- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-738-432/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00507-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas (pirm.), Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- A. P., V. P., J. P., R. J., N. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ramunės Mikonienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutą ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, pareikštą atsakovams A. P., V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P., antstolė T. G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. P. atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po tėvo F. P. mirties ir nukreipti minėto atsakovo skolų ieškovei išieškojimą vykdomosiose bylose į 1/6 dalį turto, paveldimo po tėvo mirties.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad gavo antstolės T. G. 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, kuriame nurodyta, kad skolininkas (atsakovas A. P.) vengė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolių informacinės sistemos 2021-06-11 duomenimis minėto atsakovo atžvilgiu antstoliai vykdo 31 vykdomąją bylą valstybės naudai, bendra antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 7 601,39 Eur. Iki 2014-11-29 (t. y. iki paskutinės dienos, iki kurios A. P. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI sudaro 1 659,51 Eur, šios skolos išieškojimas vykdomas 9 vykdomosiose bylose, vykdymo išlaidų dydis ieškovei nėra žinomas. Remiantis Testamentų registro informacija, palikimą po F. P. mirties priėmė V. P., A. P., J. P., R. J. ir N. Š. (mirusiojo vaikai). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. V. P., A. P., J. P., R. J. ir N. Š. paveldėjimo teisės liudijimai dar neišduoti ir nuosavybės teisės neįregistruotos.
3. Ieškovė pažymėjo, kad jos reikalavimo teisė yra neabejotina ir vykdytina. Turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas A. P. neturi. Jis turėjo teisę į tėvo palikimą (1/6 dalį), tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Ieškovės vertinimu, skolininkas palikimo nepriėmė, siekdamas išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. Mano, kad yra visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti, todėl A. P. atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po F. P. mirties, turi būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento, nukreipiant išieškojimą į 1/6 dalį turto, paveldimo po F. P. mirties. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad apie jos teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2021-05-26, gavusi antstolės T. G. 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, todėl šis ieškinys pareikštas, nepraleidus termino.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po F. P. mirties į jo palikimą iš viso pretendavo (turėjo teisę pretenduoti) 8 asmenys, t. y. 7 vaikai ir sutuoktinė J. P., tačiau atsakovų motina atsisakė priimti jai priklausančią palikimo dalį, kadangi visi šeimos nariai nusprendė, jog palikimą turi priimti to verti šeimos nariai. Kadangi J. P. nenorėjo, kad palikimo dalis atitektų dviem vaikams (tarp jų A. P.), nes jie neūkiškai gyveno, bendrame šeimos pasitarime buvo nuspręsta, kad J. P. atsisakys savo dalies palikimo, jeigu jis atiteks tiems vaikams, kurie buvo jo verti ir rūpinosi savo tėvu. Pažymėjo, kad tai, jog A. P. nepriklauso dalis palikimo po tėvo mirties, nusprendė visa šeima ir jam neliko nieko kito, kaip tik sutikti su tokiu sprendimu ir jį gerbti, kadangi tai buvo tėvų užgyventas turtas, prie kurio A. P. niekaip neprisidėjo. Tai buvo ne jo, o kitų 7 šeimos narių valia, kurią visi turėjo gerbti. Kadangi bendru šeimos sprendimu nuo palikimo priėmimo atsisakė 2 vaikai, liko 5 palikimo verti pretendentai, todėl pagal susitarimą velionio sutuoktinė taipogi atsisakė savo palikimo dalies, kad jis atitektų tiems vaikams, kuriems ji norėjo palikti palikimą. Taip pat nurodė, kad nors ieškovė teigia, jog A. P. priklauso 1/6 dalis palikimo, tačiau tokia dalis jam priklausytų tik tada, jeigu motina atsisakytų savo dalies palikimo, o šiuo atveju, ieškovei reiškiant tokį nepagrįstą ieškinį teisme, J. P. tikriausiai nuspręs atsisakyti pirminio susitarimo ir priimti savo palikimo dalį, todėl A. P. priklausančio palikimo dalis nebus 1/6, o geriausiu atveju sudarys 1/6 iš 1/2, t.y. 1/12 dalį arba mažiau.
