Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokato padėjėjui Marekui Paškevičiui (Marek Paškevič),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka per ZOOM konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui M. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas 2021 m. spalio 17 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš ieškovo 19 300 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. sausio 1 d., tačiau įsipareigojimo grąžinti skolą neįvykdė.

Atsakovui M. Č. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas), be kita ko, perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą (

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

Iš ieškovo pateikto 2021 m. spalio 17 d. dokumento, įvardyto „paskolos sutartis“, pateiktų „messenger“ susirašinėjimų, „Facebook“ profilio nuotraukos, atsakovo asmens dokumento kopijos darytina tikėtina išvada, kad ieškovas atsakovui, dar iki pasirašant paskolos suteikimą patvirtinantį raštą, dalimis perdavė rašte nurodytą bendrą 19 300 Eur dydžio sumą. Ieškovo teigimu, atsakovas negrąžino ieškovui nurodytos sumos. Byloje ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų nėra, todėl ieškovo reikalavimas dėl 19 300 Eur sumos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3 570,50 Eur sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.

Šalys sutarties 1.3 punktu sutarė, kad už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas įsipareigoja šios sutarties nustatyta tvarka paskolos davėjui mokėti 6 proc. metines palūkanas; 2.2 punktu sutarė, kad palūkanos, priskaičiuotos už naudojimąsi išmokėta ir negrąžinta paskolos suma už faktišką naudojimosi paskolos lėšomis kalendorinių dienų skaičių, už kiekvieną mėnesį mokamos iki sekančio mėnesio visa suma 2022 m. sausio 1 d.

Palūkanų sąvoka CK nėra įtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas aiškinant palūkanas reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra skiriamos dvi palūkanų rūšys: palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, t. y. atliekančios mokėjimo funkciją (mokėjimo (pelno) palūkanos; CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, t. y. atliekančios kompensuojamąją funkciją palūkanos (kompensuojamosios palūkanos; CK 6.210, 261 straipsniai).

Pažymėtina, jog palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal paskolos sutartį mokėjimo palūkanas apibrėžiančios sutarties sąlygos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 50 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 54 punktas).Tapačios pasekmės atsiranda ir suėjus sutarties įvykdymo terminui.

Taigi, atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d. nebeturi pagrindo tikėtis iš atsakovo pelno palūkanų, nes priešingu atveju tai reikštų sutarties vykdymą natūra, kai sutarties terminas yra suėjęs. Todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (19 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (84,39 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 278 16 Eur ((514,59 Eur žyminis mokestis + 1 000 Eur advokato padėjėjo išlaidos) x 84,39 proc.)

Šioje byloje teismo patirtos išlaidos (7,93 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija nustatyto minimalaus priteistino dydžio (8 Eur), todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 19 300 Eur (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų eurų 0 ct) skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 278,16 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 16 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą išsiųsti ieškovo atstovui per EPP, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:

„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 m. kovo 20 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3518-476/2025 pagal ieškovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ieškinį atsakovui M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., dėl skolos priteisimo. Atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl jam 2025 m. kovo 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3518-476/2025, įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 428) 70 465“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.