Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės A. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams G. R. ir S. A. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; tretieji asmenys – J. J., A. E. ir Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Aldona Stričkienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties patvirtinimą, aiškinimo bei taikymo.Ieškovė prašė teismo perkelti jai visas pirkėjos S. A. teises ir pareigas pagal 2012 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas G. R. pardavė, o pirkėja S. A. nusipirko 1/8 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas); įpareigoti ieškovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 1158,48 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. A., A. M., A. E. ir J. J. Atsakovė S. A. nuosavybės teisę į 1/8 dalį pirmiau nurodyto turto už 4000 Lt (1158,48 Eur) įgijo 2012 m. spalio 11 d. su atsakovu G. R. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškinyje nurodoma, kad turto perleidimo sandoris sudarytas ieškovei nežinant, jos iš anksto apie tai neinformavus, pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turto dalį. Apie sandorio sudarymo faktą ieškovė sužinojo tik 2015 m. birželio mėn., kai gretimo žemės sklypo savininkas paprašė sutikimo tiesti komunikacijas per ieškovei bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad A. E., J. J. ir A. M. buvo išsiųsti G. R. pranešimai su pasiūlymu pirkti jam nuosavybės teise priklausančią turto (duomenys neskelbtini) dalį už 10 000 Lt (2896,20 Eur), o sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad turtas atsakovei buvo perleistas už bendrą 4000 Lt (1158,48 Eur) kainą. Dėl to teismas sprendė, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, o ieškovės reikalavimas yra iš esmės pagrįstas.Iš ieškovės ir trečiojo asmens J. J. paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad ieškovei ir kitiems bendraturčiams buvo žinoma apie atsakovo ketinimus perleisti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį; šią išvadą patvirtino ir notarės A. Stričkienės paaiškinimai. Atsižvelgdamas į tai, kad juridinis faktas apie ginčo turto priklausymą atsakovei S. A. asmeninės nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2013 m. rugsėjo 13 d., teismas sprendė, jog bendraturčiai ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 13 d. turėjo realią galimybę sužinoti, kad atsakovas yra perleidęs jam priklausančią turto dalį kitam asmeniui. Ieškovė, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi turto savininkė, nereiškė jokių pasiūlymų ar pretenzijų, susijusių su turtu, nors turėjo realią galimybę pasidomėti ir sužinoti, kad atsakovas savo turto dalį yra perleidęs kitam asmeniui. Kadangi ieškovė nesidomėjo, ar turtas nebuvo perleistas, nesiaiškino priežasčių, dėl kurių atsakovas nesirūpino savo turto dalimi, nebesiūlė jos įsigyti ir pan., dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai buvo išviešintas ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas, tai tokio elgesio teismas nevertino kaip atitinkančio rūpestingo ir atidaus bendraturčio elgesio standartus.Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovo ir trečiojo asmens notarės A. Stričkienės prašymu taikė ieškinio senatį ir atmetė ieškovės reikalavimus atsakovams.Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi paliko Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ginčo turtą pardavė atsakovei pigiau, nei buvo pasiūlęs įsigyti bendraturčiams, taip pažeisdamas jų pirmumo teisę ginčo turtą pirkti pigiau, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą ji turėjo ir galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2013 m. rugsėjo 13 d., t. y. nuo tos dienos, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas naujas turto savininkas (atsakovė) ir išviešintas šio įrašo įregistravimo pagrindas (2012 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis).Kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo aktyvi, domėjosi ginčo turto pardavimu, jo kaina, bendradarbiavo su atsakovu, siekė aktyviai per įstatymo nustatytą terminą apginti galimai pažeistas savo (bendraturtės) teises. Ieškovės neveikimą kolegija vertino kaip nesirūpinimą savo interesų apsauga, pažymėjo, kad ieškovė nesiekė įsigyti ir kitiems bendraturčiams priklausančio turto dalies, nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo 2012 m. spalio 11 d. sudaryto sandorio negali naudotis savo turto dalimi ir (ar) neturi galimybės apginti savo teisių naudodamasi kitais gynybos būdais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismai nepagrįstai CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino pradžios momentą susiejo su kasatorės sužinojimu apie atsakovo ketinimus parduoti ginčo turtą, bet ne su ginčo sandorio sudarymu, apie kurį kasatorė notaro nebuvo informuota.Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų faktą, kad kasatorė apie ginčo sandorio sudarymą sužinojo 2015 m. birželio mėnesį. Tokios išvados nepaneigia sandorio įregistravimo VĮ Registrų centre aplinkybė; teisės aktuose nenustatyta bendraturčio pareiga nuolat tikrinti registrų duomenis.CK 4.79 straipsnyje nustatyta bendraturčio pareiga raštu informuoti kitus bendraturčius apie ketinimą parduoti turtą kitiems asmenims už nurodytą kainą. Tai imperatyvioji norma, kurios taikymo nei notaras, nei teismas neturi teisės išplėsti, taip pat pripažinti, kad skelbimas internete ar pokalbis yra pakankamas, jog būtų užtikrinta bendraturčio pirmumo teisė pirkti turto dalį.Teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatorė praleido ieškinio senaties terminą; ji kreipėsi į teismą po kelių dienų nuo sužinojimo apie ginčijamą sandorį momento, kurį patvirtina oficialus rašytinis dokumentas (kreipimasis į VĮ Registrų centrą ir šios išduotas išrašas). Trečiasis asmuo notarė A. Stričkienė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiojo asmens vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kasatorė žinojo tiek apie atsakovo ketinimą parduoti ginčo turtą, tiek turto pardavimo faktą, tačiau nesiėmė jokios iniciatyvos ir nesiaiškino ginčo turto pardavimo aplinkybių, taip pat neišreiškė noro įsigyti parduodamą turto dalį. Nurodyti duomenys patvirtina, kad kasatorė elgėsi neteisingai, neprotingai ir nesąžiningai, o teismai byloje pagrįstai taikė ieškinio senatį.Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2016 m. rugsėjo 28 d. gautas ieškovės A. M. prašymas patvirtinti pridedamą jos ir atsakovės S. A. 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarytą taikos sutartį; taikos sutartį pasirašė ją sudariusios ieškovė ir atsakovė, taip pat su ja susipažinę tretieji asmenys J. J. ir A. E. Prašyme nurodoma, kad šalys pasinaudojo CPK 42 straipsnyje suteikta teise ir ginčą nutarė užbaigti taikos sutartimi. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą. Prie prašymo pridėtas AB „Swedbank“ 2016 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad A. M. sumokėjo S. A. taikos sutarties 2 punkte nurodytą 1158,48 Eur sumą į taikos sutarties 3 punkte nurodytą S. A. banko sąskaitą sutartyje nustatytu terminu (iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) – tinkamai įvykdė taikos sutarties 2 ir 3 punktų sąlygas.Kasacinis teismas 2016 m. spalio 12 d. pranešimu informavo atsakovą G. R. ir trečiąjį asmenį notarę A. Stričkienę apie teismui pateiktą taikos sutartį, teisinius padarinius, kurie kiltų ją patvirtinus, ir paprašė pateikti poziciją dėl galimybės patvirtinti sudarytą taikos sutartį. Atsakovas 2016 m. spalio 19 d. raštu ir trečiasis asmuo 2016 m. spalio 20 d. raštu nurodė, kad sutinka, jog teismas patvirtintų taikos sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.Iš ieškovės ir atsakovės pateiktos taikos sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Sutarties 6–7 punktuose šalys patvirtino, kad joms žinoma, jog, teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, jos nebegalės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų, t. y. kad teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutarties nepasirašė atsakovas G. R. ir trečiasis asmuo notarė A. Stričkienė. Tačiau jie buvo informuoti apie teismui pateiktą taikos sutartį, jos sukeliamus padarinius ir nurodė, kad sutinka, jog taikos sutartis būtų patvirtinta. Ši aplinkybė vertintina kaip atitinkanti CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas asmens teisės baigti bylą taikos sutartimi įgyvendinimo sąlygas.Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2016 m. rugsėjo 15 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini bei byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridėtinas prie bylos.Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą taip pat naikintinos byloje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149, 150 straipsniai) – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovei S. A. perleisti nuosavybės teisę į 1/8 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, joms grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos; jeigu byla patvirtinus taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami suinteresuoto asmens pareiškimu (CPK 87 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio prašymo, CPK 87 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė savo iniciatyva priimti nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, jei nustatomi CPK 87 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai.Ieškovė nepateikė prašymo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, todėl teikiant kasacinį skundą jos sumokėto 35 Eur žyminio mokesčio grąžinimo klausimas spręstinas remiantis CPK 87 straipsnio 5 dalimi. Šalims sudarius taikos sutartį iki bylos nagrinėjimo iš esmės kasacine tvarka pradžios, kasatorei grąžintina 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).Ieškovei ir atsakovei taikos sutarties 4 punkte susitarus, kad jos atsisako šioje byloje savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija nesprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 16,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos, remiantis taikos sutarties 5 punktu, valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 340 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartį.

Patvirtinti ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. S. A. perleidžia A. M. pirkėjo teisę (nuosavybės teisę) pagal 2012 m. spalio 11 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į tokį turtą: 1/8 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė A. M. sumoka atsakovei S. A. 1158,48 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių Eur 48 ct) piniginę kompensaciją už 4000 Lt (1158,48 Eur), S. A. sumokėtų pagal 2012 m. spalio 11 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), už pirktą turtą.

3. Ieškovė A. M. sumoka atsakovei S. A. 1158,48 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių Eur 48 ct) piniginę kompensaciją į atsakovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

4. Ieškovė A. M. ir atsakovė S. A. atsisako savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje.

5. Ieškovė A. M. atlygina valstybei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteistas teismo išlaidas – 22,21 Eur sumą ir kitas teismo išlaidas, kurios atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

6. Šalims yra žinoma, kad, teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, nebegalima kreiptis į teismą tuo pačiu ieškiniu, tais pačiais pagrindais.

7. Šalims yra žinoma, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, turi sprendimo galią ir gali būti vykdoma priverstinai per antstolį, teismui išdavus vykdomąjį raštą.

8. Šalims yra žinoma, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis dėl pirkėjo teisių perkėlimo, yra registruotina VĮ Registrų centre kaip nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perleidimo pagrindas (juridinis faktas).

9. Taikos sutartis sudaroma abiejų šalių gera valia, pasirašant tris originalus – po vieną šalims, vienas originalas – teismui.“

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei S. A. perleisti nuosavybės teisę į 1/8 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi.

Civilinę bylą nutraukti.

Apie šios nutarties priėmimą informuoti VĮ Registrų centrą.

Grąžinti ieškovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 35 (trisdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2016 m. rugpjūčio 17 d. AB Lietuvos pašte.

Priteisti valstybei iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,91 Eur (šešiolika Eur 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.