Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-337-368/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-17Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
e2A-337-368/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05538-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
G. R., S. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-337-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05538-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 3.3.1.21(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6896-949/2015, iškeltoje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams G. R. ir S. A., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, J. J., A. E. ir Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarei A. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. M. prašė perkelti jai visas pirkėjos S. A. teises ir pareigas pagal 2012-10-11 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas G. R. pardavė, o pirkėja S. A. nupirko 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Įpareigoti ją per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 1158,48 Eur.

Ieškovė nurodė, kad po mamos mirties ji kartu su tėvu A. E., seserimi J. J. ir broliu G. R. priėmė palikimą ir visi tapo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Su broliu (atsakovu) po mamos mirties beveik nebendravo. 2015 metų birželio mėnesį gretimo žemės sklypo savininkas paprašė sutikimo per minėtą žemės sklypą tiesti komunikacijas ir informavo, kad reikės visų bendraturčių sutikimo. Tada sužinojo, kad tarp bendraturčių yra nurodyta ir atsakovė S. A., apie kurią nieko nežinojo. Teigė, kad turto perleidimo sandoris buvo sudarytas ieškovei nežinant, jos iš anksto apie tai neinformavus. Į sodybą 2012 metais buvo atvažiavęs kažkoks žmogus, kuris sakė, kad gyvens sodyboje. Brolis 2012 metais siūlė pirkti savo turto dalį, tačiau apie sumą, už kurią brolis norėtų parduoti savo dalį, nekalbėjo. Apie sandorio faktą, jo sudarymo sąlygas, sandorio kainą jai tapo žinoma tik 2015-06-29, gavus iš Nekilnojamojo turto registro pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nustatė, kad A. E., J. J. ir A. M. buvo išsiųsti notarės pareiškimai, kad šie asmenys turi pirmumo teisę pirkti atsakovui nuosavybės teise priklausančią turto dalį už 10000 Lt (2896,20 Eur), ir pareiškimai buvo įteikti ieškovės buvusiam sutuoktiniui. Turtas buvo parduotas už mažesnę nei pranešimais buvo siūloma bendraturčiams įsigyti kaina. Ieškovė žinojo apie brolio ketinimus perleisti savo turto dalį, matė skelbimą internete dėl turto pardavimo, buvo atvažiavę žmonės, kurie sakė, jog ketina gyventi sodyboje. Notarė paaiškino, kad išsiuntus prieš tai minėtus pranešimus, į jos biurą buvo atvykę asmenys, kurie domėjosi dėl turto pardavimo, ji šiems asmenims teikė informaciją, susijusią su parduodamu turtu. Sprendė, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo ketinimus parduoti jam priklausančią turto dalį. Pažymėjo, kad nuo 2013-09-13 buvo išviešinti duomenys apie ginčo turto pardavimą. Teismo vertinimu, ieškovė praleido trijų mėnesių senaties terminą reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) A. M. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nežinojo, kad atsakovas pardavė turto dalį už 4000 Lt (1158,48 Eur).

Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

Tretieji asmenys J. J. ir A. E. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, kad prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas G. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė įvairiomis formomis buvo informuota apie turto dalies pardavimą ir ieškovė tai pati pripažino teismo posėdžių metu.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė A. S. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė pripažino, kad žinojo apie atsakovo ketinimus parduoti bendrą dalinę nuosavybę.

Ieškovė dėl objektyvių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) ieškovės A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl bendraturtės (ieškovės, apeliantės) pirmenybės teisės įsigyti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe.

CK 4.79 straipsnio, įtvirtinančio bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, pagrindinė socialinė paskirtis yra tokia, kad būtų sudarytos sąlygos bendrajai nuosavybei pasibaigti. Bendroji nuosavybė visada susijusi su nuosavybės teisės ribojimais, dažnai – su bendraturčių ginčais, todėl socialine prasme visada geriau, kai daikto savininkas yra vienas asmuo.

CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjo pareiga raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Nurodytos normos 3 dalyje nustatytos šios pirmenybės teisės pažeidimo teisinės pasekmės: jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Iš prieš tai minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybės dalis nebūtų parduota kitam asmeniui, nepasiūlius įsigyti ją pirmiausia bendraturčiams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims A. E., J. J. įstatymo nustatyta tvarka buvo išsiųsti notarine tvarka parengti pareiškimai su pasiūlymu pirmumo teisę pirkti atsakovui nuosavybės teise priklausančią turto dalį už 10000 Lt (2896,20 Eur), ir šie pareiškimai buvo įteikti ieškovės buvusiam sutuoktiniui, tačiau šie bendraturčiai per įstatyme ir pranešimuose nustatytą terminą nepareiškė noro pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą turtą. Atsakovas ginčo turtą pardavė atsakovei pigiau, nei buvo siūlyta įsigyti kitiems bendraturčiams, t. y. už 4000,00 Lt (1158,48 Eur), t. y. buvo pažeista kitų bendraturčių pirmumo teisę turtą pirkti pigiau. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą ji turėjo ir galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2013-09-13, t.y. nuo tos dienos, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas naujas turto savininkas (atsakovė) ir išviešintas šio įrašo įregistravimo pagrindas (2012-10-11 pirkimo-pardavimo sutartis). Kiekvienas protingas, apdairus asmuo, žinodamas situaciją apie bendraturčio parduodamą turto dalį, privalo ją tinkamai įvertinti, apsvarstyti, ar jam tikslinga pirkti parduodamą turtą, esant nepalankioms sąlygoms, derėtis su pardavėju, o ne jau įvykus sandoriui, formalių reikalavimų pagrindu ginti savo teises. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji buvo aktyvi, domėjosi atsakovui priklausiusio turto pardavimu, jo kaina, bendradarbiavo su atsakovu, domėjosi galbūt sudaryto atsakovo turto pardavimo sandorio sudarymo aplinkybėmis ir sandorio kaina, kad siekė aktyviai per įstatymo nustatyta terminą apginti galbūt pažeistas savo, kaip bendraturtės, teises, t. y. ieškovės neveiklumas vertintinas kaip nesirūpinimas savo interesų apsauga. Pažymėtina, kad ieškovė nesiekė įsigyti ir kitiems bendraturčiams priklausančio turto dalies, t. y. ieškovė nesiekė tapti vienintele nekilnojamųjų daiktų bendraturte ir nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo 2012-10-11 sudaryto sandorio negali naudotis savo turto dalimi ir (ar) nėra galimybės apginti savo teises kitais CK institutais – nustatant servitutą, naudojimosi tvarką ir t.t. Civilinis kodeksas bet kokiu atveju gina sąžiningo įgijėjo teises, išskyrus kai kurias išimtis (CK 4.96 str.). Kolegijos vertinimu, šio atveju prioritetas teiktinas civilinių teisinių santykių stabilumui. Be to, nuolat besikaičiant nekilnojamojo turto rinkai ir nuo sandorio sudarymo iki šių dienų praėjus 3,5 metų bei pakitus nekilnojamojo turto kainoms, atsakovė (sąžininga turto įgijėja) nepagrįstai prarastų turto dalį, ir byloje nėra duomenų, kad už tą pačią kainą įmanoma įsigyti lygiavertį turtą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Birutė SimonaitienėIrena Stasiūnienė