- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- A15.-2040-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01583-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., gim.(duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. 2020 m. kovo 12 d., apie 10 val. 37 min., Vilniuje, V. Vaitkaus g. 3, vairuodamas automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,84 promilių girtumas, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po to kliudė stovintį automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasiliko įvykio vietoje, apie įvykius nepranešė policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu buvo apgadinti tris automobiliai. Šiais veiksmais V. G. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. G. savo kaltę dėl įvykdyto nusižengimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis.
Be V. G. visiško prisipažinimo įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos visos esminės bylos aplinkybės (b. l. 3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės K. Š. 2020 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas su Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino Iki parduotuvės galinėje pusėje stovėjusius automobilius ir šalinasi (b.l. 11).
Eismo įvykio schemose nurodytos kaip įvykdyti įvykiai (b. l. 12-13).
Liudytojo D. V. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jo stovėjęs automobilis buvo apgadintas, eismo liudininkų nežino (b. l. 16).
Liudytojo V. K. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis matė, kaip V. G. būdamas akivaizdžiai neblaivus, vairuodamas, kliudė automobilius ir pasišalino (b.l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Sprendžiant dėl V. G. administracinės atsakomybės pagal LR ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į svetimus automobilius, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau, pasišalino. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Dėl skirtinos nuobaudos.
LR ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą V. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad jis baustas administracine tvarka ne kartą (b. l. 4-11) V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes V. G. skirtina LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau minimalaus.
Dėl skirtinos administracinio poveikio priemonės.
Pažymėtina, kad LR ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė. Akivaizdu, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos V. G. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės. Būtent tai, teismui leidžia pagrįstai manyti, kad V. G. siekdamas išvengti atsakomybės, nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo kartu įvertina ir tai, kad 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1432-1011/2020 V. G. yra pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą numatytą LR BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bauda bei konfiskuotas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams ir 6 mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-03-13. Dėl šių priežasčių šioje administracinio nusižengimo byloje teisių atėmimo klausimas nesvarstytinas kaip perteklinis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664, 665 straipsniais,
nutaria:
V. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti V. G., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20111969851.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.