5. Atkovai teigė, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo pripažinti A. P. nesąžiningu, nes jis vykdė savo artimųjų valią ir gerbė šeimos sprendimą, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Jis suprato, kad yra nevertas palikimo, nes neūkiškai gyveno, todėl laikė sąžiningu tai, kad palikimą gaus tie vaikai, kurie yra jo verti ir kurie rūpinosi tėvu. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė prašo nukreipti reikalavimą dėl visų skolų į 1/6 dalį A. P. priklausiančio palikimo, tačiau šiuo atveju ieškovė turėtų teisę pretenduoti tik į išieškojimą pagal tas skolas, kurios atsirado iki palikimo atsiradimo, t. y. iki F. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), kadangi tik šiuo laikotarpiu galėjo būti pažeistos kreditoriaus teisės, kurios turėjo būti nukreiptos į palikimą. Be to, mano, kad ieškovė šiuo atveju praleido įstatyme nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovė yra valstybinė įstaiga, turinti prieigą prie daugelio duomenų bazių ir galimybes patikrinti duomenis apie konkretų asmenį, taip pat kaip kreditorius turėjo pareigą rūpintis savo teisėmis ir domėtis, kokia yra prieš skolininką A. P. pradėtos vykdomosios bylos eiga, domėtis ar yra į ką nukreipti išieškojimą. Ieškovė beveik 7 metus nesidomi vykdomosiomis bylomis, nors turėjo galimybes sužinoti apie A. P. teisę į palikimo dalį gerokai anksčiau.
6. Trečiasis asmuo antstolė T. G. atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojui VMI. Pažymėjo, kad šiam skolininkui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, priklauso turtinė teisė į palikimą po tėvo F. P. mirties 2014-08-29. Tėvo vardu iki šiol yra įregistruotas žemės sklypas su 1/2 dalių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenimis, palikimą 2014-10-06 priėmė kiti įstatyminiai įpėdiniai. Skolininkui, kaip pirmosios eilės įpėdiniui pagal įstatymą, priklausytų 1/6 dalis palikimo. A. P. priimti palikimą vengė, palikimo priėmimo veiksmų neatliko piktnaudžiaudamas savo teise, nes žinojo apie neapmokėtas skolas. Mano, kad skolininkui nepriėmus palikimo, buvo pažeisti išieškotojo interesai, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą, kadangi kito turto, kuris galėtų būti realizuotas, skolininkas neturi. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
7. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Palaikė atsakovų atsiliepime išdėstytus motyvus. Pažymėjo, kad tai, jog A. P. nepriklauso dalis palikimo po tėvo mirties, nusprendė visa šeima ir jis negali nesutikti su tokiu sprendimu ir jo negerbti, kadangi tai yra jų, o ne jo užgyventas turtas, prie kurio A. P. niekaip neprisidėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-12-13 sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė F. P., kuris turėjo 8 vaikus – A. P., V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š. (šioje byloje – atsakovai), F. P. ir E. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). F. P. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su kitais statiniais bei žeme (duomenys neskelbtini), žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo, taip pat byloje pateiktos F. P. paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad dėl mirusio F. P. palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarę kreipėsi V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š., kurie priėmė palikimą (palikimo priėmimo data – 2014-10-06) bei mirusiojo sutuoktinė J. P. (šioje byloje – trečiasis asmuo), kuri pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. 2014-12-04 Nuosavybės teisės liudijimu buvo patvirtinta J. P. nuosavybės teisė į dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, (duomenys neskelbtini)). Atsakovas A. P. dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Ieškovės pateiktais duomenimis (pagal Antstolių informacinės sistemos 2021-06-11 duomenis), atsakovui A. P. antstoliai vykdo 31 vykdomąją bylą, bendra iš jo išieškotina suma – 7 601,39 Eur. Iki 2014-11-29 (t. y. iki paskutinės dienos, iki kurios A. P. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI, anot ieškovės, sudaro 1 659,51 Eur, tačiau iš pateiktų antstolių informacinės sistemos ir antstolės T. G. 2021-05-13 patvarkymo duomenų matyti, kad šio atsakovo skola VMI iki aukščiau nurodytos datos sudaro 1 491,53 Eur. Minėta antstolė 2021-05-13 patvarkymu pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu.
