Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1118-435/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. S., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. S. 722,59 Eur turtinės žalos atlyginimą, 40,19 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad būsto draudimu buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas 2014 m. gruodžio 5 d. buvo aplietas vandeniu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė kompensavo dėl apliejimo patirtus nuostolius – išmokėjo 724,83 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovės ekspertai apskaičiavo surašę išlaidų aplietam butui suremontuoti sąmatą. Butas (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau atsakovas yra minėto buto valdytojas.

2. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra netinkamas atsakovas byloje, kadangi butas priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2014 m. gruodžio 5 d. atsakovas nebuvo minėto buto savininkas, su juo nuomos sutartis sudaryta tik 2016 m. kovo 23 d. Taip pat pažymėjo, kad butas yra avarinės būklės. Kadangi savininkė jo tinkamai neprižiūrėjo, kilo pavojus kitų namo gyventojų turtui. Mano, kad butas galėjo būti užlietas dėl liūties, o dėl kiauro stogo atsakingi tiek buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, tiek žemiau esančio buto savininkas UAB ,,Miesto administratorius“. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių butui padarytą žalą, nenurodė žalos apskaičiavimo mechanizmo.

3. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šiame bute gyvena nuo 1988 m., todėl yra atsakingas už tinkamą buto priežiūrą ir laikytinas atsakingu asmeniu už padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė būsto draudimu buvo apdraudusi butą (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB ,,Miesto administratorius“. 2014 m. gruodžio 5 d. butas buvo aplietas iš viršaus. Ieškovė, įvertinusi nurodytam butui padarytą žalą, išmokėjo 722,59 Eur draudimo išmoką. Butas, esantis virš aplieto buto, priklauso Kauno miesto savivaldybei, jame nuo 1988 m. gyvena atsakovas. Teismas sprendė, jog ieškovės su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina apliejimu butui padarytos žalos fakto. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas remiantis išimtinai aplieto buto savininko atstovo paaiškinimais. Akte nurodyta, kad ,,draudėjo atstovas parodė po apliejimo demontuotas gipso kartono plokščių lubas vonioje, koridoriuje“, tačiau tai, kad lubų gipso kartono plokštės atvykus draudiko atstovui jau buvo išardytos arba netgi išardytų vietoje sumontuotos naujos, niekaip nepatvirtina apliejimo fakto. Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, kad draudėjo atstovui atliekant remonto darbus padaryta žala sienų vinilo tapetams negali būti laikoma kilusia dėl apliejimo. Iš pateiktų nuotraukų taip pat nėra galimybės nustatyti suliejimo žymes. Nors vonios patalpoje matyti išardytos lubos, o koridoriuje matomos naujai prisuktos gipso kartono plokštės, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina apliejimu padarytos žalos. Iš pateiktų nuotraukų taip pat matyti išimtos dvi grindų lentos, tačiau šios nuotraukos nepatvirtina apliejimu padarytos žalos grindims. Pasak draudėjo atstovo, jis apliejimo padarinius ėmėsi šalinti dar prieš įvertinant žalą draudiko atstovui. Tai, teismo vertinimu, sudarė kliūtis nustatyti žalos faktą ir jos mastą. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata, kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, neatspindi realiai atliktų darbų, kurie buvo atlikti apliejimo žalai pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos išlaidos ar jų dalis būtų realiai patirtos. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apdraustas butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto, tačiau kokius būtent neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko atsakovas, nenurodė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apliejimas įvyko būtent iš buto (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2014 m sausio 14 d. defektinis aktas patvirtina, kad pastato stogas pralaidus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat akcentavo, kad nesant nustatyto apliejimo židinio, negalima konstatuoti, kad apdraustas butas aplietas ne dėl liūčių metu per kiaurą stogą patekusio vandens. Minėtame defektiniame akte nurodyta, kad dėl pralaidžios stogo dangos buto, (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų tinkas apie 70 proc. nukritęs, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie lietaus vandens tekėjimą į butą. Nors ieškovo atstovė teigė, kad apliejimo priežastimi buvus liūčiai, tokie apliejimai kartotųsi, šią prielaidą teismas nelaikė pakankamai pagrįsta. Nesant duomenų apie vandens šaltinį, teismo vertinimu, negalima išvada, kad žala butui kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad jos apdraustas turtas buvo užpiltas ir ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmoką. Jos atstovas nustatė, kad apdraustos patalpos buvo užpiltos iš viršuje esančių patalpų. Taigi ieškovė įrodė tą aplinkybę, kad turtas negalėjo būti apgadintas dėl kitokių veiksnių ar kitų šaltinių, nei iš atsakovo buto. Ieškovė užpylimo priežasčių įrodyti neprivalėjo, o teismas, manydamas, kad jas reikalinga įrodyti, tokios pareigos ieškovei neišaiškino.

