- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-516-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16571-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž., R. Ž.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Ž., R. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo N. K. pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Juridinį faktą pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisių į garažą įregistravimo tikslu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad garažas, kuriam nuosavybės teisės valdymo faktą prašo nustatyti pareiškėjas, nebuvo ir šiuo metu nėra registruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2023 m. birželio 6 d. prašymu VĮ „Registrų centras“ prašė įregistruoti garažo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – garažą. VĮ „Registrų centras“ 2023 m. birželio 6 d. sprendimu atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Taigi, pareiškėjas siekia įteisinti nuosavybės teisę į statinį, kurio statyba nebuvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka ir kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tik įteisinus ginčo statinį ir jį įregistravus viešame registre, gali būti sprendžiama dėl daiktinių teisių (įskaitant nuosavybės teisę) atsiradimo ir registravimo viešame registre.
2.2. Teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį garažo valdymo nuosavybės teise faktą, kuris nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi garažas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Esant šioms aplinkybėms, pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo N. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, kadangi pareiškimą atsisakyta priimti ne pareiškimo neatitikimo įstatymų keliamiems reikalavimams pagrindu, o įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu, kas iš esmės reiškia, jog pareiškimą buvo atsisakyta priimti pareiškimo priėmimo stadijoje išnagrinėjus pareiškimą iš esmės bei ištyrus tik kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus, bet nenustačius kitų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų duomenų ir/ar įrodymų.
3.2. Teismas atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu gali tuo atveju, kada nesuformuluotas reikalavimas arba reikalavimo patenkinimas nesukels materialinių teisinių padarinių. Šiuo atveju teismas nenustatė ir nekonstatavo, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimą ir/ar tokio reikalavimo patenkinimas pareiškėjui nesukels jokių materialinių padarinių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
3.3. Vienas iš teismo argumentų yra tas, kad tik įteisinus ginčo statinį ir jį įregistravus viešame registre, gali būti sprendžiama dėl daiktinių teisių (įskaitant nuosavybės teisę) atsiradimo ir registravimo viešame registre. Šiuo atveju pareiškėjas atsiduria teisiškai neapibrėžtoje situacijoje, viena vertus VĮ ,,Registrų centras“ atsisako įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises, kadangi pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas nesilaikant įstatyme numatytos formos, tačiau pasikreipus į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra atsisakoma nagrinėti tokį pareiškimą, o pats pareiškėjas yra grąžinamas inicijuoti viešojo administravimo procedūras, kurias jis jau bandė atlikti. Pareiškėjo vertinimu statinio teisėtumo ir valdymo fakto taikymo sąlygos neturi būti vertinamos ir sprendžiamos pareiškimo priėmimo metu.
3.4. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl fakto dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo turėtų būti grąžintas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
5. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.
7. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
8. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. <...> Ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-567/2022).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024).
10. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).
11. Taigi, tiek pagal CPK normas, tiek pagal teismų praktiką yra labai aiškiai išskirta, kokius veiksmus teismas gali atlikti ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje, o kokius tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. T. y., pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi tik patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atitinka formaliuosius jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 ir 447 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti pareiškimo pagrįstumo reikalavimo, nes priešingu atveju asmeniui būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos.
12. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nekonstatavo, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas neatitinka jo turiniui ir formai CPK keliamų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje taip pat nebuvo konstatuota, kad pareiškėjui buvo nurodyta ištaisyti trūkumus, bet pareiškėjas jų neištaisė. Taigi pareiškėjas šioje byloje tinkamai įgyvendino procesinę pareigą pateikti CPK reikalavimus atitinkantį pareiškimą. Todėl vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimo.
13. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį garažo valdymo nuosavybės teise faktą, kuris nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi garažas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre.
14. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nes tokia išvada negali būti padaroma pareiškimo priėmimo stadijoje. Įvertinti ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui kokias nors teisines pasekmes, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kai yra ištiriamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pareiškimo priėmimo stadijoje (neišnagrinėjęs bylos iš esmės) konstatuoti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisnių pasekmių. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą.
16. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama, o pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo N. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.