10. Skundžiame spendime nurodyta, kad ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo A. P. veiksmus, t. y. po atsakovo tėvo mirties atsiradusio palikimo atsisakymą (nepriėmimą). Teismas nurodė, jog patvirtina, kad antstolės T. G. kontoroje į valstybės biudžetą pagal VMI apskaitomas prievoles iš šio atsakovo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas 7 vykdomosiose bylose, kuriose prievolės susidarė nuo 2010 m. iki 2014-11-29 (t. y. iki termino, kai A. P. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo). Vykdomieji dokumentai yra galiojantys, prievolių mokėjimo terminai suėję. Ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. A. P. nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl skolos yra nedengiamos.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant apie ginčijamą skolininko (atsakovo A. P.) atsisakymą priimti palikimą, būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos nėra įrodytos. Nebuvo įrodyta, jog minėtas atsakovas nesąžiningai neatliko nurodytų veiksmų – nepriėmė palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškove. Kiti atsakovai bei trečiasis asmuo J. P. atsiliepimuose į ieškinį ir posėdžio metu akcentavo, kad buvo įgyvendinta šeimos valia, jog A. P. nepriklauso dalis palikimo po tėvo mirties, kadangi tai buvo tėvų užgyventas turtas, prie kurio sukūrimo A. P. neprisidėjo, jis negalėjo su šiuo sprendimu nesutikti. Minėtas aplinkybes apie bendrą šeimos narių susitarimą teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės R. J. bei N. Š., iš kurių parodymų matyti tokio šeimos sprendimo motyvai (netinkamas minėto atsakovo gyvenimo būdas, dažnas alkoholio vartojimas, smurtas artimųjų atžvilgiu). Minėtos atsakovės taip pat patvirtino, kad apie brolio skolas nebuvo žinoma. Atsakovas A. P. į teismo posėdį neatvyko. Sprendimą priėmęs teismas priėjo prie išvados, kad visos paminėtos aplinkybės, kitų atsakovų pateikti duomenys patvirtina, kad palikimą po F. P. mirties priėmė tie jo vaikai, dėl kurių nuspręsta šeimos susitarime ir kurie to norėjo, nepaisant jų galimų skolų.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra įrodyta, kad atsakovas A. P. palikimo nepriėmė sąmoningai siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Šių aplinkybių ieškovė nenuginčijo. Nei šio atsakovo, nei kitų atsakovų nesąžiningumas nenustatytas. Teismas laikė, kad nėra visų sąlygų actio Pauliana ieškiniui patenkinti. Be to, atkreipė dėmesį ir į skolos ieškovei dydį, kuris aptariamu laikotarpiu nesiekia 1 500 Eur (apie vykdymo išlaidas duomenų nepateikta), o šeimos narių, priėmusių ar turėjusių teisę priimti palikimą, skaičius gana didelis, kas suponuoja situaciją, kad turtas tampa kelių bendraturčių nuosavybe. Todėl, be kita ko, ieškovės reikalavimo patenkinimas būtų neteisingas ir kitų palikimą priėmusių atsakovų atžvilgiu, kurie nėra ir negali būti atsakingi už savo brolio skolas. Ir nors neabejotinai atsakovas A. P. privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, tačiau negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi būti saugomos įstatymo labiau nei kito (šiuo atveju, pavyzdžiui, atsakovų teisė į nuosavybę).
