- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- N1-100-971/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28643-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- V. Š.
- Kaltinamasis
- M. J.
- Civilinis atsakovas
- S. J.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gintarei Noliūtei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. J. 2018-06-16, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, iš asmeninių paskatų A. Š. suduodamas du kartus rankos kumščiu į veido sritį, šiais savo veiksmais A. Š. padarė nosies sumušimą su pertvaros kremzlės išnirimu ir lūžiu, dešinės apatinės nosies kriauklės plyšimu, taip nesunkiai sutrikdydamas A. Š. sveikatą.
Kaltinamasis M. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad praėjusių metų vasaros pradžioje, datos nepamena, apie 20-21 val. buvo su A. M. ir prie (duomenys neskelbtini) susitiko A. Š. Šis jam pasirodė lyg apsvaigęs, svirduliavo. Prieš tai buvo davęs savo telefoną A. draugui, kurio nepažįsta, paskambinti ir tas draugas A. kažkur pasikvietė. Jiems besikalbant A. paklausė A., ar šis atsimena, kai jam (A.) trenkė prie autobusų stotelės. A. pasakė, kad atsimena, pats nusiėmė akinius ir pasakė A. „atsilygink“. A. vieną kartą sudavė A. į veido sritį, bet tikrai ne į nosį. Tada jis su A. nuėjo iki tvenkinio, A. taip pat nuėjo namo. Po to su A. išsiskyrė ir nuėjo pas I. G., kur liko nakvoti. Kitą dieną grįžo namo, buvo atvažiavęs A. Š. tėtis ir aiškino, kad jis sumušė A. Tada nuvažiavo pas A. Š. į namus išsiaiškinti, kaip viskas buvo. Ten pasikalbėję, jie su A. susitaikė. A. pasakojo, kad neatsimena, kas jam trenkė. Atsiprašė A. iš mandagumo, nors nieko nepadarė. Anksčiau su A. jokių konfliktų nebuvo, buvo draugai. Kodėl A. sako, kad jį sumušė jis ir A., nežino. Vėliau teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodymus pakeitė, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vieną kartą trenkė A. į veido sritį, bet tikrai ne į nosį, po ko A. dar trenkė A. M.
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2018 m., įvykio datos nepamena, jam paskambino M. J. ir pakvietė išeiti į lauką, ateiti prie (duomenys neskelbtini). Nepriėjęs arenos, pusiaukelėje netoli kultūros namų sutiko G., M., A., buvo ir dar daugiau asmenų, kurių įvardinti negali. Su pora asmenų pasisveikino. Tada norėjo dar sveikintis, bet gavo smūgį iš kumščio į veido sritį. Atrodo, kad smūgiavo G., bet jau tiksliai neatsimena. Po šio smūgio jis pasišalino nuo vaikinų, bet jį su dviračiu pasivijo M., sugriebė jam už marškinėlių ir sudavė porą smūgių į veido sritį. M. buvo ne vienas, buvo dar du asmenys, tai A. ir kitas asmuo, kurio vardo neprisimena. Nepamena, ar kiti asmenys jam kažką darė. Po M. suduotų smūgių pradėjo bėgti kraujas iš nosies, grįžo namo, pakvietė sesę, ši iškvietė greitąją ir jį išvežė su greitąja į ligoninę. Nesuprato, už ką buvo sumuštas. Po įvykio M. J. su tėvais buvo atvažiavęs į jo namus ir atsiprašinėjo. Susitikimo metu M. pripažino, kad jam sudavė, tai girdėjo ir jo, ir M. tėvai. Taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau viską papasakojo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. iš esmės parodė analogiškai, parodė, kad po to, kai M. J. per krūtinę sugriebė už marškinėlių ir rankos kumščiu trenkė į veido sritį iki 2 kartų, M. J. laikant už marškinėlių, prie jo priėjo A. M., kuris trenkė į veido sritį, tiksliau į nosį, taip pat iki dviejų kartų (b. l. 32-33).
Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas V. Š., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2018-06-16 su žmona buvo išvykę į Palangą poilsiauti, o vakare apie 20 ar 21 val. paskambino dukra ir pranešė, kad grįžo A. sumuštas ir jam smarkia bėga iš nosies kraujas. Kraujo sustabdyti niekaip nepavyko, todėl vaikai išsikvietė greitąją pagalbą, o jis su žmona grįžo į (duomenys neskelbtini). A. jau buvo priėmimo skyriuje, kur medikai A. kraujavimą sustabdė, jį apžiūrėjo ir išleido į namus. Kitą dieną klausė A., kas čia atsitiko, ir sūnus paaiškino, kad jį sumušė M. J. – nei iš šio, nei iš to trenkė į nosį. Tada nuvyko pas M. į namus. Kalbant su M. tėvais, M. sakė, kad jis netrenkė A. Jis pasiūlė padaryti akistatą ir kartu su M. bei jo tėvais grįžo į namus. Pradėjo klausinėti, kas buvo vakar, ką darėte, ir pokalbio metu M. prisipažino, kad trenkė, prisipažino, kad jis pats pasiskambino A., pasikvietė jį, kad ateitų būtent į tą vietą, kur jie buvo susitarę prie tos scenos. Pakeliui einat prie scenos A. pamatė, kad stovi apie 10-15 vaikinų, tarp jų buvo ir V., ir M., ir I. G. Iš būrio jaunuolių prie A. priėjo M. J. ir A. M., tada įvyko jų pokalbis, A. buvo pasakyta „nusiimk akinius“ ir iš karto buvo smūgiuota. Taip jam pasakojo sūnus. A. sudavė po M. smūgių. A. minėjo, kad M. sudavė gal 2 ar 3 smūgius. Smūgiai buvo suduoti į veidą. Kai trenkė į nosį, A. pasipylė kraujas. Sūnus pasakojo, kad jam galva pradėjo svaigti, niekaip nepavyko sustabdyti kraujavimo ir A. apsisukęs, nieko nekalbėdamas ir nieko nedarydamas, išėjo namo. Pats M. tą viską prisipažino, pats viską patvirtino, kad taip buvo, ir atsiprašė. Paskui vaikai paraginti išėjo pasikalbėti vieni, o kai grįžo, jie išsiskirstė. Po to A. jam sakė, kad M. nieko neatsiprašinėjo ir pradėjo A. vos ne kaltinti, kad A. yra nuskriaudęs kažkokį mažesnį vaiką, toks buvo M. paaiškinimas, kodėl smūgiavo A. Po to dar M. tėvams pasakė, kad yra problema su nosimi, kad buvo priėmimo skyriuje. M. J. mama patarė kreiptis į specialistus. Gavo siuntimą į Klaipėdos ligoninę, kur A. buvo atlikta nosies operacija, jis buvo gydomas, o po dviejų savaičių buvo paleistas iš ligoninės ir gydėsi namuose. Apie sūnui atliktą operaciją žmona informavo S. J. ir pastarojo pozicija pasikeitė, kad „mes nieko nežinom, M. yra nekaltas“, nors prieš tai jie kaip M. tėvai irgi atsiprašė. Tą dieną A. alkoholio ar kitų kvaišalų tikrai nebuvo vartoję, ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo atlikti tyrimai, ir kraujas paimtas, todėl, jei būtų ką vartojęs, tai būtų buvę nustatyta.
Liudytojas I. G. parodė, kad iš kalbų žino, jog 2018 m. vasarą, gal birželio mėn. įvyko kažkoks konfliktas ir muštynės. Žino, kad ten buvo G., A. ir M., tačiau, ką jie darė, kaip viskas vyko, kas kam trenkė ir kas kokius sužalojimus patyrė, nežino, nesigilino. Apie muštynes sužinojo po kelių dienų, bet nelabai kreipė dėmesį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį prisimena, kad važiavo nuo tinklinio aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir matė, kad stovi būrys vaikinų. Ar ten jie konfliktavo, nematė. Po to buvo susitikęs savo draugą M. J., kuris pasakojo, kad tame pačiame (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas toks A. Š. (b. l. 52-53).
Liudytojas G. V. parodė, kad iš kalbų sužinojo, kad 2018 m. vasarą kažkas sumušė A. Š. Nelabai, ką prisimena, nes tai buvo senai. Pats to įvykio nematė ir įvykyje nedalyvavo. Neprisimena, ką veikė tą dieną, nežino, ar buvo sutikęs M. ar A. Gali būti, kad apklausiamas policijoje, geriau prisiminė įvykį. Atsakydamas į prokurorės klausimus parodė, kad buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) buvo susitikęs A. M.. Gali būti, kad vaikštinėjant su A. buvo sutikę A. Gal ir kalbėjo su A., nežino, neatsimena, ar įvyko konfliktas, bet galėjo taip būti. Kiek atsimena, atrodo, kad jokių veiksmų nebuvo. Tarp A. ir A. prie jo jokio konflikto nebuvo. Neprisimena, kad A. būtų sudavęs smūgius A. Š. Iš kalbų tik sužinojo, kad A. kažkas sumušė, o kas jį sumušė – nežino, negirdėjo, niekas neįvardijo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. V. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) susitiko su A. M. Besikalbant prie kiosko, pro šalį ėjo A. Š. A. pašaukė, kad palauktų. Prie A. priėjo A. ir papriekaištavo, ar jis pamena, kaip buvo jį sumušęs. A. A. atsakė, kad pamena ir pasakė, kad jis dabar gali jam trenkti atgal. Tada A. rankos kumščiu A. vieną kartą trenkė į veido sritį, tiksliau į žandą. Jį (G. V.) suėmė juokas, dėl ko A. Š. priėjęs spyrė jam į kojas. Jis (G. V.) supykęs pastūmė A., šis nugriuvo ant žemės. Tada nuėjo link A. močiutės namų, o A. nuėjo link scenos. Kažkiek pabuvo pas A. ir išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Ar A. buvo dar susitikęs A. tą ar kitą vakarą, nežino. Po kelių dienų vėl susitiko su A. ir šis jam papasakojo, kad A. dar kartą buvo sumuštas. A. paminėjo, kad A. sumušė toks M. J., daugiau jokių aplinkybių jis nepasakojo (b. l. 49-50).
