- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- A-1610-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02104-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- J. D., A. J.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. D., R. M., J. M., A. M., T. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – J. D., R. M., J. M., A. M. ir T. D.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. D. ir A. J. su skundu, kurį šalindami teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino (toliau – skundas), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Druskininkų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimą „Dėl išvados pateikimo“ Nr. 50SD-122-(14.50.125E.) ir Tarnybos 2018 m. birželio 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1069-(10.5); 2) įpareigoti Tarnybą arba Tarnybos Druskininkų skyrių per nustatytą terminą patvirtinti žemės sklypo planą 1,0096 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), pagal plano taškus Nr. 1, 14, 15, 16, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Tarnybą arba Tarnybos Druskininkų skyrių per nustatytą terminą patvirtinti žemės sklypo planą 2,0171 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), pagal plano taškus Nr. 1, 2, 3, 4, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti Tarnybą arba Tarnybos Druskininkų skyrių per nustatytą terminą žemės sklypams, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – žemės sklypai), nustatyti būdą 0,0604 ha bei 0,0929 ha ploto trūkumui kompensuoti ir jį kompensuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjų J. D. ir A. J. skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos Druskininkų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 50SD-122-(14.50.125E.) ir Tarnybos 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-1069-(10.5) bei įpareigojo Tarnybos Druskininkų skyrių iš naujo įvertinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkų atliktus žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjų J. D. bei A. J. skundą atmetė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas, tikrindamas atliktus kadastrinius matavimus, pagrįstai vadovavosi Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 38-1047 patvirtinto Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais, todėl turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog nustatytas sklypų ploto neatitikimas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 1 priede, ir pagrįstai nurodė matininkui patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje suformuojant du atskirus žemės sklypus. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aktualus teisinis reguliavimas suponuoja, jog žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniai priimami įvertinus iki jų buvusią faktinę ir teisinę situaciją ir tol, kol šie sprendiniai nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, būtent jais, o ne abrisais ir laikinaisiais žemės sklypo planais privalu vadovautis matininkui atliekant kadastrinius matavimus, o tai ir nurodė atsakovas. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo taikymo, todėl teismo priimtą sprendimą panaikino ir J. D. bei A. J. skundą atmetė.
II.
Pareiškėjas J. D. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo išaiškinimo.
Pareiškėjas paaiškina, kad žemės sklypų ribos buvo nustatytos ir riboženkliais paženklintos vadovaujantis 1996 m. gruodžio 16 d. ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktais bei Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. vasario 17 d. sprendimais Nr. 38-3413 ir Nr. 38-3414. J. D. akcentuoja, kad tuo metu Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nebuvo, jis buvo patvirtintas tik 2000 m. rugpjūčio 25 d., t. y. po dviejų metų, kai žemės grąžinimo procedūra jau buvo pasibaigusi ir žemės sklypai su teisiniu statusu buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nurodo, kad yra būtina teisiškai apibrėžti, ar vėliau atliekant kadastrinius matavimus ir tikslinant žemės sklypų ribas, yra pakankamas teisinis pagrindas vadovautis tik minėtais 1996 m. aktais bei 1998 m. sprendimais, ir ar yra teisinis pagrindas atgaline data vadovautis 2000 m. rugpjūčio 25 d. Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris galbūt prieštarauja žemės sklypų teisiniam statusui.
J. D. atkreipia dėmesį, kad buvo priimti du sprendimai: 1) žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo; 2) žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurio sprendinys nėra žinomas; tarp sprendimų priėmimo yra dviejų metų laiko tarpas, jų atitiktis nenustatyta, o sprendiniai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.
Pareiškėjas pažymi, kad buvo nustatytas 0,0604 ha ir 0,0929 ha ploto trūkumas, tačiau nėra aišku, kokiais sprendiniais vadovautis, nustatant sklypų plotų neatitikimus, ar jie viršija leistinas ploto paklaidas, taikant Kadastro nuostatų 1 priedą.
Šalies argumentai
J. D. nurodo, kad žemės sklypai yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise; žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,07 ha, priklauso šešiems bendrasavininkams, iš kurių kiekvienas per 15 metų savo dalyje įgyvendino savo teises; atsirado gyvenamieji namai, kiti statiniai, vaismedžiai. Minėtam sklypui buvo nustatytas 0,0601 ha ploto trūkumas, tačiau nėra aišku, kaip šį trūkumą taikyti natūra; taikant visam sklypui, iš esmės pasikeistų sklype nustatytos dalių ribos ir reiktų perkelti didelę dalį statinių bei vaismedžių. Jeigu trūkumas buvo taikomas tik vienai minėto sklypo daliai, kurios plotas yra 0,1180 ha ir kuri yra kraštinė bei nepanaudota, tai iš 0,1180 ha ploto liktų tik 0,0579 ha – mažiau nei pusė. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju vienareikšmiškai ploto trūkumo kompensacija yra neišvengiama.
J. D. pažymi, kad 2020 m. birželio 29 d. (iš karto po teismo sprendimo) buvo sudaryta sutartis su žemėtvarkos matininkais žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir naujiems kadastriniams sklypams suformuoti projektui paruošti, tačiau tam yra būtini patvirtinti patikslinti žemės sklypo ribos ir plotas, o tai lemia dar vienos dalies sprendimo įvykdymą.
Pareiškėjo nuomone, nurodytų faktinių aplinkybių išaiškinimas turėtų suformuoti vienodą supratimą tarp jo ir atsakovo teismo sprendimui įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kol sprendimas nėra įvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio taikymo požiūriu motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio taikymo požiūriu rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-120-602/2015, 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-78-261/2018, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019).
Šiuo atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti Tarnybos ir Tarnybos Druskininkų skyriaus priimtus sprendimus bei įpareigoti Tarnybą ar jos teritorinį skyrių per nustatytą terminą patvirtinti žemės sklypų planus bei šiems žemės sklypams nustatyti būdą 0,0604 ha ir 0,0929 ha ploto trūkumui kompensuoti bei jį kompensuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime, kurio išaiškinimo pareiškėjas prašo, pareiškėjų J. D. ir A. J. skundą atmetė. Tokia teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nekelia abejonių dėl jos vykdymo – atsakovas teismo sprendimu nebuvo įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus, o jo priimti pareiškėjų ginčyti sprendimai nebuvo panaikinti.
Iš J. D. prašyme išaiškinti teismo sprendimą keliamų klausimų matyti, kad jie iš esmės yra susiję su Tarnybos veiksmais, kuriuos minėta institucija galėtų ar turėtų atlikti pagal kompetenciją, taigi, pareiškėjas siekia ne kad būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas, J. D. nuomone, teismo išaiškinimas turėtų suformuoti vienodą supratimą tarp jo ir atsakovo teismo sprendimui įvykdyti, o tai, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, reiškia, kad J. D. siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimo, o tolesnio situacijos aiškinimo (teisinių konsultacijų teikimo) galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Taigi, pareiškėjas prašo išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris nėra leidžiamas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.
Atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, joje nėra jokių dviprasmybių, teisėjų kolegija pareiškėjo J. D. prašymą ją išaiškinti pripažįsta nepagrįstu ir jo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. D. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo išaiškinimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.