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad buvo praleistas ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas Pauliana ieškiniui pareikšti. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Atsakovų tėvas mirė 2014-08-29, o ieškinys teismui buvo pareikštas net 2021-06-16. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip kreditorė, taip pat turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu, tačiau ieškovė, valstybinė institucija, turinti prieigą be kita ko ir prie valstybės registrų, beveik septynerius metus nesidomėjo galimybėmis nukreipti skolų išieškojimą į skolininko turtą. Nurodė, kad didelis darbo krūvis ar panašios aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti tokį pasyvų šalies elgesį, todėl laikė, kad šiuo atveju terminas Pauliana ieškiniui pateikti yra praleistas. Teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
15. Apeliantė nurodo, kad išieškojimas iš atsakovoVMI prie FM naudai vykdomas nuo 2010 metų. Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję ir neginčijami, prievolių mokėjimo terminai suėję, išieškojimas nerezultatyvus, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kad VMI prie FM turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. P. turtą ir tai įrodo pirmąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą.
16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal CK 5.50 straipsnio ir 5.60 straipsnio nuostatas įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatavo, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Apeliantė laikosi pozicijos, jog tai pagrindžia ieškovės poziciją, kad skolininkas A. P., turėdamas teisę į tėvo F. P. palikimą, šios savo teisės neįgyvendindamas, pažeidė VMI prie FM, kaip kreditorės, interesus, kadangi sukėlė teisines pasekmes, nes būtent dėl šio sandorio (neveikimo – palikimo nepriėmimo) neliko skolininko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (kitokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, kaip minėta, nėra). CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą nepriimdamas po F. P. mirties atsiradusio palikimo, A. P. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę būklę ir padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas kreditorės VMI prie FM teises. Teigia, kad A. P., žinodamas apie nuo 2010 metų turimas neįvykdytas prievoles VMI prie FM ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neveikimu sukėlė teisines pasekmes, tokiais veiksmais pablogindamas savo turtinę būklę ir pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus.
Šalies argumentai
17. Apeliantė mano, kad atsakovas A. P., nepriimdamas palikimo po tėvo mirties, žinojo (turėjo žinoti), kad turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, todėl laiko, kad toks atsakovo elgesys (neveikimas) buvo nulemtas ne būtinumo, o laisvo atsakovo apsisprendimo nepriimti palikimo, toks elgesys laikytinas savarankiška ir nepriklausoma jo valios išraiška. VMI prie FM neturi informacijos, kuri rodytų, jog palikėjas F. P. teisės aktų nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią turimą turtą po mirties palikti tik konkretiems asmenims (pvz., sutuoktinei ar vienam iš vaikų). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad palikėjas F. P. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo visas turtas po jo mirties būtų paliktas atsakovams ar sutuoktinei vienai ar kartu su palikėjo konkrečiais vaikais (atsakovo broliais ar seserimis).Dėl to apeliantė mano, kad, nesant pateisinamų priežasčių, nebuvo būtinumo nemokiam kreditorės VMI prie FM skolininkui A. P. nepriimti atsiradusio palikimo po tėvo mirties.
18. Skunde taip pat paaiškinama, kad atsakovas neprivalėjo atsisakyti mirusio tėvo palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko laisva valia. A. P., žinodamas apie neįvykdytas prievoles biudžetui, atsiradusias nuo 2010 m. ir vėliau (t. y. daugiau kaip 11 metų), žinodamas, kad kito turto, lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir dėl to nėra galimybės padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui, veikė nerūpestingai ir neatidžiai ieškovės VMI prie FM atžvilgiu. Atsakovas, nepriimdamas mirusio tėvo F. P. palikimo, buvo nesąžiningas.
19. Apeliantė laikosi pozicijos, jog apie ginčijamą sandorį (neveikimą) sužinojo 2021-05-26, gavusi antstolės T. G. 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu Nr. S-21-45-12385, kuriame nurodyta, kad skolininkas A. P. vengė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo F. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. VMI prie FM nuomone, egzistuoja visos sąlygos A. P. atsisakymą nuo palikimo (jo nepriėmimą), atsiradusio po F. P. mirties, pripažinti negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutą.
Atsiliepimas
20. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją dėl to, kad ieškovė praleido ieškinio, reiškiant actio Pauliana, senaties terminą. Atsakovai taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad neįrodytos actio Pauliana sąlygos.