Liudytojas A. M. parodė, kad iš bendraamžių girdėjo, kad 2018 m. vasaros viduryje kažkas sumušė A. Š. Tą dieną, kai A. buvo sumuštas, buvo pas močiutę (duomenys neskelbtini). Susitiko su M. J. ir dar vienu asmeniu, kurio neprisimena, prie (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar buvo sutikę A. Taip pat parodė, kad prisimena, jog dėl A. sumušimo buvo apklausiamas policijoje ir pasakojo apie tai, kad sutiko A. ir šis jam leido atsilyginti už tai, kad anksčiau jam taip pat buvo sudavęs į veidą. Tai jis (A. M.) jam ir atsilygino - dėjo su kumščiu į žandikaulį, bet nestipriai, vos vos pataikė į veidą. Po to išsiskirstė. Nuėjo kažkur vaikštinėti, A. taip pat nuėjo. Neprisimena, ar M. toliau su juo kartu vaikščiojo, gal jis kažkur kitur nuėjo, neprisimena. A. vėliau nebuvo sutikęs, tik tą kartą, kai jis jam leido atsilyginti. Nematė, kad M. būtų sudavęs A. Kai jis sudavė („atsilygino“) A., nežiūrėjo, ką tuo metu darė M. M. tą dieną galėjo būti su dviračiu, tiksliai neprisimena.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad galėjo būti 2018 m. birželio 16 diena, kai (duomenys neskelbtini) susitiko su G. V. Susitiko (duomenys neskelbtini), netoli kiosko, pakalnėje ir netrukus pamatė, kad pro šalį eina A. Š. Jis A. pašaukė ir priėjęs paklausė, ar prisimena, kaip užtaisė jam „fanarą“ po akim. A. Š. atsakė, kad gali dabar atsikeršyti ir jam trenkti. Tada jis (A. M.) rankos kumščiu vieną kartą trenkė A. į žandą. G. pradėjo garsiai juoktis. A. priėjęs prie G., atrodo, vieną kartą jam įspyrė. Tuomet G. supyko ir A. pastūmė, šis nuvirto ant žemės, tiksliau nuvirto į krūmus. Nei tą vakarą, nei vėliau su A. nebuvo daugiau susitikęs. Iš kalbų girdėjo, kad tą vakarą A. sumušė M. J. (b. l. 54-56).
Kaltinamojo įstatyminis atstovas S. J. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio mėn., dienos nepamena, ryte pas jį į namus atvažiavęs A. Š. tėvas V. Š. papasakojo, kad neva jo sūnus M. sumušė A. Sūnus M. jam sakė, kad nemušė A. Š. Tada jis, sūnus M. ir V. Š. nuvažiavo pas A. Š. į namus. Ant A. Š. veido jokių sužalojimų jis nematė. A. sakė, kad gal ir ne M. jį sumušė. Kadangi sūnus nekaltas, jokios pinigų sumos neketina mokėti (b. l. 42-44).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ant asfaltuoto keliuko rasta kraujo dėmių, kurios užfiksuotos nuotraukose (b. l. 12-19).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2018-06-16 V. Š. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pažįstamas M. J. ir iš matymo pažįstamas G. sumušė jo sūnų A. Š. (b. l. 21-24).
Iš akistatų protokolų matyti, kad nukentėjusysis A. Š. akistatų su M. J. ir A. M. metu patvirtino, kad M. J. jam rankos kumščiu sudavė iki dviejų kartų į veidą (b. l. 59-61, 64-65).
Iš specialisto išvados Nr. G 1439/2018 (03) matyti, kad A. Š. nustatyti šie sužalojimai: nosies sumušimas su pertvaros kremzlės išnirimu ir lūžiu, dešinės apatinės nosies kriauklės plyšimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 83-84).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – LR BK, BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nors kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo buvo nenuosekli – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš pradžių apklaustas teisme jis neigė savo kaltę, vėliau kaltu prisipažino iš dalies – pripažino vieną kartą sudavęs nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, iš dalies ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Baudžiamosios bylos duomenimis vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiajam A. Š. diagnozuotas kūno (nosies) sužalojimas, dėl ko jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – LR BPK, BPK) 20 straipsnio prasme laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2018-06-16 fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusio asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai.
