 pradelstas dienas, nes tai yra ieškovo nuostoliai (negautos pajamos), remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu. Prašymas dėl didesnių nei paskola palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.
Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos A. T., konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Šios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Be to, kreditoriaus arba nukentėjusiojo asmens kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). Nukentėjusysis privalo įmanomai stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti. Atsakovui įrodžius, kad ieškovas pats savo nerūpestingumu, aplaidumu sudaro sąlygas žalai padidėti, teismas atleidžia atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba atitinkamai sumažina išieškomų nuostolių dydį.
Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma yra 199,90 %. Nors kreditas nebuvo grąžintas Vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau ieškinys pateiktas tik praėjus daugiau nei dvejiems metams, 199,90 % dydžio metinės palūkanos skaičiuotos už 227 dienas. Byloje nėra duomenų, kodėl ieškovė daugiau nei dvejus metus delsė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos ir išieškoti skolą, todėl laikytina, kad ieškovė, daugiau nei dvejus metus delsusi kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nesilaikė pareigos stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti, pati savo nerūpestingumu, aplaidumu sudarė sąlygas žalai padidėti, todėl išieškomų nuostolių (palūkanų) dydis atitinkamai sumažintinas. Be to, beveik metus skaičiuojamos 199,90 % metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant,- taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.248 straipsnio 4 dalimi, 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.259 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl sutartinių palūkanų dydis mažintinas tris kartus - iki 581,59 Lt.
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Vadovaujantis CK 1.5, 6.62, 6.63 straipsniais, 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.205 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsniu, 6.248 straipsnio 4 dalimi, 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.256 straipsniu, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.259 straipsniu, 6.260 straipsniu, 6.261 straipsniu, 6.874 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1500,00 Lt skola, 581,59 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos 73,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) (434,43 Eur) negrąžintos paskolos, 581,59 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 59 ct) (168,44 Eur) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2081,59 Lt (602,87 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,00 Lt (septyniasdešimt trijų litų 00 ct) (21,14 Eur) žyminį mokestį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, įmonės kodas 301881644.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu buvo priimtas sprendimas už akių, per 30 dienų jį gali apskųsti Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Prienų rajono apylinkės teismą.