Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-08-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-7075-291/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
e2YT-7075-291/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02820-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vida Žostautienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. D.
Suinteresuotas asmuo
J. D., L. B., A. D., VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
Advokatai
Ineta Kačenauskienė
Civilinė byla Nr.e2YT-7075-291/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02820-2020-8 Teismo procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020-08-26Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: J. D., L. B., A. D., VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. D. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y., kad jos sutuoktinis Z. D., miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo M. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nurodo, jog ji, J. D., yra (duomenys neskelbtini) mirusio Z. D. sutuoktinė. 2020 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž. išdavė jai liudijimą, notarinio registro Nr. 1-3551, kuriuo paliudijo, kad pareiškėja yra priėmusi sutuoktinio Z. D. palikimą.

(duomenys neskelbtini) miręs Z. D. buvo testamentinis savo tėvo M. D. įpėdinis. Jo tėvas M. D., 2010 m. balandžio 16 d. Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure surašė testamentą, notarinio registro Nr. 4094, kuriuo jam priklausančius žemės sklypą ir pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), visas jam priklausančias (duomenys neskelbtini) akcijas su priskaičiuotais dividendais paliko savo sūnui, (duomenys neskelbtini) mirusiam Pareiškėjos sutuoktiniui Z. D.

Tokio paties iš esmės turinio testamentą, notarinio registro Nr. 4095, tą pačią dieną, tai yra 2020 m. balandžio 16 d., Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure yra surašiusi ir M. D. sutuoktinė, tai yra Z. D. motina, J. D..

M. D. mirė (duomenys neskelbtini)3. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž. 2020-05-25 išdavė Pareiškėjai liudijimą, notarinio registro Nr. 1-3615, kuriuo paliudijo, kad yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą, tačiau testamentinis įpėdinis Z. D., nėra priėmęs tėvo palikimo per nustatytą terminą.

M. D. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo žmona J. D., dukra L. B., sūnus A. D., kurie yra suinteresuoti asmenys šioje byloje.

Nors Z. D. nesikreipė nustatytais terminais į notarą dėl paveldėjimo, jis paveldimą turtą faktiškai pradėjo valdyti, juo naudotis, t.y. persitvarkė pagalbinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), atliko vidaus apdailą ir įsirengė kambarius bei sales, praėjo sandėliuoti versle naudojamus įrengimus, daiktus, kurių sandėliavimui ir saugojimui pritaikė patalpas (duomenys neskelbtini), mokėjo už suvartotą elektros energiją. Taip pat Z. D. pradėjo valdyti visas mirusiam tėvui priklausiusias (duomenys neskelbtini) akcijas bei priiminėti verslo sprendimus.

Labai netikėtai (duomenys neskelbtini) mirus Pareiškėjos sutuoktiniui Z. D., ir jai priėmus vyro palikimą, paaiškėjo, jog ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į tą turtą dalį, kurią po tėvo M. D. mirties (duomenys neskelbtini)3 faktiškai valdydamas priėmė jos sutuoktinis, Z. D., todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties Z. D. priėmė tėvo palikimą, įgyvendino tėvo testamentinę valią, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys: J. D., L. B. ir A. D. sutinka su pareiškimu ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Z. D. po J. D. sutuoktinio ir L. B. bei A. D. tėvo M. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotų asmenų: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas atstovai teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. G. V. mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškimą. Atsiliepime į pareiškimą, nurodo, jog teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis priėmė savo mirusio tėvo palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, taip pat prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442str.1d.1p., 444str.2d.8p., CK 5.51str.)

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 d. ir 5.51 straipsnio įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme numatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3812011).

Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir sukels pareiškėjai tam tikrų teisinių padarinių. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent tokia tvarka, tik kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, pareiškėjai tėra galimybė gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi (duomenys neskelbtini) mirę Z. D. yra priėmęs (duomenys neskelbtini)3 mirusio tėvo M. D. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, pareiškėja be Teismo sprendimo negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į M. D. 2010 m. balandžio 16 d. testamentu, notarinio registro Nr. 4094, paliktą sūnui Z. D. turto dalį, kurią jam mirus, faktiškai valdyti pradėjo pareiškėjos sutuoktinis Z. D..

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu — asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K, bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą

jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3- 484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš bylos dokumentų, pareiškėjo atstovės paaiškinimo matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis Z. D., miręs (duomenys neskelbtini) po tėvo M. D. mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi mirusiojo turtu kaip savo, mokėjo mokesčius, naudojosi po tėvo mirties likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį valdė ir prižiūrėjo.

LR CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad „įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (...)”. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str. , 263 –270str., 448str.str.,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y., kad, (duomenys neskelbtini) miręs Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė M. D. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti po jos sutuoktinio mirties likusį turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vida Žostautienė