Nukentėjusysis tiek apklaustas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis M. J. jam sudavė du smūgius į veidą ir būtent po kaltinamojo suduotų smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kaltinamasis patvirtino, jog nukentėjusiajam nebuvo pagrindo jį apkalbėti, todėl teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytoju apklausto V. Š. parodymai apie sūnaus jam nurodytas įvykio aplinkybes bei tai, kad suvedus A. ir M. į akistatą, pastarasis prisipažino ir patvirtino, kad sudavė A.
Kaltinamojo ir nepilnamečių liudytojų I. G., G. V., A. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau atsižvelgtina į tai, kad visi jie yra nepilnamečiai. Liudytojai yra pažįstami (draugai) su kaltinamuoju, taip pat pažįstami ir su nukentėjusiuoju, be to, G. V. ir A. M. patys įvykyje dalyvavo, ir kaip nurodė nukentėjusysis bei patvirtina bylos duomenys, patys naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl galimai ir dėl šių priežasčių davė nenuoseklius parodymus. Visgi G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiek tą aplinkybę, jog A. rankos kumščiu trenkė A. vieną kartą į veidą, tiek tai, kad A. jam paminėjo, kad A. sumušė M. J.. A. M. patvirtino rankos kumščiu vieną kartą trenkęs A. į veidą (žandą), ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš kalbų girdėjęs, kad tą vakarą A. sumušė M. J. Abu šie liudytojai nurodė, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis ir jo įstatyminis atstovas nagrinėjant bylą teisme tarėsi dėl žalos atlyginimo bei atlygino nukentėjusiajam ir jo įstatyminiam atstovui bei civiliniam ieškovui V. Š. padarytą žalą, taigi jautėsi atsakingi dėl nukentėjusiajam 2018-06-16 padaryto sužalojimo.
Tokiu būdu, išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi M. J., veikdamas kartu su A. M., kuris neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia sudavė A. Š. du kartus rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko A. Š. buvo padarytas nosies sumušimas su pertvaros kremzlės išnirimu ir lūžiu, dešinės apatinės nosies kriauklės plyšimu, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašė pripažinti kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Šiuo atveju dalinio kaltinamojo prisipažinimo nėra pagrindo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą. Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: 1) asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; 2) pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; 3) jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis nusikalto – padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą – pirmą kartą. M. J. yra moksleivis, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 143), administracine tvarka nebaustas (b. l. 86) ir duomenų, kad anksčiau būtų susidūręs su teisėsauga, nėra. Nukentėjusiajam ir jo įstatyminiam atstovui nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta, ką posėdžio metu patvirtino V. Š. (b. l. 170). Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga suteikti galimybę pasitaisyti, atsižvelgiant į jo labai jauną amžių, pateiktus paaiškinimus teisme bei byloje esančią rašytinę medžiagą. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, yra pagrindas atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam kaltinamajam skirtina auklėjimo poveikio priemonė – įspėjimas (BK 83 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir nėra pagrindo ją skirti.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 601,24 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiojo A. Š. gydymo išlaidas (b. l. 67-71). BPK 115 straipsnio 1 dalyje civilinio ieškinio tenkinimas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. BPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Pagal teismų praktiką civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012).
Nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas S. J. su Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniu nesutinka, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 69-71), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, 601,24 Eur sumą priteisiant iš kaltinamojo, o iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai priteisiant iš jo įstatyminio atstovo S. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251, 6.263, 6.276, 6.280 straipsniai).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas buvo pareiškę civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 142), tačiau bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo įstatyminis atstovas bei nukentėjusiojo įstatyminis atstovas susitarė dėl mažesnio žalos dydžio (b. l. 170), V. Š. patvirtino, kad žala yra atlyginta, kaltinamajam pretenzijų nebeturi, todėl pareikšto ieškinio atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl nukentėjusiojo ir jo įstatyminio atstovo civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamasis yra nepilnametis, moksleivis, be to, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, todėl specialistei – psichologei už darbą apmokėtina iš valstybės biudžeto lėšų (b. l. 172-174) (BPK 103 straipsnio 3 punktas, 105 straipsnio 5 dalis).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. J., vadovaujantis LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu, paskirti M. J. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.
Išaiškinti M. J., kad jeigu jis, būdamas nepilnametis, padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nebegalės būti nutraukiama ir jis bus teisiamas už padarytą nusikalstamą veiką.
Iš M. J., o iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo S. J. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai 601,24 Eur už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Procesą dėl nukentėjusiojo A. Š. ir jo įstatyminio atstovo V. Š. civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.