Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad po mamos mirties ieškovė kartu su tėvu A. E., seserimi J. J. ir broliu G. R. priėmė palikimą ir visi tapo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Anksčiau buvo kalbėję, kad paveldėtą turtą reikėtų perleisti kuriam nors vienam iš bendraturčių, tačiau jokių konkrečių veiksmų nesiėmė. Su broliu G. R. po mamos mirties beveik nebendravo. 2015 metų birželio mėnesį gretimo žemės sklypo savininkas A. M. paprašė sutikimo per minėtą žemės sklypą tiesti komunikacijas bei informavo, kad reikės visų bendrasavininkų sutikimo. Tada sužinojo, kad tarp bendrasavininkų yra nurodyta ir S. A., apie kurią nieko nežinojo nei ieškovė, nei A. E. su J. J.. Ieškovė iškart kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, iš kur 2015-06-16 gavo išrašą, kuriame matyti, jog tarp bendraturčių nėra G. R., o jam priklausiusi turto dalis perleista atsakovei S. A.. Turto perleidimo sandoris buvo sudarytas ieškovei nežinant, jos iš anksto apie tai neinformavus. Ieškovė nuo 2009 metų gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas pranešimo apie ketinimą parduoti dalį minėto turto jai nesiuntė, ieškovė jo nėra gavusi. Iškart po mamos mirties ieškovė su seserimi ir tėčiu gyveno ieškinyje nurodytoje sodyboje, sesuo ten tebegyvena. Į sodybą 2012 metais buvo atvažiavęs kažkoks tamsaus gymio žmogus, kuris sakė, kad gyvens sodyboje. Brolis 2012 metais siūlė pirkti savo turto dalį, tačiau apie sumą, už kurią brolis norėtų parduoti savo dalį, nekalbėjo. Apie sandorio faktą, jo sudarymo sąlygas, sandorio kainą ieškovei tapo žinoma tik 2015-06-29, gavus iš Nekilnojamojo turto registro pirkimo – pardavimo sutarties nuorašą. Atsakovas G. R. 2012-10-11 perleisdamas dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto ne bendrasavininkams, pažeidė ieškovės teisę pirkti jo parduodamą turto dalį. Mano, kad ieškinys buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, jei teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti. Pažymėjo, kad prašyme taikyti ieškinio senatį nenurodyta kokias protingo ir atidaus turto valdytojo pareigas pažeidė ieškovė nieko nežinojusi apie sandorio sudarymą.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notarė A. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovė žinojo apie tai, jog turtas buvo perleistas. Ieškovė patvirtino, kad buvo atvykęs asmuo, kuris teigė, kad yra nusipirkęs turtą. Ieškovė, būdama turto bendrasavininkė, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nepasidomėdama, ar turtas iš tikrųjų nebuvo perleistas. Dėl nurodytų aplinkybių prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Mano, kad pranešimas apie ketinimą perleisti turtą ieškovei buvo įteiktas tinkamai. Informaciją apie tai kam kokiu adresu siųsti pranešimus paprastai pateikia turto pardavėjas. Notaras tik parengia pranešimus ir juos išsiunčia. Nagrinėjamu atveju buvo parašyta, kad pranešimai įteikti įgaliotam asmeniui, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad pranešimai buvo įteikti netinkamai. Atsakomybė už tai, kad dokumentus įteikia tinkamam asmeniui tenka pašto darbuotojams. Pripažįsta, kad pranešimuose buvo nurodyta kitokia turto kaina, nei sandorio sudarymo metu sumokėta kaina, tvirtindama sandorį į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio. Pateikė rašytinį prašymą taikyti ieškinio senatį, kuriame nurodė, kad ieškovė nesilaikė pareigos elgtis protingai ir sąžiningai, nevykdė bendraturčiams įstatymu nustatytų pareigų valdant bendrosios dalinės nuosavybės objektą, visiškai nesidomėjo jai priklausančiu turtu, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl praleido CK 4.79 str. 3 d. nustatytą 3 mėnesių terminą teismo tvarka reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Dėl to prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

