Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su motina nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo D. S. ieškinys atsakovei E. K., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Tarnyba), kuriuo, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15794-897/2020 patvirtintą taikos sutartį prašoma nustatyti (pakeisti) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nustatyti bendravimo tvarka su atsakovę, bei pripažinti netekusius galios taikos sutarties punktus, kuriuose nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su vaiku ir išlaikymo teikimas vaikui.

2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu D. S.; priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui laikiną 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 384 str. 5 d., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.); nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

3. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindžia aplinkybe, kad atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, dėl šios priežasties Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 27 d. aktu sūnus N. Ž. buvo perduotas ieškovui D. S. ir gyvena su juo. Sūnui pas ieškovą sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi aplinka. Taip pat pastebėjo, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu iš atsakovės nepilnamečiam sūnui N. turėtų būti priteistinas išlaikymas. Kai sūnus pradėjo gyventi su juo atsakovė jokio išlaikymo sūnui neteikė. Vaiko pinigus skirtus sūnui iki šiol gauna atsakovė, bet ieškovui jų neperduoda. Ieškovas taip pat teigia, kad yra būtina nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarka su vaiku atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiam sūnui pradėjus gyventi su ieškovu bei nustačius jo gyvenamąją vietą su juo, būtina keisti ir teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi jos nebeatitinka faktinės padėties. Dėl šių priežasčių jų faktinė padėtis yra pasikeitusi ir neatitinka minėtu teismo sprendimo patvirtintos taikos sutarties pagrindu bendravimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo D. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas: nustatyta nepilnamečio vaiko N. Ž. laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu D. S.; iš atsakovės E. K. nepilnamečiam vaikui N. Ž. priteistas laikinas 250 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, N. Ž. skiriamas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti D. S.; nustatyta laikina atsakovės E. K. bendravimo su vaiku tvarka pagal ieškinyje pateiktą reikalavimą dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.

5. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, nes šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena kartu su tėvu – ieškovu. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15794-897/2020 patvirtinta taikos sutartimi nustatyta ieškovo D. S. bendravimo tvarka su vaiku šiai dienai iš esmės neatitinka realios situacijos, nepilnamečio vaiko poreikių, gyvenimo aplinkybių ir interesų. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka galioja tik formaliai ir iškilo būtinybė ją pakeisti. Todėl yra pagrindas sustabdyti teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15794-897/2020 patvirtintą taikos sutartimi bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą, nustatant laikiną gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatant laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Priešingu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neatitiktų nepilnamečio interesų, kiltų grėsmė psichologinei ir emocinei gerovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė E. K. kartu su sūnumi gyveno nuo gimimo. Vaikas yra stipriai prisirišęs prie atsakovės ir reiškia didelį norą būti su ja. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu teismas nevertino vaiko noro likti su atsakove ir nenoro gyventi su tėčiu. Atsakovę ir sūnų sieja itin stiprus ryšys. Sūnus N. Ž. buvo aprūpintas, prižiūrimas. 2024 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus aktu sūnus buvo perduotas tėvui – atsakovui D. S.. Atsakovės veiksmai, sąlygoję tokį Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų sprendimą, buvo vienkartiniai ir trumpalaikiai. Ieškovas daugiau duomenų, liudijančių vaiko gyvenimą nesaugioje aplinkoje nepateikė. Atsakovė yra gerai charakterizuojama, nusiskundimų jos elgesiu nėra gauta. Tokie atsakovės veiksmai nepadarė vaikui nei emocinės, nei fizinės žalos.

6.2. Iki 2024 m. vasario mėnesio D. S. mokėjo 200 eurų išlaikymą savo sūnui, todėl yra nepagrįstas teismo sprendimas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės E. K. nepilnamečiam vaikui N. Ž. laikiną 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, numatant didesnį išlaikymą nei jis buvo numatytas ir mokamas patvirtinta 2020 m. liepos 27 d. taikos sutartimi.

6.3. Teismas priteisdamas laikiną 250 eurų išlaikymą nepilnamečiam N. Ž. neįvertino aplinkybės, kad laikinas išlaikymas yra teiktinas tik tam tikrą laiko tarpą, o kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti yra pakankamas 2020 m. liepos 27 d. taikos sutartimi patvirtintas 200 eurų išlaikymas.

7. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

7.1. Atsakovės gausiai cituojama teismų praktika nustatant vaiko gyvenamąją vietą, nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo. Tuo labiau, kad iš teismui pateiktos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. išvados matyti, jog vaikas iš atsakovės buvo paimtas ne dėl vienkartinių ir trumpalaikių problemų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vaiko paėmimas, jo apgyvendinimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams.

7.2. Niekuo nepagrįstas argumentas, kad teismas, nevertino vaiko noro likti su atsakove ir jo nenoro gyventi su tėčiu. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vaikas nenori gyventi su tėčiu. Veikiau priešingai, atsižvelgdama į vaiko išsakytą nuomonę ir kitas bylos aplinkybes, išvadą byloje teikianti institucija nemato pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu.

7.3. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, teismas turės nustatyti nepilnamečiam vaikui teiktiną išlaikymą, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Bet dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kaip nepagrįstą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

10. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

11. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.

12. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

13. CPK 197 str. 2 d. yra nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

14. Į bylą pateiktoje Tarnybos 2024 m. balandžio 25 d. išvadoje yra nurodyta, kad atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, vaiko faktinę gyvenamąją vietą, Skyrius neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimu dėl N. gyvenamosios vietos pakeitimo.

15. Taigi, atsižvelgus į Tarnybos išvadą, spręstina, kad šalių vaiko laikinas apgyvendinimas su tėvu atitinka vaiko interesus. Šiame bylos nagrinėjimo etape nėra nustatyta aplinkybių, paneigiančių nurodytas Tarnybos išvadas.

16. Neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima daryti kategoriškos išvados nei dėl ieškovo, nei dėl atsakovės elgesio. Šiuo metu galima daryti tik tokią išvadą, kad tėvų santykiai yra konfliktiški, jie neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną, todėl reikia imtis priemonių, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, vaiko patiriamas stresas ir neigiami išgyvenimai būtų kiek įmanoma mažesni. Yra būtina užtikrinti situacijos stabilumą, nes nuolat kintančios aplinkybės, pavyzdžiui gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos pakeitimas vaikui taip pat gali turėti neigiamų padarinių.

17. Taigi, šiuo metu negalima konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas ir vaiko apgyvendinimas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Tačiau, kaip minėta, nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo klausimas bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalis, gavus atitinkamų specialistų išvadas ir kt.

18. Dėl šios priežasties nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria šalių sūnaus laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu.

Dėl laikino išlaikymo

19. Kaip jau minėta, šiuo atveju teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės, skundžiama nutartimi, be kita ko, buvo išspręstas tik laikino išlaikymo klausimas. Daugelis aplinkybių, susijusių su išlaikymu, bus išsiaiškintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. T. y. neišnagrinėjus bylos iš esmės negalima tiksliai nustatyti nei realių vaiko poreikių, nei abiejų tėvų turtinės padėties.

20. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

22. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius <…>. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

24. Taigi, pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vienu iš orientacinių kriterijų yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šia nuostata yra vadovaujamasi priteisiant tiek laikiną, tiek nuolatinį išlaikymą. Nustatant laikino išlaikymo dydį, turi būti užtikrinami minimalūs vaikų poreikiai. Išlaikymą proporcingai turi teikti abu tėvai. Taigi, vieno tėvo teikiamas išlaikymas vienam vaikui turėtų būti maždaug pusė minimalios mėnesinės algos.

25. Skundžiama nutartimi šalių sūnui buvo priteistas 250 Eur dydžio laikinas išlaikymas. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių yra 924 Eur, arba apie 709 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, priteista 250 Eur išlaikymo suma net nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius.

26. Šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Taigi, tokio amžiaus vaiko poreikiams užtikrinti yra būtina pirkti jo amžių atitinkančius drabužius, rūpintis subalansuota mityba, užtikrinti popamokinės veiklos lankymą ir kt. Todėl, teismo vertinimu, 250 Eur per mėnesį išlaikymo suma būtina minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. mažesnės sumos būtiniausiems vaiko poreikiams gali ir nepakakti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 250 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą šalių vaikui, todėl nėra pagrindo jo keisti.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.