- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2-563-522/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00943-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Irina Serafin (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- S. M., L. M.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovams S. M. ir L. M. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Žana Bžuškevič, antstolė Tereza Gerasimovič.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas: 1. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. M. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po A. M. mirties; 2. pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 503, išduotą mirusio A. M. dukrai L. M.; 3. įpareigoti S. M. kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, priėmus A. M. palikimą; 4. įpareigoti skolininką S. M. kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą; 5. nustatyti, kad skolininkui S. M. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, ieškovė VMI prie FM turi teisę palikimą priėmusio atsakovo S. M. vardu ir sąskaita kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į A. M., turtą išdavimo; 6. nustatyti, kad skolininkui S. M. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovė turi teisę be atsakovo S. M. sutikimo, jo vardu ir sąskaita įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, paduodant prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo; 7. nukreipti atsakovo S. M. skolų, nurodytų ieškinio 1 dalyje, išieškojimą į jo dalį A. M. palikime;
Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo antstolės Terezos Gerasimovič 2021 m. spalio 20 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, kuriame nurodyta, kad skolininkas S. M. vengė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M. (A. M.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/09/01553 pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą Nr. 14-19-19820 dėl 4 284,24 Eur mokestines nepriemokos išieškojimo iš skolininko S. M., išieškotojo VMI naudai. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 9 d. duomenimis, S. M. atžvilgiu antstoliai vykdo 12 vykdomųjų bylų, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 11 482,87 Eur. Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl skola nėra dengiama. Taip pat nurodyta, kad skolininko tėvui A. M. mirus (duomenys neskelbtini), skolininkui, kaip pirmos eiles įpėdiniui atsirado teisė į palikimą. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po tėvo A. M. palikimą 2015-11-05 priėmė skolininko sesuo L. M.. Įpėdinė paveldėjo A. M. nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju antstolių kontorose iš S. M. jau nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. vykdomas priverstinis išieškojimas valstybės naudai. Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję ir neginčijami, prievolių mokėjimo terminai suėję, išieškojimas nerezultatyvus, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę S. M. atžvilgiu. Skolininkas turėjo teisę į A. M. palikimą, tačiau šios savo teisės neįgyvendino, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. S. M. iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. 2016 m. sausio 27 d., t. y. palikimo atsisakymo dieną, S. M. buvo žinoma apie prievolę valstybei. Kreditorė neturi įrodymų, kad S. M. privalėjo sesers naudai atsisakyti tėvų palikimo, todėl, šios aplinkybės leidžia teigti, jog skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Mano, kad byloje yra įrodytos visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Apie savo pažeistas teises kreditorė negalėjo sužinoti nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos (t. y. prieš 6 metus). Vien tai, jog viešuose registruose atsispindėjo turto pasikeitimai, nereiškia, kad VMI jau buvo žinomos sandorių sąlygos, kurios yra reikalingos spręsti dėl jos, kaip kreditorės, teisių pažeidimo. Šio termino eigos pradžia turi būti siejama su tuo momentu, kai vykdant skolos iš atsakovo turto išieškojimo procesą, paaiškėjo, kad išieškojimas iš turto neįmanomas. VMI apie jos teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2021-10-20 gavusi antstolės Terezos Gerasimovič 2021-10-20 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu Nr. S-21-45-25961, todėl šis ieškinys teikiamas nepraleidus 1 metų termino.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo seseriai atsakovei L. M. 2016 m. sausio 27 d. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas teisėtai ir šiuo metu atsakovė L. M. yra viso patikslintame ieškinyje nurodyto turto savininkė. Atsakovas ilgą laiką su savo tėvu A. M. kartu negyveno. A. M. materialinė padėtis nebuvo gera, ypač iki to laiko, kol A. M. negaudavo SODROS pensijos. Atsakovas tuo metu irgi neturėjo jokių pajamų ir padėti tėvui finansiškai negalėjo. Būtent atsakovei L. M. teko rūpintis tėvu. Ji duodavo tėvui maisto produktų, skirdavo pinigų būtiniausioms buitinėms išlaidoms, skalbdavo jo drabužius, nuveždavo pas gydytojus. Mirus tėvui, atsakovė L. M. pasirūpino tėvo laidotuvėmis ir apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, taip pat A. M. įsiskolinimą antstoliui. Kadangi atsakovas nesirūpino tėvu, jo finansiškai nerėmė, taip pat neturėjo galimybių apmokėti tėvo laidotuvių išlaidų, jis neprieštaravo, kad po tėvo A. M. likusį palikimą priimtų būtent atsakovė L. M.. Pats atsakovas į tėvo palikimą nepretendavo ir palikimo reikalų pas notarą netvarkė, kadangi ir tam reikalui jis neturėjo pinigų. Tokios buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių atsakovas nepretendavo į tėvo palikimą. Atsakovas niekada nenumanė, kad jam nepriėmus tėvo palikimo, galės nukentėti ieškovo interesai. Visų pirma, A. M. turtas nėra vertingas. Sodyba buvo apleista, o po jo mirties sodyboje esančių pastatų niekas neremontavo. Atsakovas savo tėvo namuose negyvena daugiau kaip 20 metų. Maždaug nuo 2001 metų atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jo mirusiai tetai priklausančiame name. