Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-384-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-16Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-23Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-06Kauno apylinkės teismas
  4. T-764-573/2019Nutartis · 2019-04-10Kauno apylinkės teismas
  5. T-2192-573/2019Nutartis · 2019-11-11Kauno apylinkės teismas
  6. T-635-573/2020Nutartis · 2020-03-20Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1S-384-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12195-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-384-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12195-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus (toliau – prokuroras) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-1705-573/2018, kurioje S. B. ir M. K. kaltinami padarę nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. balandžio 6 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje S. B. ir M. K. kaltinami pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 16 d. skundžiama nutartimi baudžiamąją byla perdavė prokurorui, motyvuojant, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą išnagrinėti teisme.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skundu prašo, panaikinti 2018 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį bei priimti naują sprendimą - šią baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teismo posėdyje tam pačiam teismui.Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla perduotina nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Prokuroro teigimu, teismas nenurodė priežasčių, kodėl galimai nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi perduodami baudžiamąją bylą pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, jokių pažeidimų nenustatė ir jiems nekilo abejonių dėl teismingumo. Skunde pažymima, jog prokuroro kaltinamajame akte nenurodyti internetinės prieigos (IP) numeris ir priklausomybė, A. S., J. K. ir V. D. banko sąskaitų numeriai bei telefono abonento numeriai iš kurių buvo skambinta nukentėjusiajam, nėra nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinieji požymiai ir jų nurodymas tik apsunkintų aprašymą, todėl, prokuroro įsitikinimu, tai netrukdo bylą nagrinėti teisme. Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte yra aprašytos kaltinamiesiems inkriminuojamos kiekvienos nusikalstamas veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kiek tokias aplinkybes buvo galima nustatyti tyrimo surinktais duomenimis ir šios išdėstytos atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamos veikos padarytos sutaptimi. Skunde sutinkama su skundžiamos nutarties argumentu, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta vieta, t. y. (duomenys neskelbtini), kurioje S. B. neteisėtai įgijo svetimus duomenis ir šiuos panaudojo užvaldydamas svetimą turtą nors ši tyrimo metu ir buvo nustatyta, tačiau prokuroras bylą nagrinėjant teisme gali pakeisti kaltinimą ir tas aplinkybes patikslinti negrąžinant bylos prokurorui, ką įstatymo leidėjas įtvirtino BPK 232 straipsnyje, kur nurodyta, jog ir nesant šioms aplinkybėms nustatytomis bylos parengimo nagrinėti teisme metu, teismas gali pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmus ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą, todėl grąžinus bylą prokurorui pailgėtų bylos nagrinėjimo terminai bei sąnaudos kas trukdytų kuo greičiau įvykdant teisingumąKauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundas atmetamas.Įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, skundo argumentus, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, yra pagrįsta.Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu kaltinami S. B. ir M. K., aprašymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, kaltinamajame akte nėra nurodoma nusikalstamų veikų, padarymo vieta, aplinkybės (internetinės prieigos (IP) numeris ir priklausomybė, A. S., J. K. ir V. D. sąskaitų numeriai, telefono , iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam numeris, banko prie kurio informacinės sistemos buvo prisijungta pavadinimas ir kt.) Be to, kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinimai S. B. ir M. K. yra pareikšti dėl trijų nusikalstamų veikų, iš kurių tik dvi veikos t.y. numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje yra padarytos idealiąja sutaptimi. Todėl kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, kaltinamiesiems inkriminuojant kelias nusikalstamas veikas, turi būti aprašyta kiekvienos konkrečiai nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, baudžiamojo kodekso straipsnis.Pažymėtina ir tai, jog kaltinamiesiems S. B. ir M. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nėra tinkamai individualizuotas, iš pareikšto kaltinimo neaišku, kokius konkrečius veiksmus atliko S. B. ir kokius M. K., neaišku kas ir kokiomis aplinkybėmis įgijo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kas, kam ir kada juos neteisėtai perdavė, neaišku kaip konkrečiai kiekvienas iš bendrininkų bendrininkavo. Priešingai nei nurodoma prokuroro skunde, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą, šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylą perduoti prokurorui (BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas