- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-408-650/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Kreditorius
- PliusPlius Capital AS
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- PlusPlus Capital AS, I. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus PliusPlius Capital AS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5323-1028/2023 pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims PlusPlus Capital AS, I. V., antstolei V. Š., bankroto administratorei E. G. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi iškėlė A. V. bankroto bylą. 2023 m. lapkričio 27 d. buvo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas.
2. Kreditorius PlusPlus Capital AS (toliau – ir kreditorius), teismui pateikė prašymą nutraukti A. V. bankroto bylą. Nurodė, kad byla nutrauktina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 10 str. 1 d. 6 p., 8 p. ir 10 str. 2 d. nurodytais pagrindais. Bankrutuojantis asmuo bankroto byloje nuslėpė iš darbdavio gautus dienpinigius, pervedant juos į banko sąskaitą apie kurią nebuvo žinoma nei kreditoriams, nei nemokumo administratorei. Neturėdama visos informacijos nemokumo administratorė savo ataskaitoje pateikė klaidingą informaciją apie bankrutuojančio asmens gautas pajamas. Iš byloje esančių įrodymų (bankrutuojančio asmens darbovietės pažymos) akivaizdu, kad bankrutuojančio asmens nuslėpta suma sudaro mažiausiai 4710,49 Eur ir keliasdešimt kartų viršija bazinės socialinės išmokos dydį (šiuo metu 74 Eur). Toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui, kadangi nuslėptų lėšų suma (vertinant tik tą sumą apie kurią kreditoriui žinoma) žymiai viršija visas per bankrotą kreditorių reikalavimų tenkinimui bankrutuojančio asmens sumokėtas lėšas. 2024 m. rugsėjo 4 d. nemokumo administratorė pateikė kreditoriams susipažinti antrą mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog yra susidaręs 6742,56 Eur pajamų perviršis. Bankrutuojantis asmuo neatskleidė kreditoriams visų savo pajamų ir jas naudojo kreditoriams nežinomiems poreikiams tenkinti arba poreikiams, kurie nepriskirtini prie būtinų bankrutuojančio asmens poreikių (pavyzdžiui, pilnamečio sūnaus gydymas). Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą fizinį asmenį pripažinti nesąžiningu, nes jis bankroto proceso metu netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, viso pajamų ir teismo patvirtintų būtinų išlaidų skirtumo neperveda į depozitinę sąskaitą, savo nuožiūra naudoja didesnes pinigų sumas, nei leidžiama pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, slepia informaciją apie kitą savo banko sąskaitą, nededa pakankamai pastangų, kad būtų kuo labiau patenkinti kreditorių reikalavimai.
Atsiliepimas
3. Bankroto administratorė E. G. atsiliepime nurodė, kad sutinka su kreditoriaus pozicija, jog susidaręs 6742,56 Eur pajamų perviršis turi būti grąžintinas kreditoriui, tačiau kiek žinoma bankroto administratorei, bankrutuojantis fizinis asmuo nenumato galimybės šių lėšų grąžinti dėl didelių išlaidų sveikatos priežiūrai. Bankroto administratorės nuomone būtina teikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris atitiktų dabartinę A. V. finansinę situaciją: pajamas ir būtinąsias išlaidas ir jį patvirtinti. Kadangi asmens šiuo metu gaunamos vienintelės pajamos yra Sodros mokama pareigūno pensija, kuri siekia 614,81 Eur, mokėjimų administratorei ir kreditoriui pagal dabar galiojantį mokumo atkūrimo plano projektą tiesiog neturi. Kreditoriui ne kartą buvo teiktas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas, kuriame buvo nurodytos šiuo metu gaunamos pajamos ir patikslintos būtinosios išlaidos su mokėjimu kreditoriui, tačiau kreditorius netvirtino tokio plano pakeitimo projekto, nes jame nebuvo nurodyta perviršio grąžinimo data. Šiuo metu A. V. į jo bankroto bylai atidarytą sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda po 164 Eur, taip pasilikdamas savo būtiniesiems poreikiams 500,81 Eur. Asmuo nevengia atlikti mokėjimus į depozitinę sąskaitą, kad būtų sumokėtas atlyginimas bankroto administratorei ir įmokos kreditoriams. A. V. būtina pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą pagal šiuo metu esančią finansinę situaciją nurodant perviršio grąžinimo terminą arba teismui išspręsti klausimą dėl grąžintino perviršio sumos, išskaitant dabar patirtas išlaidas sveikatai.