1.2. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, t. y. kad vanduo į ieškovės apdraustą butą galėjo patekti per nesandarią stogo dangą. Virš ieškovės apdraustų patalpų yra tik atsakovo valdomas butas, jokios stogo dalies virš buto Nr. 6 nėra. Taigi jeigu vanduo į ieškovės apdraustas patalpas būtų prasiskverbęs dėl nesandaraus stogo, pirmiausia turėjo būti aplietos atsakovo patalpos. Jeigu atsakovas nesiėmė veiksmų sustabdyti tokio vandens pratekėjimo į žemiau esančias patalpas, toks elgesys vertintinas kaip rūpestingumo pareigos pažeidimas.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos. Į bylą buvo pateikti turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, lokalinė sąmata, nuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas ir kad jį reikalinga remontuoti. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodyta, kad laminato grindlentės yra išbrinkusios, jas reikalinga keisti. Tai patvirtina ir nuotraukos, iš kurių matyti, kad laminatas yra paveiktas drėgmės. Teismas nepagrįstai vertino, kad žala šiuo atveju pasireiškė tik tuo, jog yra išimtos kelios grindlentės.

7. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino apliejimu butui padarytos žalos fakto ir pačio apliejimo. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas remiantis išimtinai aplieto buto savininko atstovo paaiškinimais, o ne objektyvių duomenų pagrindu. Lubų gipso kartono plokštės atvykus draudiko atstovui jau buvo išardytos, o išardytų vietoje sumontuotos naujos plokštės niekaip nepatvirtina apliejimo ir žalos fakto. Nors akte taip pat nurodyta, kad keičiant lubų gipso kartono plokštes sugadinti sienų vinilo tapetai, tačiau draudėjo atstovui savarankiškai atliekant lubų remonto darbus ir jų metu padarius žalą tapetams, ši žala negali būti laikoma kilusia dėl apliejimo. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų suliejimo žymių nustatyti nėra jokios galimybės. Tai, jog grindlentes savarankiškai išėmė trečiasis asmuo savaime nereiškia, kad jos buvo sulietos ar išbrinkusios, o nuotraukos nepatvirtina padarytos žalos grindims. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apliejimo šaltinis buvo būtent atsakovo nuomojamas butas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė būsto draudimu buvo apdraudusi butą (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB ,,Miesto administratorius“. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 5 d. apdraustas butas buvo aplietas iš viršaus. Butas, esantis virš aplietojo buto, priklauso Kauno miesto savivaldybei, jame nuo 1988 m. gyvena atsakovas M. S.. Ieškovė, įvertinusi nurodytam butui padarytą žalą, aplieto buto savininkui išmokėjo 722,59 Eur draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovo, kaip virš esančio buto valdytojo.

10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi pripažino, jog buvo neįrodytas padarytos žalos faktas, t. y. laikė neįrodytu apliejimo faktą ir kad apliejimas įvyko iš atsakovo valdomo buto, o žala atsirado būtent dėl buto apliejimo, taip pat nenustatė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas nesutiko ir su lokalinės sąmatos, paskaičiuotos darbams žalai pašalinti, duomenimis ir jos pagrįstumu.

11. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus ir mano, jog byloje yra įrodyta, kad butas buvo aplietas iš viršuje esančių patalpų, o ieškovė neprivalo įrodyti apliejimo priežasčių, atsakovas gi neįrodė, kad vanduo į aplietą butą galėjo patekti per nesandarią stogo dangą, taip pat buvo įrodytas ir žalos dydis.

