Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei B. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovas šalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus pateikė papildomus įrodymus ir prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti atsakymus į ieškovės dubliko 2 dalyje suformuluotus klausimus (DOK-7095). Ieškovas nurodė, kad nedisponuoja pakankamais duomenimis, kurie leistų eismo įvykio kaltininką, kuris įvardijamas kaip R. M. (galbūt M.), įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tokiais duomenimis turėtų disponuoti atsakovė, kuri leido jai priklausančia transporto priemone naudotis kitiems asmenims ir ji turėtų būti teismo įpareigota juos pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (ne)teisėtumo

13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Minėtų tikslų teismas gali pasiekti taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

14. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas ne tik pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje, bet ir tolimesnėse civilinio proceso stadijoje. Vadovaujantis 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 3 dalimi, ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys (pareiškimas) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o ieškovas per nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 20 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ieškinyje nurodydama, kad 2020 m. sausio 9 d. J. K. dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Kadangi eismo įvykis įvyko J. K. ir jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruotai, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustai transporto priemonei, J. K. nacionalinis draudikų biuras ((duomenys neskelbtini)) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 19991,78 GBP sumai ieškovui. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. priėmė ieškinį ir nustatė atsakovei 14 d. terminą atsiliepimui pateikti. Byloje 2023 m. gruodžio 6 d. buvo gautas atsiliepimas į ieškinį. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu. 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovas pateikė byloje dubliką, o 2024 m. sausio 18 d. byloje buvo gautas atsakovės triplikas. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti detalų eismo įvykio aprašymą, jame dalyvavusius asmenis, priežastinį ryšį, įvykio pasekoje kilusius padarinius, atskleidžiant aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas kildina žalą, įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį, nurodant jo duomenis, pateikti VĮ „Regitra“ įrodymus dėl transporto priemonės, sukėlusios eismo įvykį, registracijos, taip pat detalius duomenis, patvirtinančius prašomos regresuoti žalos dydį Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal atskiras dedamąsias dalis, aiškiai ir nedviprasmiškai nuryti iš ko būtent konkrečiai susideda prašoma priteisti suma (pagal atskiras dedamąsias), t. y. pateikiant detalią prašomos priteisti sumos skaičiuotę.

16. Ieškovas, šalindamas teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytus trūkumus, 2024 m. vasario 14 d. pranešime dėl ieškinio trūkumų (DOK-7095) pateikė naujai parengtą B. Ž. administravimo departamento išvadą, kurioje pasisakė teismo nutartyje nurodytais aspektais, bei pateikė J. K. teisės turinio nuostatas. Ieškovas taip pat nurodė, jog nedisponuoja pakankamais duomenimis, kurie leistų eismo įvykio kaltininką, kuris įvardijamas kaip R. M. (galbūt M.), įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti atsakymus į ieškovo dublike suformuluotus klausimas – ar tik ji viena, ar ir kiti asmenys naudojosi jai priklausiančia transporto priemone? Kas eismo įvykio metu naudojosi transporto priemone ir kodėl transporto priemonė nėra draudžiama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu? Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo nesprendė ir skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieškovas nenurodydamas jokių aplinkybių ir pateikdamas dalį tapačių dokumentų, kurie buvo pateikti kartu su pirminiu ieškiniu, 2024 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytų trūkumų iš esmės nepašalino, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.

17. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ieškinyje esanti faktinio ir teisinio pagrindų formuluotė yra naudojama ieškovo tokio pobūdžio ieškiniuose jau daugelį metų, be to nėra aišku, kodėl teismas Žalų administravimo departamento išvadą laikė nepakankamu įrodymu šalinant teismo konstatuotus ieškinio trūkumus, ir vertino, kad joje nenurodytos jokios aplinkybės.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškinyje esanti faktinio ir teisinio pagrindų formuluotė yra naudojama ieškovo tokio pobūdžio ieškiniuose jau daugelį metų. Tai, jog ieškovas naudoja tokias faktinio ir teisinio pagrindų formuluotės savo kitose bylose, nereiškia, kad teismui pateiktas ieškinys atitiko ieškinio turiniui keliamus reikalavimus nustatytus CPK 135 straipsnyje ir teismas negalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

19. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad ieškovo argumentai neįtikino pirmosios instancijos teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir, jo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai po trūkumų šalinimo nėra pakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti, nelaikytina ieškinio trūkumais, dėl kurių civilinis procesas negali prasidėti ar būti tęsiamas, nes ieškovo reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam tikrų neaiškių faktinių aplinkybių tikslinimas, įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų šalinimas, jau priėmus ieškinį, turėtų būti sprendžiamas ne ieškinį paliekant nenagrinėtu, bet teismo posėdžio metu. Pažymėtina, ir tai, ieškovui nurodžius jog jis nedisponuoja duomenimis, kurie leistų eismo įvykio kaltininką įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, teismas savo iniciatyva į bylą gali įtraukti visus trečiuosius asmenis, kuriems priimtas teismo procesinis sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, ir šis klausimas gali būti išspręstas vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

20. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Nuoseklioje, ilgametėje teismų praktikoje pripažįstama, kad esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylai buvo pasirengta nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y. byloje buvo gautas ieškovo dublikas ir atsakovės triplikas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą pernelyg formaliai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą, tuo labiau, kad šalies įrodymų nepateikimas paprastai nėra laikomas procesinio dokumento trūkumu, trukdančiu iš esmės išnagrinėti bylą, laikantis atitinkamų įrodymų vertinimo taisyklių.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl teismo nustatytų ieškinio trūkumų, kurie nėra kliūtis bylos procesui tęstis, nepašalinimo, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl įvertinus konkrečią faktinę situaciją, teismo nustatytų trūkumų pobūdį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.