4. Bankrutuojantis asmuo atsiliepime nurodė, kad 850 Eur buvo išgryninti dar nepaskelbus bankroto, todėl turėtų atsiskaičiuoti iš pajamų perviršio. Dar buvo išgryninta lėšų, kol nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas. 1600 Eur sumą išgrynino, kad galėtų atsiskaityti už nuomą Vokietijoje ir daiktų parvežimą, nes baigė darbą 2024 m. gruodžio 6 d. Nuo 2025 m. rugpjūčio bankroto procese pradėjo mokėti po 165 Eur. Patiria daug išlaidų sveikatai, odontologijai. Turi daug sveikatos problemų. Visas turimas perviršis yra išnaudojamas gydymuisi, o dalis panaudota sūnaus gydymui nuo priklausomybės. Sveikata pasiekusi kritinę būklę, dėl jos darbo susirasti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. kovo 3 d. nutartimi kreditoriaus Plusplus Capital AS pareiškimo dėl bankroto bylos nutraukimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad ginčo suma sudaro 4710,49 Eur, todėl vertintina kaip ženkli, ir jos neįtraukimas bankroto procese neabejotinai pažeidžia kreditoriaus interesus, kadangi kreditoriaus reikalavimai dengiami mažesne apimtimi. Visgi iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų ir pozicijos matyti, kad ši suma bankroto procese figūruoja, nesiekiama jos tiesiog nurašyti, todėl jos likimas gali būti sprendžiamas tikslinant mokumo atkūrimo planą ir jame numatant, kaip ir kokia proporcija tos lėšos bus išmokėtos kreditoriui bankroto procese. Bankrutuojantis asmuo bankroto procese nebuvo visiškai pasyvus ir nemokus, ilgą laiką dirbo, gaudavo nemažas pajamas, iš kurių tam tikra apimtimi buvo dengiami kreditoriaus reikalavimai, o šiuo metu jie dengiami iš asmens gaunamos pensijos. Neretai pasitaiko tokių bankroto procesų, kai kreditoriaus reikalavimai tenkinami labai kukliai, o šis atvejis palyginti su kitais toks nėra. Taigi, esamus bankroto proceso nesklandumus galima ištaisyti, grąžinant lėšas bankroto administratoriaus žiniai, koreguojant mokumo atkūrimo planą, ir taip toliau siekiant sėkmingai įvykdyti bankroto procesą. Bankroto bylos nutraukimas, atsižvelgiant į jau praeitą procesą, o ypač į byloje pateiktus duomenis apie itin prastą bankrutuojančio asmens sveikatą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, kadangi matyti, jog bankrutuojančio asmens situacija yra itin sudėtinga dėl sveikatos būklės bei šiuo metu gaunamų ribotų pajamų iš pensijos ir akivaizdžiai prarastos galimybės užsidirbti.
7. Teismas pažymėjo, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas nėra patvirtinamas ne tik dėl bankrutuojančio asmens veiksmų, bet ir dėl kreditoriaus visiško atsisakymo tuo klausimu bent kiek bendradarbiauti, ieškoti kompromisinių sprendimų, nors akivaizdu, kad kardinaliai pasikeitė tiek bankrutuojančio asmens sveikatos būklė, tiek pajamos.