21. Trečiasis asmuo antstolė T. G. atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas A. P. neprivalėjo atsisakyti mirusio tėvo palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko laisva valia. Atsakovas, nepriimdamas mirusio tėvo F. P. palikimo, buvo nesąžiningas.
23. Atsiliepime taip pat paaiškinta, kad VMI prie FM apie ginčijamą sandorį sužinojo 2021-05-26, gavusi antstolės T. G. 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu Nr. S-21-45-12385. Antstolė sutinka su ieškovės pozicija, kad VMI prie FM, esanti didelė institucija ir turinti daug mokesčių mokėtojų, negali patikrinti visų duomenų. Išieškojimo vykdymas yra perduodamas antstoliams, kurie pateikia informaciją VMI prie FM apie vykdymo eigą. Pažymėjo, kad šiuo atveju antstolė T. G. savo iniciatyva pasiūlė kreiptis į teismą ieškovei, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas ir galimybė išieškoti skolas iš skolininko priteisto paveldėtino turto. Ta aplinkybė, kad skolininko tėvas F. P. mirė (duomenys neskelbtini), o informacija apie tai buvo pranešta ieškovei tik 2021 metais lėmė tai, kad antstolių informacinėje sistemoje, kurioje vykdomos vykdomosios bylos, neatsispindi duomenys apie skolininko tėvus (t. y. duomenys apie tėvus nėra išviešinami, tol kol jie yra gyvi). Išieškojimas ir paieška registruose vykdoma, tikrinant skolininkų duomenis, todėl antstolė neturi techninių galimybių operatyviai sužinoti apie skolininkui atsiradusią teisę į palikimą. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei CPK nėra numatyta pareiga antstoliui periodiškai tikrinti skolininko tėvų duomenų, nes tai sąlygotų trečiųjų asmenų duomenų pažeidimą. Mano, kad VMI prie FM pateikus ieškinį 2021-06-16, per mėnesį nuo antstolės 2021-05-13 patvarkymo parengimo, senaties terminas nebuvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutą ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
26. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo A. P. neveikimą, t. y. po atsakovų tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą. Atsakovai savo nesutikimą su šiuo ieškovės reikalavimu, be kita ko, grindė tuo, kad nėra pagrindo pripažinti A. P. nesąžiningu, nes jis vykdė savo artimųjų valią ir gerbė šeimos sprendimą, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
27. Pažymėtina, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
28. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
29. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir šio asmens reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise, atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
31. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas actio Pauliana instituto sąlygas ir nurodė, kad būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos byloje neįrodytos. Priėjo prie išvados, kad nebuvo įrodyta, jog minėtas atsakovas nesąžiningai neatliko nurodytų veiksmų – nepriėmė palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškove. Apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovas neprivalėjo atsisakyti mirusio tėvo palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko laisva valia. A. P., žinodamas apie savo neįvykdytus skolinius įsipareigojimus biudžetui, atsiradusius nuo 2010 m. ir vėliau (t. y. daugiau kaip 11 metų), žinodamas, kad kito turto, lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir dėl to nėra galimybės padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui, veikė nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai ieškovės VMI prie FM atžvilgiu.
32. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, nepriėmė palikimo.
33. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Actio Pauliana institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas – baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas.
34. Actio Pauliana instituto taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, kaip bendrosios taisyklės išimtis – civilinėje teisėje galiojančios sąžiningumo prezumpcijos. Pažymėtina, kad išimtinės nuostatos turi būti taikomos tik konkrečiai įstatyme nustatytiems atvejams ir tik esant tam tikroms aplinkybėms. Nors CK 6.66, 6.67 straipsniai skirti kreditoriaus interesų gynimui, taikant šias normas, būtina subalansuoti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesus, t. y. nustatyti, ar kreditorius buvo pakankamai atidus, ar pasidomėjo būsimo kontrahento turtine padėtimi, jo galimybe vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas kiekvienu atveju pagal faktines bylos aplinkybes patikrina realią galimybę kreditoriui pasidomėti būsimo skolininko turtine padėtimi, skolininko interesai šiuo atveju taip pat neturėtų dominuoti, nes galimas skolininko ir turtą įgijusio trečiojo asmens nesąžiningumas, būtina išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesų bei pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29).