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu apie tai, kad atsakovas nepriėmė tėvo palikimo tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimo tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. A. M. palikimo nepriėmimo priežastys yra visai kitos. Atsakovas jokių neteisėtų ar nesąžiningų sandorių su atsakovu nesudarinėjo ir veikė sąžiningai. Ieškinyje nėra konstatuotas ir konkretizuotas atsakovo neteisėtas ar nesąžiningas veikimas. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu visą paveldėjimo teisės liudijimą, kurio notarinio registro numeris 503. Pagal įstatymą atsakovas galėjo paveldėti tik ½ dalį tėvo turto, o ne visą tėvo turtą. Šiuo atveju nėra visų būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų ir nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio bei pripažinti sandorį (palikimo nepriėmimą) negaliojančiu. Tiek ieškovas, tiek priverstinį išieškojimą nuo 2009 metų vykdanti antstolė nebuvo atsargūs ir rūpestingi, bent 6 metus po to, kai atsakovė teisėtai priėmė tėvo palikimą. Ieškovas ir antstolė nepasirūpino kreditoriaus interesais ir kreditoriaus interesų tinkamai negynė, nors taikant įprastines priverstinio išieškojimo procedūras, turėjo visas galimybes sužinoti apie A. M. turto paveldėjimą ir imtis įstatymo nustatytų galimybių ginti kreditoriaus teises, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nepadarė ir galima teigti, kad ieškovo veiksmai vertintini kaip ieškovo pareigos veikti aktyviai pažeidimas ir tuo pačiu terminas actio Pauliana ieškiniui pateikti yra praleistas.
Atsakovė L. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad L. M. 2016 m. sausio 27 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, kuris liudija, kad L. M. yra viso patikslintame ieškinyje nurodyto turto, savininkė. Atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas niekada nebuvo ginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra teisėtas ir galiojantis. Ieškinio dėl palikimo ginčijimo pateikimo terminas praėjęs. Atsakovė jokių neteisėtų ar nesąžiningų sandorių su atsakovu S. M. nesudarinėjo ir veikė sąžiningai. Ieškinyje nėra nei konstatuotas, nei konkretizuotas atsakovės neteisėtas ar nesąžiningas veikimas. Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu visą Paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal įstatymą atsakovas galėjo paveldėti tik ½ dalį tėvo turto, o ne visą tėvo turtą, todėl šiuo atveju teismui tenkinus ieškovo reikalavimą, būtų neteisėtai ir nepagrįstai pažeisti atsakovės, kaip pirmos eilės įpėdinės, turtiniai interesai. Tikrovės neatitinka ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas nepriėmė palikimo, kurio dalimi netgi yra jo gyvenamasis būstas. Po A. M. mirties jo namuose niekas negyveno. Be to, ten niekas gyventi ir negalėjo, kadangi namas buvo apleistas, o 2016 metais įgriuvo namo stogas. Galimai dėl to atsakovas 2015 metais sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, notarei buvo pareiškęs, kad atsisako tėvo palikimo ir notarės siūlymu parašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo tėvo palikimo. Ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas nepriėmė palikimo tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimo tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai, yra nepagrįsti. Skolininkas (Atsakovas) ginčijamo sandorio sudaręs nebuvo, o palikimo atsisakė ne dėl priežasčių, kurias nurodo ieškovas. Atsakovė nesudarė jokio atlygintino dvišalio sandorio ir nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad atsakovė buvo nesąžininga. Šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad priimant tėvo palikimą, atsakovei buvo žinomi ar galėjo būti žinomi atsakovo skolos ieškovui. Atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos. Taigi nėra visų penkių būtinųjų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų ir nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio bei pripažinti sandorį (palikimo nepriėmimą) negaliojančiu. Tiek ieškovas, tiek priverstinį išieškojimą nuo 2009 metų vykdanti antstolė nebuvo atsargūs ir rūpestingi, bent 6 metus po to, kai atsakovė teisėtai priėmė tėvo palikimą. Ieškovas ir antstolė nepasirūpino kreditoriaus interesais ir kreditoriaus interesų tinkamai neginė, nors taikant įprastines priverstinio išieškojimo procedūras, turėjo visas galimybes sužinoti apie A. M. turto paveldėjimą ir imtis įstatymo nustatytų galimybių ginti kreditoriaus teises, tačiau to dėl nežinomų priežasčių nepadarė ir galima teigti, kad ieškovo veiksmai vertintini kaip ieškovo pareigos veikti aktyviai pažeidimas ir tuo pačiu terminas actio Pauliana ieškiniui pateikti yra praleistas.