8. Dėl bankrutuojančio asmens išlaidų sveikatai, teismas sutiko, kad jos gali būti numatomos bei skaičiuojamos ir poreikis joms gali būti didelis, nes asmuo negali būti verčiamas kentėti, o viena to formų yra ilgas laukimas nemokamų medicinos paslaugų. Taip pat savaime visuotinai žinoma aplinkybe galima laikyti tai, kad odontologo paslaugas asmenys paprastai renkasi privačias ir mokamas, tiek dėl poreikio jas gauti kuo operatyviau, tiek dėl jų pasiūlos spektro, o kai kuriais atvejais – galbūt ir dėl kokybės. Todėl negalima vertinti, kad bankrutuojančio asmens išlaidos odontologijai negali būti pripažįstamos būtinomis. Tą patį galima pasakyti ir apie kitokias išlaidas kitoms bankrutuojančio asmens sveikatos problemoms, apie kurias jis pateikė daugiau nei pakankamai duomenų. Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti tokių išlaidų, kadangi jos nereguliarios. Todėl plane galima numatyti tam tikras sumas, kurios yra tikėtinos pagal jau asmens patirtas išlaidas sveikatai bankroto procese ir numatomus tolimesnius veiksmus tuo klausimu.
9. Teismas nurodė, jog kadangi bankrutuojančio asmens pajamos šiuo metu yra visai nedidelės – 614,81 Eur pensija, tokios lėšos, net ir neapmokant bankroto procedūrų bei tam tikrų sumų kreditoriui, greičiausiai yra ženkliai per mažos, nei būtų reikalinga bankrutuojančiam asmeniui užsitikrinti minimaliai orų pragyvenimą. Atitinkamai galima vertinti, kad bankroto procesui nuo pensijos, kaip vienintelio pajamų šaltinio, gavimo momento jau galėtų būti skiriamos minimalios lėšos.
10. Teismas vertino, kad bankroto procese bankrutuojantis asmuo yra gavęs daugiau lėšų, nei turėjo teisę panaudoti. Kadangi asmuo nurodo skiriantis daug lėšų savo sveikatai, gali būti, kad kreditoriaus minimą lėšų perviršį asmuo sutaupė ir leidžia šiuo metu. Tokiu būdu tam tikra perviršio dalis gali išsilyginti paskesniame bankroto etape, numatant protingas sumas bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams, nes gali būti, kad bankrutuojančio asmens poreikiai šiuo metu, dėl sveikatos būklės, yra netgi didesni, nei jo gaunama pensija. Teismas pažymėjo, kad jau seniai nėra aiškaus plano, todėl plano pakeitimas turėtų apimti du skirtingus laikotarpius, vieną – kol asmuo buvo dirbantis, o kitą – kai asmuo jau gavo tik pensiją. Atsižvelgiant į šiuos laikotarpius su skirtingomis pajamomis gali būti nustatomos ir skirtingos bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių sumos, apskaičiuojamos visos gautos ir kaip permoka bankrutuojančiam asmeniui likusios sumos ir viskas suvedama į matematiniais skaičiavimais pagrįstą galutinį rezultatą bei galutinį planą, kad teismui viskas būtų tiksliai matoma ir aišku.
11. Dėl bankrutuojančio asmens nurodomų bankroto proceso pradžioje išsigrynintų kai kurių lėšų, teismas pažymėjo, kad dienpinigiai taip pat laikomi asmens pajamomis, todėl bankrutuojantis asmuo jais laisvai disponuoti nebegali, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu, taigi, ir gaunamomis lėšomis. Jų naudojimas turi vykti tokia apimtimi, kokia numatyta teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi bankrutuojančiam asmeniui buvo patvirtinta 1500 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Žiūrint į kreditoriaus 2026 m. sausio 14 d. nurodytas sumas panašu, kad tokių sumų, bendrai paėmus, bankrutuojantis asmuo neviršijo. Be to, neaktualūs ir kreditoriaus argumentai apie jų panaudojimą, kadangi 2023 m. liepos 5 d. nutartimi jos buvo skirtos bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti, kurie atskirai nebeturi būti įrodinėjami.
