Kauno apygardos teismo sprendimas, eAN2-364-1049/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2025-11-25
Bylos Nr.: eAN2-364-1049/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Pažeidėjas: K. B.

Kategorijos

1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-364-1049/2025Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00051-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; (S) 16.11.9; 21.11.10; 21.11.11

Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. B. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 300,00 eurų dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. liepos 4 d. 7.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka bei vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai po teisių atėmimo neįvykdė visų teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Šiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, K. B. jį apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Institucijos Nutarimą dėl jam paskirtos nuobaudos, t. y. prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, K. B. skundo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas ar suvaržantis K. B. teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Teismas laikė, kad šiuo atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį terminą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde K. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir pakeisti Institucijos Nutarimą, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, panaikinti K. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

3.1. Apeliantas nurodo, jog sutinka su jam paskirta 300,00 eurų dydžio bauda ir įsipareigoja ją kuo greičiau sumokėti, tačiau mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ir visiškai neatitinka visuotinai priimtų bei taikomų teisingumo bei protingumo principų nuostatų. Tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas detaliai neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, išdėstytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde ir jo prieduose. Teigiama, jog nebuvo atsižvelgta į visus charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą, gailėjimąsi ir kritišką savo veiksmų vertinimą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę padėtį, darbinės veiklos specifiką, šeimos finansinius aspektus. Skunde nurodoma, jog K. B. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo momento suprato savo priešingų teisei veiksmų pasekmes ir kritiškai vertino tokį savo elgesį. Padarytas administracinis nusižengimas jokių realių padarinių, turinčių įtaką eismo ir žmonių saugumui, nesukėlė. Administracinio poveikio priemonė buvo paskirta tik už tai, kad dėl nežinojimo, atlikęs visas privalomas procedūras, K. B. nenuvyko į AB „Regitra“ ir nepateikė prašymo atnaujinti specialiosios teisės galiojimo terminą.

3.2. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teigiama, jog asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo, pakankamai sudėtinga suprasti ir tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintas vairuoti transporto priemones atėmimo ir gražinimo tvarkos taisykles. Dėl ko, pažeidimo padarymo metu, K. B. buvo visiškai įsitikinęs, kad 2025 m. sausio 10 d. mokymo sutartis, mokymų kurso išklausymas ir 2025 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakankamas bei teisėtas pagrindas vairuoti transporto priemones. Dėl šių priežasčių, įvykio vietoje, sąžiningai klysdamas, policijos pareigūnams ir pasakė, jog nesutinka, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, K. B. visiškai suprato, kad klydo neteisingai interpretuodamas specialios teisės susigrąžinimo procedūros pabaigą ir dėl to labai gailisi.

3.3. Apeliantas nurodo, jog teisės vairuoti transporto priemones suvaržymas dėl administracinio poveikio priemonės pritaikymo neišvengiamai sukels tiesiogines neproporcingas neigiamas finansines pasekmes tiek pačiam K. B., tiek ir jo šeimai. Visa tai neišvengiamai atsilieps šeimos gaunamoms pajamoms bei stipriai neproporcingai neigiamai paveiks gyvenimo kokybę. Negalėjimas šešis mėnesius vairuoti transporto priemonių, praktiškai visiškai sustabdys darbinę veiklą, kuri yra pagrindinis ir vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis.

3.4. Toliau skunde nurodoma, jog K. B. stengdamasis išlaikyti savo šeimą, dirba keliose bendrovėse ir jo darbinių funkcijų tinkamam vykdymui būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemones. 2015 m. apeliantas įsteigė UAB „A“, kurioje yra vienintelis akcininkas ir bendrovės vadovas. Bendrovė teikia įvairias paslaugas statybos ir miškotvarkos sektoriuose. Vadovaujama bendrovė nuolat dalyvauja statinių renovacijos projektuose praktiškai visoje pietų Lietuvoje. Dalyvaujant statinių renovacijos projektuose neišvengiamai būtina operatyviai nuvykti apžiūrėti objektus, derėtis su užsakovais, kurių buvimo vietos išsidėstę po visą Lietuvą, taip pat dažnai būtina vykti į įvairias valstybinės valdžios ir valdymo institucijas. Dirbdamas UAB „A“ vadovu, K. B. priverstas statinių renovacijos procesui formuoti specialistų, kurie teikia paslaugas pagal verslo liudijimus, brigadas. Šiuos asmenis K. B. privalo nuvežti į darbo vietą, prie renovuojamų statinių. Samdyti pavėžėją jo vadovaujama bendrovė nėra finansiškai pajėgi. Administracinio poveikio priemonės vykdymas realiai sustabdys renovacijos projektų vykdymą, o už tai bendrovei grės finansinės sankcijos. Be to, tai turės tiesioginę įtaką tam, kad negalės priimti naujų užsakymų, nes akivaizdu, kad ateityje kils problemų dėl tinkamo jų vykdymo.

3.5. Skunde taip pat nurodoma, jog nuo 2025 m. birželio mėnesio apeliantas pagal darbo sutartį dirba UAB „B“ prekių išvežiotoju. Prekes ima iš logistikos sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) ir veža klientams visoje Lietuvoje. Negalėdamas vairuoti transporto priemonės, apeliantas teigia, jog praras šį darbą ir tai neadekvačiai pablogins tiek pačio apelianto, tiek ir šeimos finansinę padėtį. Šiuo metu iš darbdavio UAB „B“ jau yra gavęs oficialų perspėjimą, kad jeigu neatgaus teisės vairuoti transporto priemones, darbo sutartis su K. B. bus nutraukta.

3.6. Skunde taip pat nurodoma, jog apeliantas turi sveikatos problemų, t. y. jam yra aptiktas auglys, dėl ko kas mėnesį jam yra reikalinga lankytis gydymo įstaigose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. Po planuojamos operacijos, neišvengiamai reikės vykti į reabilitacijos procedūras, kurias reikės derinti su savo darbinėmis funkcijomis. Visa tai atlikti naudojantis viešuoju transportu praktiškai neįmanoma.

3.7. Skunde toliau cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimai, jog tokios pat analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Be to, cituojami Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo bei atsižvelgiant į tai, skunde teigiama, jog yra pagrindas neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodoma teismų praktika, bei teigiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikytos ir už daug grubesnius (pavojingesnius) administracinius nusižengimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. B. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai ir argumentai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo iš esmės neginčija to, jog padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirtos baudos dydžio už šį nusižengimą taip pat neginčija, kaip ir neginčija to, jog padarė dar ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau apeliantas skunde nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Apelianto teigimu, specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra neproporcingas padarytam nusižengimui, kadangi transporto priemonę vairavo būdamas įsitikinęs, jog tokią teisę yra susigrąžinęs, be to, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas bei užtikrinti finansinę gerovę tiek sau, tiek ir šeimos nariams.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog K. B. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, o pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

9. Institucijos Nutarimu K. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 300,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta įstatyme numatyta minimali nuobauda.

10. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo K. B. iš esmės neginčija to, jog jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, t. y., jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai po teisių atėmimo neįvykdė visų teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Visgi, apelianto manymu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad specialiosios teisės atėmimas neproporcingai suvaržys K. B. teises bei sukels pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir šeimos nariams, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Visų pirma, iš skundo turinio matyti, jog K. B. nesutinka tiek su Institucijos, tiek ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nepripažinimo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Minėtame straipsnyje, numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma kuomet kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

13. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti K. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pažymi, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio 2025 m. liepos 4 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog teikdamas paaiškinimą K. B. nurodė, kad buvo vairavimo mokykloje ir baudą yra sumokėjęs, tačiau nebuvo supažindintas, kad reikia atnaujinti teisę vairuoti. Taigi, vos tik surašius administracinio nusižengimo protokolą, K. B. nesutiko su tuo, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei nurodoma skunde, K. B. savo kaltę padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neigė ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje. Iš Institucijos priimto Nutarimo matyti, jog administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Iš Nutarimo turinio matyti, jog K. B. sutinka, jog automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, tačiau nesutinka su kaltinimu, kad įvykio dieną neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nors pateiktame skunde apygardos teismui nurodoma, jog tokį savo veiksmų vertinimą lėmė teisės aktų neišmanymas, visgi, kaip ir teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo, Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

15. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu aktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.

16. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, K. B. turėjo būti rūpestingas bei pats domėtis teisės aktais, kurie reglamentuoja specialiosios teisės susigrąžinimą. Apeliacinio skundo argumentai, jog K. B. nežinojo apie tokios teisės susigrąžinimo tvarką, įtakos jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir tai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog apeliantas savo veiksmų nevertina kritiškai, nurodydamas, jog pažeidimas iš esmės buvo formalus, nesukeliantis jokių pasekmių. Būtent kaip ir pažymėta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, nustatant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neužtenka formaliai pripažinti savo kaltę, tačiau būtina nustatyti, jog kaltininkas išties nuoširdžiai gailisi.

18. Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia, tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nors K. B. teiktuose skunduose nurodo pripažįstantis savo neteisėtą elgesį, tačiau jį bando pateisinti, nurodant, jog jis yra įvykdęs kitus įstatymo reikalavimus, t. y. sumokėjęs baudą, išklausęs kursus vairavimo mokykloje, o tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, tokį savo poelgį bando pateisinti nurodydamas, jog nežinojo, jog jam yra reikalinga nuvykti ir į AB „Regitra“.

19. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog nuoširdaus galėjimosi bei kritiško savo poelgio vertinimo, nagrinėjamu atveju neįžvelgtina ir atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teismui. Susipažinus su 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolu matyti, jog K. B. savo poelgį bando pateisinti nurodydamas, jog įvyko žmogiškoji klaida ne tik dėl jo pačio, tačiau ir dėl pareigūnų veiksmų, nors tokių aplinkybių realiai nenustatyta.

20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog aptariamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog K. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, dėl ko nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

21. Toliau iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. B., ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą iš esmės grindžia tuo, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neproporcingai suvaržys jo teises, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas bei tenkinti šeimos poreikius. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių, tačiau aukštesnysis teismas sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo.

22. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apylinkės teismas įvertino K. B. skunde nurodomas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas, dirbant tiek UAB „A“, tiek ir UAB „B“ įmonėse. Visgi, teismas sprendė, jog šios aplinkybės nepagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymi, jog skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo, netekęs teisės vairuoti negalės vykdyti darbinių funkcijų, dėl ko finansiškai nukentės tiek jis pats, tiek ir jo šeima, negalės vykdyti sutartinių santykių, kuriais yra įsipareigojęs atlikti darbus, savaime nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog transporto priemonės reikalingumas darbui, šeiminėms aplinkybėms, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išmintį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

23. Kartu su apeliaciniu skundu K. B. pateikė UAB „B“ prašymą neskirti K. B. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi priešingu atveju jie bus priversti atleisti minėtą asmenį iš darbo. Visgi, iš byloje esančių duomenų, t. y. 2025 m. gegužės 29 d. darbo sutarties matyti, jog darbo sutartis sudaryta tarp UAB „B“ ir K. B., tačiau akivaizdu, jog tai nėra vienintelis bei pagrindinis K. B. gaunamų pajamų šaltinis. Iš darbo sutarties matyti, jog K. B. priimamas dirbti pagalbiniu darbininku, darbo užmokestis – 100,00 eurų. Nustatoma darbo laiko norma – du kartus per mėnesį po keturias valandas. Taigi, akivaizdu, jog pagrindinis pajamų šaltinis yra darbo santykiai susiję su UAB „A“ vykdoma veikla. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, sutikti su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas turės esminės reikšmės vykdomai įmonės veiklai, nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, jog K. B. jau buvo praradęs teisę vairuoti kelių transporto priemones trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 23 d., tačiau nėra jokių duomenų, jog šios įmonės veikimas būtų sustojęs būtent dėl šios priežasties. Pačio apelianto teigimu, UAB „A“ veiklą vykdo nuo 2015 metų, todėl abejotina, jog vien dėl to, jog nagrinėjamu atveju K. B. tam tikrą laikotarpį praras teisę vairuoti transporto priemones, negalės būti toliau vykdomi įmonės darbiniai įsipareigojimai. Neabejotina, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones apsunkins nuvykimą iš vieno taško į kitą, tačiau tai nereiškia, jog toks nuvykimas į reikiamas vietas taps neįmanomas. Be to, nors skunde nurodoma, jog K. B. neturėdamas teisės vairuoti, dirbdamas UAB „A“ vadovu, negalės nuvežti į darbo vietą prie renovuojamų statinių specialistų brigados, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog K. B. yra vienintelis asmuo galintis tai padaryti, ar tai, kad minėti darbuotojai negalės patys nuvykti prie renovuojamų statinių atlikti reikiamų darbų. Juolab, jog pačio K. B. teigimu šie asmenys darbus vykdo pagal individualią veiklą, byloje nėra jokių duomenų, jog K. B. dirbdamas UAB „A“ vadovu, išties turi pareigą asmenis pristatyti į darbo vietą. Kita vertus, tai jau yra tinkamo darbo organizavimo dalykas.

24. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, dėl kurių kyla grėsmė minėtos teisės netekti. Visos aplinkybės, dėl kurių K. B. reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos prieš nusižengimo padarymą, todėl apeliantas turėjo elgtis itin atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, kurių pagrindu apeliantas gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones.

25. Svarbu pažymėti ir tai, jog vien teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikrą laikotarpį, neužkerta galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apskritai dirbti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam administraciniam pažeidimui ar yra perteklinė. Byloje nėra jokių duomenų, jog K. B. negalėtų dirbti jokio kito darbo, kuriame tiesiogiai nebūtų reikalinga specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones.

26. Nagrinėjamu atveju, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro pagrindo ir skunde nurodomos aplinkybės, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones K. B. yra reikalinga, kadangi jam yra aptiktas auglys, dėl ko kas mėnesį jis turi lankytis gydymo įstaigose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. Skundą nagrinėjančiam apygardos teismui nekyla abejonių, jog K. B. išties turi sveikatos problemų, dėl kurių jam yra būtina vykti į gydymo įstaigas. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog K. B. negalės naudotis viešuoju transportu, pavežėjo paslaugomis ar artimųjų pagalba, kurie galėtų apeliantą nuvežti iš vieno taško į kitą. Neabejotina, jog tai sukels tam tikrų nepatogumų ar finansinių nuostolių, tačiau tokios pasekmės laikytinos adekvačiomis padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Skunde nurodomos aplinkybės, jog K. B. specialioji teisė vairuoti transporto priemones bus reikalinga vykti į reabilitaciją, iš esmės yra tik spėjamojo pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų apie planuojamos operacijos neišvengiamą būtinybę bei reabilitacijos datą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog dėl šių priežasčių, K. B. teisės suvaržytos labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

27. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, svarbu įvertinti ir pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, kurie aptariamu atveju apeliantui nėra palankūs. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkis) metus leidžia K. B. kaip vairuotoją charakterizuoti neigiamai. K. B. anksčiau buvo baustas už tai, kad vairuodamas automobilį, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kai tai daryti draudžiama; ne kartą vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, be to, vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo; nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog apeliantas yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ankstesnių padarytų administracinių nusižengimų sistemingumas leidžia daryti išvadą, jog K. B. skirtos baudos savo tikslo nepasiekia ir neatgraso jo nuo naujų nusižengimų darymo. Be to, kaip ir teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, neigiamai K. B. charakterizuoja ir tai, jog po nagrinėjamu atveju 2025 m. liepos 4 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo, praėjus vos keletui dienų, t. y. 2025 m. liepos 10 d. K. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vėl vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių, skundą nagrinėjančiam apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių, ar K. B. išties sugebės laikytis Kelių eismo taisyklių bei nedaryti naujų administracinių nusižengimų.

28. Iš skundžiamos Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino visas skunde nurodomas aplinkybes, t. y., jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones K. B. yra reikalinga atlikti tam tikras darbines funkcijas, nuvykti į gydymo įstaigą. Visgi, šių aplinkybių apylinkės teismas nelaikė išskirtinėmis, kurių pagrindų būtų taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatos. Aukštesnysis teismas, nenustatęs jokių aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje nebūtų aptaręs apylinkės teismas, nei išskirtinai teigiamo K. B. asmenybės charakterizuojančių duomenų ar kitų ypatingų aplinkybių, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos visiškai neskirti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

29. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skunde nurodoma teismų praktika, teigiant, jog ir už žymiai grubesnius pažeidimus buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismas sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba yra panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog skunde nurodomojo teismų praktikoje, kuomet buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, asmenys didžiąja dauguma buvo nubausti už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus. Be to, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kiekvienu atveju yra vertinamos ne tik pačio pažeidimo padarymo aplinkybės, tačiau ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojantys duomenys. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, įvertinus pažeidėjo asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, spręstina, jog skirti švelnesnę nuobaudą nei tai numatyta įstatyme, nėra jokio pagrindo.

30. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai netenkino K. B. skundo ir paliko galioti Institucijos Nutarimą, kuriuo jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė nėra per griežta ir neproporcinga bei neprieštarauja teisingumo principui.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti K. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Meilutis