Trečiasis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/09/01553 dėl 4’284,24 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojo VMI naudai. Vykdymo metu skolos išieškoti nepavyko, kadangi skolininkas neturi turto ir pajamų. Tikslu surasti skolininko turtą (turtines teises), buvo patikrinti skolininko S. M. tėvų duomenys bei, tuo atveju jei tėvai mirę, ar yra paveldėtino turto. Nustatyta, kad skolininko tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), kurio vardu buvo registruota nekilnojamojo turto. Po tėvo A. M. palikimą 2015-11-05 priėmė skolininko sesuo L. M., kuri pateikė Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Žanai Bžuškevič pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. Skolininkui S. M., kaip pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, priklausytų dalis (nagrinėjamu atveju – 1/2) palikėjo turto, kurio jis atsisakė nepriimdamas palikimo. 2021-10-20 antstolė parengė patvarkymą, registracijos Nr. S-21-45-25961, dėl siūlymo kreiptis ieškovui į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, kuriame nurodė, kad skolininkas S. M. vengė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M. mirties. Patikslintame ieškinyje ieškovas pateikė teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Senaties terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu visą paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad S. M. pagal įstatymą galėjo paveldėti 1/2 dalį turto, todėl negaliojančia galėjo būti pripažinta tik ta paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kurioje nurodyta, kad L. M. paveldi S. M. priklausančią (kitą) 1/2 turto dalį. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo notarė Žana Bžuškevič atsiliepime civilinę bylą prašė spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 5 d. buvo pradėta paveldėjimo byla po palikėjo A. M. mirties. Palikimą priėmė jo dukra L. M.. Suėjus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui palikėjo sūnus S. M. padavė pareiškimą, kad jis tėvo palikimo nepriėmė, jo valdyti nepradėjo, jokių pretenzijų į turtą neturi ir ateityje neturės. 2016 m. sausio 27 d. palikėjo dukrai L. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas nepažeidė paveldėjimo bei kitų teisinių santykių reguliuojančių normų. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M., kuris turėjo du vaikus atsakovus S. M. ir L. M.. Palikėjui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,8500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,7300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 6 ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 3.000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo, taip pat byloje pateiktos A. M. paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad dėl mirusio A. M. palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarę Žaną Bžuškevič 2015 m. lapkričio 5 d. kreipėsi L. M.. Tuo tarpu S. M. 2015 m. lapkričio 19 d. pareiškimu pareiškė, kad jis tėvo palikimo nepriėmė, jo valdyti nepradėjo, jokių pretenzijų į turtą neturi ir ateityje neturės. 2016 m. sausio 27 d. palikėjo A. M. dukrai L. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo visą A. M. priklausiusį turtą.
Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/09/01553 pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą Nr. 14-19-19820 dėl 4 284,24 Eur mokestines nepriemokos išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojo VMI naudai. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 9 d. duomenimis S. M. atžvilgiu antstoliai vykdo 12 vykdomųjų bylų, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš atsakovo išieškotina suma į valstybės biudžetą – 11 482,87 Eur. Antstolė Tereza Gerasimovič 2021 m. spalio 20 d. patvarkymu pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu.
Ieškovas pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. M. atsisakymą (nepriėmimą) tėvo palikimo, pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nukreipti atsakovo skolų VMI išieškojimą vykdomosiose bylose į atsakovo dalį turto, paveldimo po tėvo mirties. Ieškovo vertinimu, atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, tokiu būdu veikė nesąžiningai.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir šio asmens reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise, atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos šios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo S. M. veiksmus, t. y. po atsakovo tėvo mirties atsiradusio palikimo atsisakymą (nepriėmimą). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje į valstybės biudžetą pagal VMI apskaitomas prievoles iš šio atsakovo vykdomas 4284,24 Eur mokestines nepriemokos išieškojimas pagal VMI 2009 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą Nr. 14-19-19820. Išieškojimas vykdomas nuo 2009 m. spalio 22 d. Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, prievolių mokėjimo terminai suėję. Ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas S. M. nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl skolos nėra dengiamos.