12. Teismas nurodė, kad dėl bankrutuojančio asmens išlaidų sūnaus gydymui teismo jau buvo pasisakoma anksčiau procese, sprendžiant kitus prašymus. Tik pasikartotina, kad bankroto procesas yra ypatingas teisinis asmens laikotarpis, kai ne viskas teisiškai yra galima, kas morališkai būtų priimtina. Jei tai būtų nedidelės išlaidos, būtų galima jas pateisinti ir traktuoti kaip kitas būtinas ir nenumatytas išlaidas. Tačiau 2360 Eur suma nėra maža.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad laikyti, kad šiuo metu galioja 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, taip pat nebegalima, kadangi kardinaliai sumažėjo bankrutuojančio asmens pajamos. Laikantis nurodyto plano bankrutuojantis asmuo dėl jam patvirtintų 1500 Eur būtiniesiems poreikiams turbūt jau seniai nebebūtų skolingas kreditoriui. Bankrutuojantis asmuo kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui į depozitinę sąskaitą turėjo pervesti ne mažiau nei po 230 Eur bei po 70 Eur bankroto procedūrų administravimui, t. y. ne mažiau nei 300 Eur, tuo tarpu jo poreikiai dėl pensijos dydžio būtų ženkliai nepatenkinami, kas dengtųsi asmens gautu lėšų perviršiu.
14. Teismas nurodė, kad bankroto procesas vyksta nesklandžiai, tačiau ne tik dėl bankrutuojančio asmens neveikimo nepateikiant išsamaus mokumo atkūrimo plano, bet ir dėl kreditoriaus nelankstumo procese, nebandant rasti konstruktyvaus sprendimo tokioje nestandartinėje bankroto procesams probleminėje situacijoje. Dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo irgi negalima kategoriškai teigti, kad jis toks buvo bankroto procese. Mokumo atkūrimo plane jis neslėpė gaunantis ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius, tam tikros sumos visą laiką buvo mokamos, tik bankrutuojantis asmuo padarė sprendimų dėl dalies lėšų panaudojimo savo nuožiūra, neatsižvelgęs į aplinkybę, kad bankroto procese jis jau nėra visiškai laisvas priimti tam tikrus sprendimus, to iš anksto nesuderinęs, nepasikonsultavęs su bankroto administratoriumi bei kreditoriumi. Visumoje toks bankrutuojančio asmens elgesys bankroto procese nėra tinkamas ir galbūt galėtų būti vertinamas kaip duodantis pagrindą nutraukti bankroto bylą. Tačiau atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens amžių, beveik pasiekusį standartinį pensinį, į itin prastą sveikatos būklę, nedideles pajamas, sprendimas nutraukti bankroto bylą būtų neteisingas.
15. Teismas bankrutuojančiam asmeniui išaiškino, kad jis turi parengti mokumo atkūrimo planą, tuo klausimu bendradarbiaudamas su kreditoriumi, ir planas turi būti patvirtintas teisme, kad bankroto procedūra galėtų sėkmingai pasibaigti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskiruoju skundu kreditorius PlusPlus Capital AS prašo panaikinti 2026 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti A. V. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
16.1. Per likusį mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo siūlė grąžinti tik nedidelę dalį iš 6742,56 Eur pajamų perviršio, todėl kreditorius nepritarė tokiam mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektui. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo argumentai apie galimybę ištaisyti bankroto proceso nesklandumus koreguojant mokumo atkūrimo planą yra visiškai nepagrįsti, nes bankrutuojantis asmuo iki šiol nesiėmė realių veiksmų koreguoti mokumo atkūrimo plano pagal 2025 m. liepos 14 d. nutartyje teismo pateiktas gaires.