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai bei trečiasis asmuo J. P. atsiliepimuose ir posėdžio metu akcentavo, kad buvo įgyvendinta šeimos valia, kad A. P. nepriklauso dalis palikimo po tėvo mirties, kadangi tai buvo tėvų užgyventas turtas, prie kurio sukūrimo A. P. neprisidėjo ir jis negalėjo su tuo sprendimu nesutikti. Minėtas aplinkybes apie bendrą šeimos narių susitarimą teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės R. J. bei N. Š., iš kurių parodymų matyti ir tokio šeimos sprendimo motyvai (netinkamas minėto atsakovo gyvenimo būdas, dažnas alkoholio vartojimas, smurtas). Dėl atsakovo A. P. pozicijos aptariamu klausimu, atsakovė N. Š. minėjo, kad A. P. pats apie tai tiesiog nieko nesakė (kad atsisako palikimo), jis retai būna blaivus, dažnai vartoja alkoholį. Minėtos atsakovės taip pat patvirtino, kad apie brolio skolas nebuvo žinoma. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nepriklausanti nuo atsakovo A. P. valios, ir teismas šiuo atveju nei šio atsakovo, nei kitų atsakovų nesąžiningumo nenustatė. Paminėtos faktinės aplinkybės leidžia nuspręsti, kad šis sandoris buvo sudarytas dėl įprastai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurių teismas pagal bylos įrodymus neturėjo pagrindo įvertinti kaip nesąžiningumo.
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad buvo praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas Pauliana ieškiniui pareikšti. Ieškovė laikosi pozicijos, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2021-05-26, gavusi antstolės T. G. 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu Nr. S-21-45-12385, kuriame nurodyta, kad skolininkas A. P. vengė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo F. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
37. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas, taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.
38. Atsakovų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui buvo pareikštas 2021-06-16. Atmestini ieškovės argumentai, jog ji esanti didelė institucija ir turinti daug mokesčių mokėtojų, negali patikrinti visų mokesčių mokėtojų, nors kaip teigiama, turi prieigas prie sistemų. Ieškovei, kaip valstybės institucijai, taikomi griežtesni standartai ir jos darbuotojai turi atsakingai planuoti ir pasiskirstyti darbus. Iš antstolės T. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad išieškojimas iš atsakovo A. P. nesėkmingai vykdomas nuo 2010 metų (atsiliepimo 3 puslapio pirmoji pastraipa). Esant tokiam ilgam nesėkmingo išieškojimo laikotarpiui, tiek antstolė, tiek išieškotojas turėjo ir galėjo reguliariai (taikant bonus pater familias principą, bent kartą per metus) domėtis, ar skolininkas nepaveldėjo ar kitokiu būdu neįgijo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Nei antstolė, nei ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atliko. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad per vienerius metus nuo atsakovo A. P. tėvo mirties (iki (duomenys neskelbtini)) ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti, kad atsirado palikimas, kurį atsakovas A. P. galėtų priimti, o ieškinį ieškovas turėjo ir galėjo pareikšti per 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (iki 2016-08-29). Ieškovo delsimas pareikšti ieškinį iki 2021-06-16 yra nepateisinamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai (atsakovams reikalaujant) priteikė ieškinio senatį ir ši aplinkybė pagrįstai buvo vienas iš pagrindų ieškiniui atmesti. CK Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su actio Pauliana ieškinio senaties termino skaičiavimu ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė praleido CK 6.66 str. 3 d. nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne atsakovo kreditorės interesams, o civilinių teisinių santykių stabilumui, nes ieškovė pakankamai ilgą laiko tarpą nesidomėjo savo teise pareikšti Pauliana ieškinį.
40. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-13 sprendimas paliktinas nepakeistas.
41. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl jiems bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-13 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.