Sprendžiant dėl skolininko (atsakovo S. M.) neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį (šiuo atveju – atsakovo neveikimas) nesąžiningumo, teismas pažymi, kad būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos byloje neįrodytos. Byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas nesąžiningai neatliko nurodytų veiksmų - nepriėmė palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškovu. Atsakovai savo atsiliepimuose ir jų atstovas posėdžio metu akcentavo, kad palikėjui A. M. esant gyvam juo rūpinosi tik atsakovė L. M.. Atsakovė nupirkdavo tėvui maisto produktų, skirdavo pinigų būtiniausioms buitinėms išlaidoms, skalbdavo jo drabužius, nuveždavo pas gydytojus. Po A. M. mirties atsakovė L. M. pasirūpino tėvo laidotuvėmis, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, taip pat padengė A. M. turėtą įsiskolinimą antstoliui. Tuo tarpu atsakovas S. M. vedė laisvą gyvenimo būdą, tėvu nesirūpino, jo neprižiūrėjo, neturėjo jokių pinigų padėti tėvui. Būtent dėl to, kad sesuo rūpinosi jų tėvu, atsakovas S. M. neprieštaravo, kad sesuo priimtų visą tėvo palikimą. Be to, kaip nurodė atsakovų atstovas teismo posėdžio metu, atsakovas S. M. palikimo priėmimo procedūroms neturėjo ir finansinių galimybių bei nemanė, kad gali susitvarkyti su paveldėtu turtu. Priešingai nei teigė ieškovas, atsakovas S. M. tėvo A. M. namuose negyveno daugiau kaip 20 metų, nes maždaug nuo 2001 metų jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo mirusiai tetai priklausančiame name. Visos šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas S. M. buvo visiškai abejingas tėvo atžvilgiu ir atitinkamai po jo mirties likusiam palikimui. Paminėtos faktinės aplinkybės leidžia nuspręsti, kad šis sandoris buvo sudarytas dėl įprastai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurių teismas pagal bylos įrodymus neturi pagrindo įvertinti kaip nesąžiningumo.
Byloje nėra įrodyta, kad minėtas atsakovas palikimo nepriėmė sąmoningai siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Šių aplinkybių ieškovas nenuginčijo. Tuo tarpu atsakovas S. M. atsiliepime nurodė, kad net nenumanė, jog jam nepriėmus tėvo palikimo gali nukentėti ieškovo interesai. Šių dviejų aplinkybių jis nesiejo. Juo labiau, kad A. M. turtas nėra vertingas. Sodyba buvo apleista, 2016 metais įgriuvo namo stogas, o sodyboje esančių ūkinių pastatų niekas neremontavo.
Įvertinus aukščiau aptartas bylos aplinkybes, matyti, kad aptariamu atveju paveldėjimo procese atsispindėjo atsakovo S. M. valia dėl palikimo nepriėmimo, paremta jo nesirūpinimu tėvu, ir teismas šiuo atveju atsakovų nesąžiningumo nenustatė. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nėra visų sąlygų actio Pauliana ieškiniui patenkinti. Nors neabejotinai atsakovas S. M. privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, tačiau negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi būti saugomas įstatymo labiau nei kito (šiuo atveju, pavyzdžiui, atsakovės teisė į nuosavybę).
Be to, teismas laiko, kad šiuo atveju buvo praleistas ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.
Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas, taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.
Atsakovų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui buvo pareikštas 2021 m. lapkričio 10 d. Ieškovei, kaip valstybės institucijai, taikomi griežtesni standartai ir jos darbuotojai turi atsakingai planuoti ir pasiskirstyti darbus. Kaip jau buvo minėta anksčiau išieškojimas iš atsakovo S. M. nesėkmingai vykdomas nuo 2009 m. spalio 22 d. Esant tokiam ilgam nesėkmingo išieškojimo laikotarpiui, tiek antstolė, tiek išieškotojas turėjo ir galėjo reguliariai (taikant bonus pater familias principą, bent kartą per metus) domėtis, ar skolininkas nepaveldėjo ar kitokiu būdu neįgijo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Nei antstolė, nei ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atliko. Juo labiau, kad tiek antstolė, tiek ieškovas turi prieigas be kita ko ir prie valstybės registrų. Be to, ieškovas apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo pradėtose, tiek po šio sandorio sudarymo pradėtose vykdomosiose bylose. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad per vienerius metus nuo atsakovo S. M. tėvo mirties (iki (duomenys neskelbtini)) ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti, kad atsirado palikimas, kurį atsakovas S. M. galėtų priimti, o ieškinį ieškovas turėjo ir galėjo pareikšti per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.). Ieškovo delsimas pareikšti ieškinį iki 2021 m. lapkričio 10 d. yra nepateisinamas, todėl laikytina, kad šiuo atveju terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas. Teismas taip pat nenustatė byloje ir jokių objektyvių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne atsakovo kreditorės interesams, o civilinių teisinių santykių stabilumui, nes ieškovė pakankamai ilgą laiko tarpą nesidomėjo savo teise pareikšti actio Pauliana ieškinį.
Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-738-432/2022.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju, atsakovams buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 11 d. pažymos Nr. (12.32.Mr) PT-2866 matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 353,75 Eur. Atmetus ieškovo ieškinį, teismas iš ieškovo turėtų priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra valstybinė institucija, o atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat turėtų būti priteisiamos kitai valstybinei institucijai, šioje byloje bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.