Šalies argumentai
16.2. Pirmosios instancijos teismo argumentas dėl pažengusios bankroto stadijos yra visiškai nepagrįstas, nes minėti pažeidimai išaiškėjo po pirmos pusmetinės mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos ir bankrutuojantis asmuo net neketina jų šalinti.
16.3. Mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimai (kitos turėtos banko sąskaitos nuslėpimas, dienpinigių gavimo nuslėpimas, didesnių sumų nei leidžiama savo nuožiūra išleidimas) atsirado ne dėl pablogėjusios bankrutuojančio asmens sveikatos būklės. Priešingai, pažeidimai padaryti tada, kad bankrutuojantis asmuo dirbo, važinėdavo į komandiruotes užsienyje ir uždirbdavo reikšmingas pinigų sumas. Bankrutuojančio asmens sveikatos būklė pablogėjo po mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimų, todėl tarp jų nėra jokio priežastinio ryšio. Tuo tarpu vėlesnis sveikatos būklės pablogėjimas neatleidžia bankrutuojančio asmens nuo prievolės pašalinti anksčiau padarytus mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimus.
16.4. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie kreditoriaus neva nebendradarbiavimą yra visiškai nepagrįsti. 2025 m. liepos 14 d. nutartyje teismas nurodė, jog tikslinant planą gali ir turi būti išspręsti visi kiti aktualūs klausimai, tarp jų ir asmens gautų lėšų (dienpinigių) perviršio grąžinimo bei išmokėjimo kreditoriui. Kreditorius nepritarė Mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektui ne todėl, kad vengė bendradarbiavimo, o todėl, kad rengdamas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, Bankrutuojantis asmuo neatsižvelgė į 2025 m. liepos 14 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus dėl mokumo atkūrimo plano turinio, t.y. nenumatė, kokia tvarka bus grąžintas anksčiau susidaręs pajamų perviršis.
16.5. Bankrutuojantis asmuo turi pašalinti mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimus, todėl būtent jis, o ne kreditorius ar teismas, turi būti aktyvus ir ieškoti sprendimų variantų. Šiuo gi atveju bankrutuojantis asmuo elgiasi priešingai – parengė formalų mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, kuriame iš esmės nesprendžiamas pajamų perviršio grąžinimo klausimas.
17. Bankrutuojantis asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
17.1. Buvo pateiktos pažymos iš darbovietės ir Sodros kur nurodytos visos A. V. gaunamos pajamos, atlyginimas ir dienpinigiai.
17.2. A. V. 2024 metų liepos mėn. pabaigoje, kuomet sirgo, informavo bankroto administratorių ir kreditorių dėl blogėjančios sveikatos ir, kad nuo 2025 m. sausio mėn. liks bedarbis, o nuo 2025 m. sausio 1 d. liko bedarbis ir gyvena tik iš pensijos, apie tai buvo informuotas kreditorius. Taip pat buvo informuotas dėl esamų ligų, buvo klausta dėl dantų gydymosi, kur A. V. gali kreiptis nemokamam gydymui, bet iki šiol jokio pasiūlymo taip ir nesulaukė išskyrus pasiūlymą, kad yra draustas ir gydytis gali nemokamai. Todėl tuo metu ir dabar negali numatyti kokia tvarka galės grąžinti susidariusį pajamų perviršį. Kuomet neteko darbo į depozitinę sąskaitą kas mėnesį pervesdavo po 115 Eur, o nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. perveda po 165 Eur, daugiau neturi galimybių, o sutaupytą nepriemoką naudoja gydymuisi.
