Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei D. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2015-01-21 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 600,00 Eur kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovės skola sudaro: 381,88 Eur skolos, 64,22 Eur palūkanų, 8,02 Eur delspinigių, 200,00 Eur už paslaugas pagal sutartį.

Atsakovei gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 123 str. nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas vartojimo kredito davėjas UAB „Sostinės kreditai“, ir atsakovė, vartojimo kredito gavėja D. R., 2015-01-21 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 600,00 Eur kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi atsakovė ieškovui nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ji laikoma pažeidusia prievolę šalimi. Teismas neturi duomenų, kad atsakovė būtų padengusi įsiskolinimą, todėl 381,88 Eur skolos priteistina iš atsakovės.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 64,22 Eur palūkanų, 8,02 Eur delspinigių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį. Remiantis protingumo, sąžiningumo principais bei prievolės šalių interesų pusiausvyra, iš atsakovės priteistina priteistina 64,22 Eur palūkanų, o prašymas dėl 8,02 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal šią sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Esant vartojimo sutarties teisiniams santykiams, turi būti taikomos ir CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.188, 6.886 straipsnio nuostatos. Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Esant šioms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas mažinti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio 5 procentų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo išieškoti iš atsakovo 200,00 Eur žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė UAB ,,SE7“ ieškovui pateikė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SE7 0972, pagal kurą ieškovas įmonei UAB ,,SE7“ sumokėjo 200,00 Eur. Teismas, spręsdamas dėl minėtų išlaidų pobūdžio, sprendžia, kad šios išlaidos yra patirtos kreipiantis į teismą dėl atsakovo skolos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei teikiant ieškinį, todėl teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str.), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas LR CPK 56 str. ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į LR CPK 56 str.nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (LAT 2015-04-15 nutartis Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o LR CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. Kadangi ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl teismas neišieško ieškovo 200,00 Eur išlaidų už teisinių paslaugų suteikimą sumokėtų UAB „SE7“.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 425 str. 3 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str., 93 str., 96 str., 262 str., 424- 428 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į.k. 302513887, naudai 381,88 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 88 ct) skolos, 64,22 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 22 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 446,10 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.