- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eAS-498-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07344-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. (K. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. (K. P.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85116 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. (patikslintame skunde klaidingai nurodoma rašto priėmimo data, turėtų būti – 2023 m. birželio 9 d.) raštą Nr. 23SD14978 „Dėl priimto sprendimo“; 3) įpareigoti Migracijos departamentą pateikti 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85116.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 23S85116 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Agrokonsultos grupė“ ir yra įsipareigojęs vykdyti darbines funkcijas, todėl nesustabdžius Sprendimo vykdymo nukentės minėtos įmonės veikla. Pareiškėjui Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo yra netikėtas, todėl sukelia žalą ne tik jam, bet ir asmenims, kuriems pareiškėjas turi įsipareigojimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas sujungė administracinę bylą Nr. eI2-10766-1114/2023 su administracine byla Nr. eI2-10689-561/2023 ir sujungtai bylai suteikė Nr. eI2-10689-561/2023.
Teismas vertino, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Teismas pripažino abstrakčiais pareiškėjo argumentus, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo nukentės ne tik pareiškėjas, bet ir įmonės, kurioje pareiškėjas dirba ir turi įsipareigojimų, veikla. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra nepagrįsti, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti patenkintas. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas išaiškino, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
III.
Pareiškėjas K. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti iš dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas pažymi, kad dėl Migracijos departamento veiksmų jis patiria sunkumus ir žalą, kurios išvengtų, jeigu Migracijos departamentas tinkamai įsigilintų į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas skunde aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, dėl kurių jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir panaikintas bei neišduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde akcentavo, kad jis 2023 m. birželio 5 d. gavo Migracijos departamento sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje tariamai kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą (išvadą), kuriame nurodoma, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD nustatė, kad pareiškėjas 2004-2009 metais tarnaudamas (duomenys neskelbtini) privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD nurodė, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis 2023 m. birželio 19 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad neslėpė to fakto, jog jis 2004-2009 metais tarnavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl vizų ar leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje kreipėsi 2019-2021 metais, nurodydamas šį faktą, tačiau tik 2023 m. vasario 17 d. pareiškėjui pateikus prašymą pratęsti / išduoti leidimą laikinai gyventi, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas savo noru 2009 metais pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) kariuomenės, o joje tarnavo tik todėl, kad nereikėtų mokėti už mokslą.
Pareiškėjas teigia, kad jį informavo sutuoktinė, kuri yra (duomenys neskelbtini), apie gautus šaukimus atvykti į (duomenys neskelbtini) kariuomenės štabą, kuriame tariamai turi būti patikslinti jo asmens duomenys, tačiau pareiškėjo nuomone, tikroji šių šaukimų priežastis yra kita, t. y. siekiama įrašyti pareiškėją į potencialių karių gretas ir paskelbus šalyje mobilizaciją, jį priverstinai išsiųsti į (duomenys neskelbtini) kariuomenę. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo sutuoktinės A. P. atsiųstos trumposios žinutės, kuriose ji nurodo, kad yra išmetusi pareiškėjo šaukimą atvykti į kariuomenę, nes pats pareiškėjas liepė tai padaryti dėl to, kad nenori tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.
Pareiškėjas kartu su skundu teismui yra pateikęs ir viešosios įstaigos „Mūsų namai“ rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo situacijos. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojama, kad pareiškėjas per visą gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpį nesistengė jokiu būdu pakenkti Lietuvos interesams, nebandė rinkti jautrios valstybei informacijos. Taip pat pažymima, kad (duomenys neskelbtini) karo akademijos absolventams buvo privaloma 5 metus ištarnauti kariuomenėje, be to, organizacija neturi jokios informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) valdžios atstovais.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, laikosi pozicijos, kad teismas turėjo pareigą įsigilinti į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti pakeista, taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimų pagrįstumo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad jo situacija ir nustatytos aplinkybės nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl nesant būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, ši priemonė negali būti taikoma.
Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas neatitinka ir antrosios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos. Pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Skundžiamas Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinis ir visuomenės saugumas yra pagrindinė, esminę reikšmę turinti ir visiems visuomenės nariams svarbi vertybė, kuri, lyginant su galimais asmens interesų suvaržymais, yra svarbesnė. Nagrinėjamu atveju prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų ir proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų, todėl pareiškėjui nepagrindus nei vienos iš dviejų būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais. VSD laikosi pozicijos, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino aplinkybes klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, mano, kad teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta. Atskirajame skunde nenurodomi pagrįsti argumentai ir nepateikiami duomenys, paneigiantys teismo padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas, taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 23S85116 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (duomenys neskelbtini), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 9 d. raštu Nr. 23SD14978 „Dėl priimto sprendimo“ informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas priėmė 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85116, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2028 m. birželio 7 d. ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2026 m. birželio 7 d. Pareiškėjas dėl šių sprendimų panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2023 m. liepos 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nenurodė bei nepagrindė objektyviais įrodymais galinčios kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Teismas nurodė, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Teismas pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pripažino nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindą šiai priemonei taikyti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įsigilinti į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, reikšmingų sprendžiamam klausimui, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pareiškėjo sutuoktinės asmens dokumento kopiją ir trumpųjų žinučių kopijas su vertimu į lietuvių kalbą, kurių, pareiškėjo teigimu, jis neturėjo galimybės pateikti anksčiau ir prašo juos pridėti prie bylos medžiagos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti procesinio pobūdžio klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui, tokių priežasčių nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos medžiagos naujus įrodymus netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai aitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-599-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858 – 602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepagrindė būtinųjų sąlygų prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ir įmonei, kurioje pareiškėjas dirba, gali kilti neigiamos pasekmės dėl skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam, jį įdarbinusiai įmonei ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. P. (K. P.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 23S85116 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.