17.3. asmuo pagal turimas galimybes reguliariai moka kas mėnesį ir jam pragyvenimui lieka mažiau nei yra numatęs teismas. Esamą nepriemoką tikslinga perkelti į bankroto bylos pabaigą, kur bus galima pasiskaičiuoti, kiek liko nesumokėta, atmetus visus kreditoriaus paskaičiavimus, kurie yra nesąžiningai užskaitomi prie nepriemokos dar prieš paskelbiant fizinio asmens bankrotą ar neįsigalėjus bankrotui, nes nebuvo patvirtintas mokėjimo planas. Taip pat gydymo išlaidas, kurios turėtų būti pripažintos kaip būtinosios nenumatytos išlaidos, per visą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad teismas priimta nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 8 punktą, fizinio asmens bankroto byla nutraukiama, jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi iškėlė A. V. bankroto bylą. 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. V. mokumo atkūrimo planas.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas tinkamai nevykdomas, kadangi kardinaliai sumažėjo bankrutuojančio asmens A. V. pajamos. Bankrutuojantis asmuo kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui į depozitinę sąskaitą turėjo pervesti ne mažiau nei po 230 Eur bei po 70 Eur bankroto procedūrų administravimui, t. y. ne mažiau nei 300 Eur. Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų matyti, kad A. V. šiuo metu gaunamos vienintelės pajamos yra Sodros mokama pareigūno pensija, kuri siekia 614,81 Eur; be to A. V. į jo bankroto bylai atidarytą sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda po 164 Eur, taip pasilikdamas savo būtiniesiems poreikiams 500,81 Eur. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas). Taigi šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tiek bankrutuojantis asmuo, tiek kreditorius turi tarpusavyje bendradarbiauti ir rasti konstruktyvų sprendimo būdą, siekiant pakeisti mokumo atkūrimo planą.
24. Kreditorius prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą grindžia tuo, jog bankrutuojantis asmuo A. V. bankroto byloje nuslėpė iš darbdavio gautus dienpinigius, pervedant juos į banko sąskaitą apie kurią nebuvo žinoma nei kreditoriams, nei nemokumo administratorei. Apelianto vertinimu, bankrutuojančio asmens nuslėpta suma sudaro mažiausiai 4710,49 Eur ir keliasdešimt kartų viršija bazinės socialinės išmokos dydį (šiuo metu 74 Eur). Toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui, kadangi nuslėptų lėšų suma (vertinant tik tą sumą apie kurią kreditoriui žinoma) žymiai viršija visas per bankrotą kreditorių reikalavimų tenkinimui bankrutuojančio asmens sumokėtas lėšas. 2024 m. rugsėjo 4 d. nemokumo administratorė pateikė kreditoriams susipažinti antrą mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog yra susidaręs 6742,56 Eur pajamų perviršis.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio mokami dienpinigiai gali būti laikomi pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. Tačiau kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad tai, jog dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).
26. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, būtent bankrutuojančiam asmeniui kyla pareiga įrodyti, jog šios piniginės lėšos buvo panaudotos būtent būtinųjų poreikių patenkinimui, esant darbo komandiruotėse. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tirti ir vertinti kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gavo, bei atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus bankrutuojantis asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pareiškėjas A. V. neįrodinėjo dienpinigių tikslinio panaudojimo, tačiau pažymėtina, jog fizinių asmenų bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, todėl pirmosios instancijos teismui kyla pareiga išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pareikalauti įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo gautų dienpinigių panaudojimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti sąskaitų išrašus, kvitus ir kitus įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybę, jog gauti pinigai buvo reikalingi pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar nurodytas 6742,56 Eur pajamų perviršis yra susidaręs tik iš gautų asmens dienpinigių, susijusių su darbo santykiais, ar ir kitų pajamų rūšių.
27. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo klausimą grąžinant nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas nebuvus aktyviam ir neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės, neįvertinus visų aplinkybių, nesudarius galimybės pareiškėjui (bankrutuojančiam asmeniui) pateikti papildomus įrodymus, susijusius su gautų dienpinigių panaudojimu.
28. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamos nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinis procesas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas. Įvertinus neištirtų aplinkybių apimtį ir būtinybę rinkti bei vertinti naujus įrodymus, prieinama išvada, kad byla pagal kreditoriaus teiktą prašymą negali būti iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagal kreditoriaus PlusPlus Capital AS teiktą prašymą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.