Dėl apliejimo fakto ir apliejimo židinio nustatymo pateiktų įrodymų vertinimo aspektu

12. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance v. UAB Šeimyniškių verslo centras, AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-127/2013). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Beje, ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010, išaiškinta, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų, siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę; nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

14. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar ieškovė pateikė patikimus žalos padarymo ir atsakovo prievolės ją atlyginti įrodymus, ar patikimai pagrindė žalos padarymo aplinkybes ir jos dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus ieškovės pateiktus įrodymus ir tik nustatęs, kad nepakanka duomenų buto apliejimo faktui, apliejimo židiniui nustatyti, ieškinį atmetė ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

15. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

16. Sutiktina su apeliante, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

17. Tačiau ieškovės pateikti įrodymai – turto sugadinimo, sunaikinimo aktas su priedais, lokalinė sąmata ir nuotraukos – nepatvirtina aplinkybės, kad žala padaryta dėl buto apliejimo iš atsakovo bute buvusio židinio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad turto sugadinimo, sunaikinimo aktas surašytas remiantis vien draudėjo atstovo paaiškinimais, jų nepatvirtinant jokiais papildomais įrodymais. Buto apliejimas turto sugadinimo, sunaikinimo akte konstatuotas, kaip įvykęs 2014-12-05, o aktas surašytas 2014 m. gruodžio 10 d., draudėjui jau pradėjus remonto darbus bute. Todėl akte konstatuoti ne draudiko nustatyti konkretūs buto apliejimą patvirtinantys požymiai, bet, remiantis vien draudėjo atstovo paaiškinimais apie apliejimą, akte nurodyta apie gipskartono plokščių lubų demontavimą ir naujų sumontavimą. Nors ieškovė akte nurodė, kad draudėjo atstovas parodė išbrinkusias grindlentes kambaryje ir sienų suliejimo požymius, tačiau draudikas šių požymių fotonuotraukomis neužfiksavo. Be to, apliejimo židiniui nustatyti itin svarbūs lubų apliejimo požymiai, tačiau surašant aktą jos jau buvo demontuotos ir sumontuotos naujos. Byloje pateiktos fotonuotraukos taip pat nepatvirtina suliejimo požymių, o tik patvirtina remonto eigą, nes nuotraukos darytos 2014-12-21. Nagrinėjamu atveju vertinant įrodymus reikšminga ir tai, kad buto remontas buvo pradėtas draudikui dar net nenustačius ir įvertinus žalos padarymo aplinkybių.

18. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs tokius ieškovės pateiktus įrodymus ir jos, kaip draudiko, pareigą nustatant žalą elgtis atidžiai, atsakingai ir apdairiai, pripažino, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami atsakovo deliktinei prievolei atlyginti padarytą žalą pagrįsti.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės pateiktų įrodymų žalos dydžiui pagrįsti vertinimu, kaip nepakankamų ir keliančių pagrįstas abejones, nes sąmata sudaryta paties aplieto buto valdytojo, be to, nors remonto darbai atlikti, nėra pateikti realias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Tačiau ši aplinkybė, ieškovei neįrodžius buto apliejimo iš atsakovo valdomų patalpų fakto, yra tik papildoma aplinkybė ieškinio reikalavimams atmesti.

20. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

21. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad buto užliejimu žala būtų padaryta dėl statinio trūkumų, t. y. geriamojo ar nutekamojo vandens vamzdynų, santechnikos įrenginių trūkumų, t. y. daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trūkumų faktas, todėl atsakovui turėtų būti taikoma bendroji deliktinė atsakomybė ir turėtų būti įrodyti neteisėti jo veiksmai, tačiau ieškovė, remdamasi vien aiškinant CK 6.266 straipsnio nuostatas suformuota teismų praktika dėl buto užliejimo židinio nustatymo, kas yra svarbu taikant statinio savininko (valdytojo atsakomybę be kaltės), atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodinėjo, kas patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimų nepagrindė ir neįrodė. Neįrodyta ir atsakovo asmens bendrosios pareigos elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims pažeidimas, nes nenustatyta, už kokios pareigos nevykdymą jis šiuo atveju atsakingas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

22. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra tik patalpų nuomininkas ir jis yra atsakingas tik už naudojamų patalpų einamąjį remontą (CK 6.493 straipsnis), o kapitalinį remontą turi atlikti nuomotojas (CK. 6.492 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei neatlygintinos apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos – žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

24. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį pareiškė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl toks prašymas taip pat netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis)..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.