- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- e2-6623-522/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00507-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Irina Serafin (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- R. J., N. Š., A. P., V. P., J. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,
atsakovų A. P., V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š. ir trečiojo asmens J. P. atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovams A. P., V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P., antstolė Tereza Gerasimovič.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. P. atsisakymą (nepriėmimą) nuo palikimo, atsiradusio po tėvo F. P. mirties, nukreipti minėto atsakovo skolų VMI išieškojimą vykdomosiose bylose į 1/6 dalį turto, paveldimo po tėvo mirties. Ieškinyje nurodė, kad gavo antstolės Terezos Gerasimovič 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, kuriame nurodyta, kad skolininkas (atsakovas A. P.) vengė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolių informacinės sistemos 2021-06-11 duomenimis, minėto atsakovo atžvilgiu antstoliai vykdo 31 vykdomąją bylą valstybės naudai, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 7 601,39 Eur. Iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki paskutinės dienos, iki kurios A. P. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI sudaro 1 659,51 Eur, šios skolos išieškojimas vykdomas 9 vykdomosiose bylose; vykdymo išlaidų dydis ieškovui nėra žinomas. Remiantis Testamentų registro informacija, palikimą po F. P. mirties priėmė V. P., A. P., J. P., R. J. ir N. Š. (mirusiojo vaikai). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. V. P., A. P., J. P., R. J. ir N. Š. paveldėjimo teisės liudijimai dar neišduoti ir nuosavybės teisės neįregistruotos. Pažymėjo, kad VMI reikalavimo teisė yra neabejotina ir vykdytina; jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas A. P. neturi. Jis turėjo teisę į tėvo palikimą (1/6 dalį), tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Ieškovo vertinimu, skolininkas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. Mano, kad yra visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti, todėl A. P. atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po F. P. mirties, turi būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento, nukreipiant išieškojimą į 1/6 dalį turto, paveldimo po F. P. mirties. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad apie jo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2021-05-26 gavęs antstolės Terezos Gerasimovič 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, todėl šis ieškinys pateiktas nepraleidus termino.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po F. P. mirties į jo palikimą iš viso pretendavo (turėjo teisę pretenduoti) 8 asmenys, t. y. 7 vaikai ir sutuoktinė J. P., tačiau atsakovų motina pagal faktą atsisakė priimti jai priklausančią palikimo dalį, kadangi visi šeimos nariai nusprendė, jog palikimą turi priimti to verti šeimos nariai. Kadangi J. P. nenorėjo, kad palikimo dalis atitektų dviem vaikams (tarp jų A. P.), nes jie vedė neūkišką gyvenimo būdą, bendrame šeimos pasitarime buvo nuspręsta, kad ji atsisakys savo dalies palikimo, jeigu jis atiteks tiems vaikams, kurie buvo jo verti ir rūpinosi savo tėvu. Pažymėjo, kad tai, jog A. P. nepriklauso dalis palikimo po tėvo mirties nusprendė visa šeima ir jam neliko nieko kito, kaip tik sutikti su tokiu sprendimu ir jį gerbti, kadangi tai buvo tėvų užgyventas turtas, prie kurio A. P. niekaip neprisidėjo. Tai buvo ne jo, o kitų 7 šeimos narių valia, kurią visi turėjo gerbti. Kadangi bendru šeimos sprendimu nuo palikimo priėmimo atsisakė 2 vaikai, liko 5 palikimo verti pretendentai, todėl pagal susitarimą velionio sutuoktinė taipogi atsisakė savo palikimo dalies, kad jis atitektų tiems vaikams, kuriems ji norėjo palikti palikimą. Taip pat nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog A. P. priklauso 1/6 dalis palikimo, tačiau tokia dalis jam priklausytų tik tada, jeigu motina atsisakytų savo dalies palikimo, o šiuo atveju, ieškovui reiškiant tokį nepagrįstą ieškinį teisme, J. P. tikriausiai nuspręs atsisakyti pirminio susitarimo ir priimti savo palikimo dalį, todėl A. P. priklausančio palikimo dalis nebus 1/6, o geriausiu atveju sudarys 1/6 iš 1/2, t. y. 1/12 dalį arba mažiau. Mano, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti A. P. nesąžiningu, nes jis vykdė savo artimųjų valią ir gerbė šeimos sprendimą, todėl nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Jis suprato, kad yra nevertas palikimo, nes vedė neūkišką gyvenimo būdą, todėl laikė sąžiningu tai, kad palikimą gaus tie vaikai, kurie yra jo verti ir kurie rūpinosi tėvu. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas prašo nukreipti reikalavimą dėl visų skolų į 1/6 dalį A. P. priklausiančio palikimo, tačiau šiuo atveju ieškovas turėtų teisę pretenduoti tik į išieškojimą pagal tas skolas, kurios atsirado iki palikimo atsiradimo fakto, t. y. iki F. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), kadangi tik šiame laikotarpyje galėjo būti pažeistos kreditoriaus teisės, kurios turėjo būti nukreiptos į palikimą. Be to, mano, kad ieškovas šiuo atveju praleido įstatyme nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovas yra valstybinė įstaiga, turinti prieigą prie daugelio duomenų bazių ir galimybes patikrinti duomenis apie konkretų asmenį, taip pat kaip kreditorius turėjo pareigą rūpintis savo teisėmis ir domėtis, kokia yra prieš skolininką A. P. pradėtos vykdomosios bylos stadija, domėtis ar yra į ką nukreipti išieškojimą. Tačiau ieškovas beveik 7 metus nesidomi vykdomosiomis bylomis, nors turėjo galimybes sužinoti apie A. P. teisę į palikimo dalį gerokai anksčiau.
Trečiasis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo VMI naudai. Pažymėjo, kad šiam skolininkui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, priklauso turtinė teisė į palikimą po tėvo F. P. mirties (duomenys neskelbtini). Tėvo vardu iki šiol yra registruotas žemės sklypas su 1/2 dalių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, palikimą 2014-10-06 priėmė kiti įstatyminiai įpėdiniai. Skolininkui, kaip pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, priklausytų 1/6 dalis palikimo. A. P. priimti palikimą vengė, palikimo priėmimo veiksmų neatliko piktnaudžiaudamas savo teise, nes žinojo apie neapmokėtas skolas. Mano, kad skolininkui nepriėmus palikimo, buvo pažeisti išieškotojo interesai, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą, kadangi kito turto, kuris galėtų būti realizuotas, skolininkas neturi. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo J. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Palaikė atsakovų atsiliepime išdėstytus motyvus. Pažymėjo, kad tai, jog A. P. nepriklauso dalis palikimo po tėvo mirties nusprendė visa šeima ir jis negali nesutikti su tokiu sprendimu ir jo negerbti, kadangi tai yra jų, o ne jo užgyventas turtas, prie kurio A. P. niekaip neprisidėjo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Vėliau patikslino antrąjį ieškinio reikalavimą ir prašė, atsižvelgiant į J. P. poziciją dėl turto paveldėjimo, nukreipti atsakovo A. P. skolų išieškojimą vykdomosiose bylose 1/12 dalį turto, paveldimo po tėvo mirties.
Atsakovė R. J. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie A. P. skolas nežinojo. Pažymėjo, kad dėl turto paveldėjimo buvo nuspręsta dar tėvo – tai tėvo sprendimas. Tėvui esant gyvam buvo sutarta, kas turi paveldėti turtą. Tėvas taip nusprendė dėl A. P. netinkamo gyvenimo būdo. Motinos pozicija buvo tokia pati – nieko nepalikti A. P.. Nurodė, kad brolis E. P. yra miręs, turi vaikų, tačiau jie nepretenduoja į palikimą. Patvirtino, kad A. P. yra deklaravęs gyvenamąją vietą tame name, ten ir gyvena.
Atsakovė N. Š. teismo posėdyje palaikė atsakovės R. J. išdėstytą poziciją. Patvirtino, kad šeimos sprendimas buvo nepalikti palikimo A. P. ir F. P.. Nurodė, kad santykiai su broliu A. P. yra nekokie, buvo smurto atvejų; jis smurtauja, vartoja alkoholį. Pažymėjo, kad jie nežinojo apie brolio skolas. Jei būtų žinoję apie skolas, būtų apmokėję. Tik iš teismo gautų dokumentų sužinojo, kad yra tokia skola. Mano, kad tai nesąžininga kitų atsakovų atžvilgiu. Pažymėjo, kad tėvo skolas apmokėjo. Su A. P. neįmanoma kalbėti, jis veja iš kiemo. Nurodė, kad dėl turto palikimo tokia buvo tėvo valia. O A. P. pats nieko nesakė (kad atsisako palikimo), jis nebūna blaivus, nuolat vartoja alkoholį.
Atsiliepimas
Atsakovų ir trečiojo asmens J. P. atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė F. P., kuris turėjo 8 vaikus – A. P., V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š. (šioje byloje – atsakovai), F. P. ir E. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). F. P. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su kitais statiniais bei žeme, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypai (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Iš Testamentų registro išrašo, taip pat byloje pateiktos F. P. paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad dėl mirusio F. P. palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarę kreipėsi V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š., kurie priėmė palikimą (palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini)) bei mirusiojo sutuoktinė J. P. (šioje byloje – trečiasis asmuo), kuri pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. 2014-12-04 Nuosavybės teisės liudijimu buvo patvirtinta J. P. nuosavybės teisė į dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, (duomenys neskelbtini).).
Atsakovas A. P. dėl tėvo palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Ieškovo pateiktais duomenimis (pagal Antstolių informacinės sistemos 2021-06-11 duomenis), atsakovo A. P. atžvilgiu antstoliai vykdo 31 vykdomąją bylą, bendra iš jo išieškotina suma – 7601,39 Eur. Iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki paskutinės dienos, iki kurios A. P. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI, anot ieškovo, sudaro 1 659,51 Eur, tačiau iš byloje pateiktų Antstolių informacinės sistemos ir antstolės Terezos Gerasimovič 2021-05-13 patvarkymo duomenų matyti, kad šio atsakovo skola VMI iki aukščiau nurodytos datos sudaro 1 491,53 Eur. Minėta antstolė 2021-05-13 patvarkymu pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu.
Ieškovas pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. P. atsisakymą (nepriėmimą) tėvo palikimo, ir nukreipti atsakovo skolų VMI išieškojimą vykdomosiose bylose į atsakovo dalį turto, paveldimo po tėvo mirties. Ieškovo vertinimu, minėtas atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, tokiu būdu veikė nesąžiningai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos šios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo A. P. veiksmus, t. y. po atsakovo tėvo mirties atsiradusio palikimo atsisakymą (nepriėmimą). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje į valstybės biudžetą pagal VMI apskaitomas prievoles iš šio atsakovo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas 7 vykdomosiose bylose, kuriose prievolės susidarė nuo 2010 m. iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki termino, kai A. P. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo). Vykdomieji dokumentai yra galiojantys, prievolių mokėjimo terminai suėję. Ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. A. P. nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl skolos yra nedengiamos.
Sprendžiant dėl skolininko (atsakovo A. P.) neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį (šiuo atveju – atsakovo neveikimas) nesąžiningumo, teismas pažymi, kad būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos byloje neįrodytos. Byloje nebuvo įrodyta, jog minėtas atsakovas nesąžiningai neatliko nurodytų veiksmų - nepriėmė palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškovu. Kiti atsakovai bei trečiasis asmuo J. P. savo atsiliepimuose ir posėdžio metu akcentavo, kad aptariamu atveju buvo įgyvendinta šeimos valia, kad A. P. nepriklauso dalis palikimo po tėvo mirties, kadangi tai buvo tėvų užgyventas turtas, prie kurio A. P. niekaip neprisidėjo, ir jis negalėjo su tuo sprendimu nesutikti. Minėtas aplinkybes apie bendrą šeimos narių susitarimą teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės R. J. bei N. Š., iš kurių parodymų matyti ir tokio šeimos sprendimo motyvai (netinkamas minėto atsakovo gyvenimo būdas, nuolatinis alkoholio vartojimas, smurtas). Dėl atsakovo A. P. pozicijos aptariamu klausimu, atsakovė N. Š. minėjo, kad A. P. pats apie tai tiesiog nieko nesakė (kad atsisako palikimo), jis nebūna blaivus, nuolat vartoja alkoholį. Minėtos atsakovės taip pat patvirtino, kad apie brolio skolas nebuvo žinoma. Pats atsakovas A. P. į teismo posėdį neatvyko. Visos paminėtos aplinkybės, kitų atsakovų pateikti duomenys patvirtina, kad palikimą po F. P. mirties priėmė tie jo vaikai, kaip buvo nuspręsta pagal šeimos susitarimą ir tik tas, kas to norėjo, nepaisant jų galimų skolų.
Byloje nėra įrodyta, kad minėtas atsakovas palikimo nepriėmė sąmoningai siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Šių aplinkybių ieškovas nenuginčijo. Sprendžiant iš ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškinys buvo parengtas formaliai, neįsigilinus į faktinę situaciją ir visas reikšmingas ginčui aplinkybes. Į bylą atsakovais be palikimo nepriėmusio A. P. buvo įtraukti 5 palikimą priėmę mirusiojo vaikai, tačiau net nebuvo įvertinti visi galimi paveldėtojai, kadangi be minėto atsakovo buvo ir kitų palikimo nepriėmusių asmenų (atsakovų motina, pateikusi pareiškimą dėl palikimo atsisakymo; F. P., kuriam, kaip nurodė atsakovė N. Š., šeimos bendru sutarimu, kaip ir A. P. neturėjo atitekti tėvo palikimas; E. P., kuris, yra miręs, tačiau turi vaikų, kurie, bylos duomenimis, nepretenduoja į aptariamą palikimą). Kaip ir teikiant ieškinį bei reiškiant reikalavimą dėl paveldėtino turto dalies, į kurią nukreiptinas skolininko skolų išieškojimas (teismo posėdžio metu pakeičiant ieškinyje nurodytą turto dalį), ieškovo buvo neįvertinta aplinkybė, kad mirusiojo turtas jam priklausė kartu su sutuoktine (bendroji jungtinė nuosavybė), kuriai paveldėjimo bylos duomenimis, nuosavybės teisės liudijimu buvo patvirtinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį nurodyto turto (gyvenamojo namo su kitais statiniais).
Įvertinus aukščiau aptartas bylos aplinkybes, matyti, kad aptariamu atveju paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nepriklausanti nuo atsakovo A. P. valios, ir teismas šiuo atveju nei šio atsakovo, nei kitų atsakovų nesąžiningumo nenustatė. Pagrindo tam nesudaro ir ieškovo akcentuota aplinkybė, kad minėtas atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena name, kurio dalį – galimai 1/12 būtų pavedėjęs. Šios aplinkybės tiesiog patvirtina, kad atsakovas gyvena savo tėvų name, kas nesudaro pagrindo spręsti apie jo valią ir ketinimus to turto atžvilgiu. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nėra visų sąlygų actio Pauliana ieškiniui patenkinti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į skolos ieškovui dydį, kuris aptariamu laikotarpiu nesiekia 1 500 Eur (apie vykdymo išlaidas duomenų nepateikta), o šeimos narių, priėmusių ar turėjusių teisę priimti palikimą, skaičius gana didelis, kas suponuoja situaciją, kad turtas tampa kelių bendrasavininkų nuosavybe. Todėl, be kita ko, ieškovo reikalavimo patenkinimas būtų neteisingas ir kitų palikimą priėmusių atsakovų atžvilgiu, kurie nėra ir negali būti atsakingi už savo brolio skolas. Ir nors neabejotinai atsakovas A. P. privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, tačiau negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi būti saugomas įstatymo labiau nei kito (šiuo atveju, pavyzdžiui, atsakovų teisė į nuosavybę).
Be to, teismas laiko, kad šiuo atveju buvo praleistas ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Nagrinėjamu atveju, ieškovas laiko, kad minėto termino nepraleido, kadangi apie ieškovo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo tik 2021-05-26 gavus antstolės 2021-05-13 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu. Atsakovų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui buvo pareikštas net 2021-06-16. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip kreditorius, taip pat turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu, tačiau ieškovas, valstybinė institucija, turinti prieigą be kita ko ir prie valstybės registrų, beveik 7 metus nesidomėjo galimybėmis nukreipti skolų išieškojimą į skolininko turtą, ir pavyzdžiui didelis darbo krūvis ar panašios aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti tokį pasyvų šalies elgesį, todėl laikytina, kad šiuo atveju terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti yra praleistas. Teismas taip pat nenustatė byloje ir jokių objektyvių priežasčių nurodytam terminui atnaujinti.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju, atsakovai patyrė iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, už advokato suteiktas teisines paslaugas (byloje pateiktos 2021-07-29, 2021-09-29, 2021-11-21 sąskaitos už teisines paslaugas, išrašytos atsakovų V. P., A. P., J. P., R. J., N. Š. vardu, ir jų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai). Atmetus ieškovo ieškinį, teismas iš ieškovo priteisia atsakovams, kurių vardu išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas, 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias, kaip matyti iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų apmokėjo atsakovė R. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsakovei R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.