Atsakovė S. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai – viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant teismo šaukimus paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu (CPK 130 str.). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Byloje pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. A., A. M., A. E. ir J. J.. Atsakovė S. A. nuosavybės teisę į 1/8 dalį minėto turto įgijo 2012-10-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakovu G. R., pagrindu. Iš pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad turtą S. A. iš G. R. įsigijo už bendrą 4000,00 Lt (1158,48 Eur) kainą. Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. M. 2012-08-14 pareiškimų Nr. S-86, S-87 ir S-88 dublikatai patvirtina, kad A. E., J. J. ir A. M. buvo išsiųsti G. R. pranešimai, kad minėti asmenys turi teisę pirkti G. R. nuosavybės teise priklausančią turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už 10000,00 Lt (2896,20 Eur). Prašoma per mėnesį laiko pranešti raštu notaro biurui, jei ketina pirkti nurodytą nekilnojamąjį turtą. Visi pareiškimai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktus AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimus visi pareiškimai 2012-08-16 įteikti įgaliotam asmeniui D. M. (ieškovės A. M. buvusiam sutuoktiniui). Byloje pateikta 2012-11-20 ištuokos liudijimo, įrašo Nr. 453, kopija patvirtina, kad A. M. ir D. M. santuoka nutraukta 2012-11-19. Ieškovė A. M. 2009-06-05 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar 2012-10-11 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta nepažeidžiant parduodamo turto bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamą turto dalį. Ieškovė teigia, kad jos pirmumo teisė įsigyti atsakovui G. R. priklausiusią nurodyto turto dalį buvo pažeista ir prašo jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas, tuo tarpu atsakovas G. R. teigia, kad turtas buvo perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų, bendraturčiai žinojo apie jo ketinimus perleisti turtą ir pirmenybės teise įsigyti turtą nepasinaudojo, įsigyti jam priklausančią turto dalį atsisakė.

CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjo pareiga raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Nurodytos normos 3 dalyje nustatytos šios pirmenybės teisės pažeidimo teisinės pasekmės: jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. E., J. J. ir A. M. buvo išsiųsti G. R. pranešimai su pasiūlymu pirkti G. R. nuosavybės teise priklausančią turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už 10000,00 Lt (2896,20 Eur), tuo tarpu iš sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad turtas atsakovei S. A. buvo perleistas už bendrą 4000,00 Lt (1158,48 Eur) kainą. Taigi turtas nagrinėjamu atveju buvo parduotas už mažesnę nei pranešimais buvo siūloma bendraturčiams įsigyti kaina. Atsakovas G. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasiūlymų bedraturčiams pirkti jam priklausančią turto dalį už 4000,00 Lt kainą nesiuntė. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notarė A. S. paaiškino, kad tvirtindama pirkimo – pardavimo sutartį, į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Dėl to ieškovės A. M., kaip turto bendrasavininkės, reikalavimas perkelti jai visas pirkėjos S. A. teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra iš esmės pagrįstas. Tačiau pažymėtina tai, kad remiantis CK 4.79 str. 3 d. kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi įstatyme yra įtvirtintas pakankamai trumpas terminas, suteikiantis bendraturčiams, kurių pirmenybės teisė įsigyti turto dalį galėjo būti pažeista, reikalauti, savo pažeistos teisės gynimo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovė A. M. nurodo, kad apie bendraturčio G. R. sudarytą sandorį ji sužinojo tik 2015-06-29, todėl į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo kreipėsi nepraleidusi įstatyme numatyto 3 mėnesių kreipimosi į teismą termino. Tuo tarpu atsakovas G. R. tvirtino, kad dar iki ginčo sutarties sudarymo ieškovė ir kiti bendrataučiai žinojo apie jo ketinimus perleisti savo turto dalį, be to, gavo jo per notarą siųstus pranešimus su pasiūlymu įsigyti turto dalį, todėl nepagrįsti teigia, kad apie turto perleidimą sužinojo tik 2015-06-29 ir teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį. Taikyti ieškinio senatį byloje taip pat prašė ir trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė A. S., nurodydama, kad ieškovė nesilaikė pareigos elgtis protingai ir sąžiningai, nevykdė bendraturčiams įstatymu nustatytų pareigų valdant bendrosios dalinės nuosavybės objektą, visiškai nesidomėjo jai priklausančiu turtu, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą.

Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013).

Ieškinio senatis, kaip įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, kreipdamasis su ieškiniu į teismą (CK 1. 124 straipsnis), viena vertus, yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusią šalį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikiant garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga. Taigi, tinkamas ir tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyvią pažeistų subjektinių teisių gynybą, tiek siekiant kitų ieškinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma civilinių teisinių santykių aiškumo ir stabilumo, ypač reikšmingo su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimu susijusiuose santykiuose, užtikrinimo.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar bendraturčiams buvo tinkamai pranešta apie atsakovo G. R. ketinimą perleisti jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant ieškinio senaties pradžios klausimą. Ieškovė ir tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje J. J. ir A. E. tvirtina, kad jokie rašytiniai pranešimai apie ketinimą perleisti turtą jiems nebuvo įteikti ir apie turto perleidimą atsakovei S. A., jie sužinojo tik šių metų birželio mėnesį, kai kaimynas A. M. paprašė jų sutikimo tiesti komunikacijas per jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė A. M. pamačiusi jai parodytuose dokumentuose S. A. kaip žemės sklypo savininkės pavardę, labai nustebo. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M. teigė, kad jokių G. R. pranešimų apie ketinimą parduoti turtą nėra gavęs ir nėra jų perdavęs A. M. bei J. J. ir A. E.. Nepaisant to, kad ieškovė ir trečiasias asmuo J. J. teigė, jog negavo G. R. pranešimo apie jo ketinimą perleisti savo turto dalį, jos abi teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo apie brolio ketinimus perleisti savo turto dalį, A. M. buvo mačiusi skelbimą internete dėl turto pardavimo, buvo atvažiavę žmonės, kurie sakė, jog ketina gyventi sodyboje. Šie ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei ir kitiems turto bendrasavininkams buvo neabejotinai žinoma apie atsakovo G. R. ketinimus perleisti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Tokią teismo išvadą taip pat sustiprina ir teismo posėdžio metu apklaustos (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. M. paaiškinimai, kad išsiuntus G. R. pranešimus, į jos biurą buvo atvykę asmenys, kurie domėjosi dėl turto pardavimo, ji šiems asmenims, kurių tiksliai nepamena, teikė informaciją, todėl šie asmenys turėjo būti susiję su parduodamu turtu. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pranešimai buvo siunčiami tuo adresu, kuriuo tiek pranešimų siuntimo metu, tiek ir šiuo metu gyvena bendraturtė J. J.. Nors ieškovė A. M. nurodė, kad gyvenamąją vietą buvo deklaravusi kitu adresu ir ginčo name tuo metu negyveno, ši aplinkybė nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jai buvo žinoma apie atsakovo G. R. ketinimus parduoti jam priklausančią turto dalį. Kaip matyti, pranešimai buvo siunčiami turto, kurio dalį buvo ketinama perleisti, adresu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pašto darbuotojo nurodymas įteikimo pranešimuose, jog perleidžiamo turto bendrasavininkams siųsi pranešimai buvo įteikti įgaliotam asmeniui D. M., tuo metu nesudarė pagrindo abejoti, jog siųsti pranešimai galėjo nepasiekti adresato. Aplinkybė, kad atsakovas G. R. siuntė pranešimus visiems turto bendrasavininkams per notarų biurą patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas turto perleidimo sutartį, iš esmės nesiekė apeiti CK 4.79 str. įtvirtintos pareigos pranešti bendraturčiams apie ketinimą perleisti jam bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį.