Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Byla Nr. 2SA-106-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2SA-106-640/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02475-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
D. B.
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-106-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02475-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.9.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretysis asmuo bankas AB „Swedbank“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė D. B. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011, išnagrinėti reikalavimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto padalijimo ir tuo pagrindu papildyti teismo sprendimą išsprendžiant dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Taip pat prašė sustabdyti sprendimo Nr. 2-314-723/2011 vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, papildomai spręstina dėl šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, kas gali įtakoti ir teismo sprendimo pakeitimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo atsakovei. Ieškovas tokį atsakovės prašymą palaikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-11-28 nutartimi (b. l. 96-98, tomas 3) prašymo netenkino. Nurodė, kad jau bylos nagrinėjimo metu atsakovė suprato ir žinojo, jog šalys turi kilnojamo dalintino turto, todėl turėjo pareigą ir galėjo apie jį informuoti teismą ir pateikti atitinkamą reikalavimą byloje, tačiau savo nuožiūra pasirinko kitą elgesio variantą. Kita vertus, jau bylos nagrinėjimo metu pareiškėja galėjo numanyti, jog ieškovo nuomonė dėl kilnojamų daiktų pasidalijimo gali pasikeisti, todėl nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Taip pat nurodė, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių, tokiose bylose procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą, jo sudėtį, vertę, turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Iš bylos matyti, kad jos nagrinėjimo metu nei ieškovas ieškinyje, nei atsakovė priešieškinyje duomenų apie kitą konkretų turimą neregistruotiną turtą nenurodė, į dalintino turto balansą jo neįtraukė ir reikalavimų dėl jo padalinimo nereiškė, tuo tarpu teismo procesas tęsėsi beveik dvejus su puse metų, abi šalis byloje atstovavo advokatai.

Šalies argumentai

Atsakovė D. B. atskiruoju skundu (b. l. 100-102, tomas 3) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį ir išspręsti prašymą iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011; sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 vykdymą iki bus išnagrinėtas šis skundas. Nurodo, kad šalys žodžiu sudarė sandorį dėl kilnojamojo turto pasidalijimo, atsižvelgiant į bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme baigtį. Todėl atsakovė iki bylos nagrinėjimo teisme ir nagrinėjimo metu nenumatė ir negalėjo numatyti, kad ieškovas pakeis savo valią dėl šio sandorio vykdymo. Tai, kad ieškovo ketinimas nevykdyti susitarimo neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, patvirtina ta aplinkybė, kad savo atsiliepime į atsakovės prašymą atnaujinti procesą, jis nurodė, kad šalys ketino santuokos metu įgytą turtą pasidalinti nekonkretizuotu bendru sutarimu ir apie tai informavo bylą nagrinėjantį teismą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas į teisėjo klausimą ar šalys pasidalino kitą, neregistruojamą kilnojamąjį turtą, ieškovas atsakė, kad teisme nėra ką dalintis, nes šalys pasidalins tarpusavio susitarimu. Atsakovei papildomai, teismas tokio klausimo nepateikė. Taip pat nurodo, kad apie tai, jog sutuoktiniai turėjo kito turto, dėl kurio reikalavimai nebuvo pareikšti, matyti iš teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad name yra kitas turtas ir mano, kad nereikia jo dalintis. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje turėjo tai aptarti bei, nurodydamas teismo nustatytas aplinkybes, pasisakyti dėl sutuoktinių turto, dėl kurio reikalavimai nebuvo pareikšti, o rezoliucinėje dalyje nurodyti savo išvadas šiuo klausimu. Tokiu būdu būtų įtvirtintas sutuoktinių susitarimas dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Atsiliepimas

Ieškovas G. B. atsiliepimu (b.l. 105-107, tomas 3) prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį; sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 vykdymą iki galutinio sprendimo byloje dėl proceso atnaujinimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Nurodo, kad teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo nepadalinto ginčo šalių kilnojamojo turto vertė yra gana didelė, todėl aišku, jog jei šalys būtų žinojusios, kad taikaus susitarimo dėl šio turto padalijimo pasiekti nepavyks, neabejotinai būtų prašiusios teismo šį turtą padalinti sprendimu, ko pasėkoje teismo sprendimo išvada dėl turto padalijimo būtų buvusi kitokia. Nurodo, kad atsakovės prašymas dėl termino atnaujinimo buvo reiškiamas ir tuo pagrindu, jog nutraukdamas ginčo šalių santuoką teismas nepadalijo viso šalims jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, ko pasėkoje buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Taip pat nurodo, kad teismas privalėjo šio turto likimą aptarti sprendimo dėl santuokos nutraukimo rezoliucinėje dalyje, o to nepadaręs bei priėmęs sprendimą kuriuo padalijama tik dalis sutuoktinių turto, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Šiuo atveju apeliacijos dalykas yra proceso atnaujinimo instituto taikymas byloje dėl santuokos nutraukimo. Teismas spręsdamas, ar pagrįstai buvo atmestas atsakovės D. B. prašymas atnaujinti procesą, nevertina teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Atskirasis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Įstatymai, reglamentuojantys santuokos nutraukimą, nustato tam tikras procesines teises ir pareigas siekiantiems nutraukti santuoką sutuoktiniams bei bylą nagrinėjančiam teismui. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Tik iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas gali būti dalijamas (CK 3.118 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą ir gali viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo (b.l. 35-39, tomas 1) nurodė, kad daugiau registruoto, dalintino turto apart to kurį nurodė, nėra, o likusį turtą šalys pasidalins. Taip pat nurodė, kad likusius pas kiekvieną šalį asmeninius daiktus abu traktuoja vienoda verte, jie į dalintiną turtą neįtraukiami. Atsakovė nei atsiliepimuose, nei priešieškinyje neišreiškė reikalavimo dėl likusio neaptarto turto padalinimo.

CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nenustatytos. Konkrečios sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios turto dalys nustatomos tik padalijus nuosavybę. Įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.59, 3.116 straipsniai). Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį. Todėl pirmosios instancijos teismas nutraukdamas tarp šalių sudarytą santuoką, priimdamas sprendimą dėl turto padalinimo, tačiau nepadalinęs viso šalių turto, pažeidė CK 3.59 str. ir 3.62 str. 3 d. (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, procesas atnaujinimas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

Kadangi apeliantė nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu buvo neišspręstas klausimas dėl kilnojamojo turto padalinimo, atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 tik dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 vykdymą iki galutinio sprendimo byloje dėl proceso atnaujinimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, tačiau jokių motyvų dėl tokio sustabdymo nepateikia. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ir ieškovas pareiškė reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 siekdami išspręsti klausimą dėl kilnojamojo turto padalinimo, o ne dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo iš esmės proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo šiam ieškovo reikalavimui tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 2 p., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamo turto padalijimo ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė