Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui S. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. birželio 14 d. teismas priėmė ieškovės ieškinį atsakovui S. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. P. jos gyve­namojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. J. išlaikymą pinigais periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vy­riausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. J. išlaikymo įsiskoli­nimą už 36 mėnesių laikotarpį, - nuo 2015-05-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, po 150 Eur už kiekvieną mėnesį, - viso 5400 Eur; paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja. Ieškiniu taip pat prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. J. tvar­ką, - nustatyti, kad atsakovas S. J. gali pasiimti vaiką kiekvieno mėnesio 1-ą sekmadienį,- vaiką iš ieškovės namų pasiima sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į tą pačią vietą sekmadienį 18.00 val.; taip pat priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovė nurodė, kad su vaiko tėvu (atsakovu) oficialios santuokos nėra sudarę. Gyveno kartu nuo 2006 m. iki 2013 m. spalio mėnesio. Sūnų G. J. ieškovė pagimdė (duomenys neskelbtini), tėvystę vaikui atsakovas pripažino pateikdamas Civilinės metrikacijos skyriui prašymą dėl tėvystės pripažinimo. Nuo tada, kai nebegyvena kartu, atsakovas nebepadeda, vaikui neteikia jokios materialinės pagalbos. Teigia, kad pradėjus gyventi atskirai, pradėjo kilti nesutarimai dėl atsako­vo bendravimo su vaiku tvarkos. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek jos atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. J. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nustatytu laiku nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Aldona Venckaitienė neprieštaravo, kad G. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kad būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas vaikui, bei kad būtų nustatyta ieškovės ieškinyje nurodoma bendravimo tvarka.

Teismas atsižvelgiant į tai, kad atsakovui, kuriam procesiniai dokumentai įteikti ir kuriam apie paskutinį teismo posėdį pranešta tinkamai ir kuris į teismo posėdį neatvyko, byla nesidomėjo, nusprendė bylą išnagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateikto gimimo liudijimo matyti, kad G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė I. P. ir atsakovas S. J.. Santuokos I. P. ir S. J. nėra sudarę.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. J. gyvenamąją vietą kartu su motina I. P.. Nurodo, kad nepilnametis sūnus iki šiol kartu gyvena su ieškove, atsakovas iki šiol pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškė. Mano, kad nustačius vaiko gyvenamąją kartu su ja, geriausiai atitiktų sūnaus interesus. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į socialinės rizikos šeimas.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, todėl tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, todėl visa tai įvertinęs teismas G. J. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jo motina I. P. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vy­riausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad nuo tada, kai ji su atsakovu kartu nebegyvena, atsakovas nebepadeda, vaikui neteikia jokios materialinės pagalbos. Teismui ieškovė pateikė duomenis, kad nepilnamečiui vaikui G. J. yra nustatyti specialieji poreikiai, jo sveikatinimui reikalingos papildomos išlaidos. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad išsiskyrus su atsakovu, jie žodžiu buvo sutarę, kad jam lieka jų bendras turtas su sąlyga, kad jis mokės už būstą paskolą, o ieškovė iš atsakovo nereikalaus vaiko išlaikymo, tačiau atsakovas už butą nemokėjo, taip pat neteikė vaikui išlaikymo. Nurodo, kad butas šiuo metu yra parduotas iš varžytinių, todėl ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomotame bute. Už buto nuomą vasaros metu moka 150 Eur, o žiemos metu 120 Eur. Komunaliniai mokesčiai vasaros metu siekia iki 50 Eur, o žiemos metu iki 100 Eur. Nurodo, kad šiuo metu dirba pilnu etatu ir gauna minimalų atlyginimą. Ieškovės pajamas sudaro 200 Eur, kadangi turi įsiskolinimų antstoliams, todėl yra nuskaičiuojama nuo darbo užmokesčio. Taip pat gauna 30 Eur už vaiką, kitų pajamų ieškovė negauna, kito turto neturi. Nurodo, kad sveikatos problemų ji neturi. Nepilnamečiui vaikui yra alerginė astma, yra nustatyti specialieji poreikiai, kuriuos nustatė pedagoginė tarnyba, pagal vaiko bendravimą ir kt. Teigia, kad vaikas lankė baseiną, tačiau šiuo metu jo lankyti negali dėl lūžusios kojos, pasveikus vėl pradės jį lankyti. Bendrą išlaikymo sumą sudaro 400 Eur. Šiuo metu prie išlaikymo prisideda ieškovės tėvai, tiek pinigais, tiek maistu. Taip pat nurodo, kad atsakovas dar turi vieną nepilnametę dukrą apie 16 metų amžiaus, kuriai yra priteistas išlaikymas, tačiau kokio dydžio pasakyti negali.

Atsakovas S. J. turto Lietuvoje neturi, transporto priemonių taip pat neturi. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2018-04-23 yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Taip pat atsakovas dirbo ir gaudavo darbo užmokestį. Nuo 2017-09-28 iki 2017-12-12 atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2017-09-28 iki 2017-09-30 atsakovas minėtoje įmonėje gavo 48,80 Eur darbo užmokesčio; už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-10-30 gavo 536,80 Eur darbo užmokesčio; už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2017-11-31 gavo 512,40 Eur darbo užmokesčio, o už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-12 gavo 282,31 Eur darbo užmokesčio. Taip pat nuo 2018-05-08 iki 2018-05-31 atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo 246,28 Eur darbo užmokesčio. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas (dabartinis pavadinimas Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai) 2012-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2107-785/2012 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui S. J. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad S. J. mokės išlaikymą savo nepilnametei dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomomis, kas mėnesį po 250 Lt (72,41 Eur), nuo 2012-09-20 iki vaiko pilnametystės.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad atsakovas turėtų kažkokių ypatingų sveikatos problemų, kad jo darbingumas būtų apribotas. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti pajamas bei į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, visiškai nesirūpina jo sveikata, nesirūpina jo auklėjimu, ką patvirtino teismo posėdžio metu ieškovė, o G. J. auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo našta tenka tik ieškovei. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma atitinka teisminę praktiką (prašoma pusės minimalaus darbo užmokesčio, kuris šiuo metu yra 400 Eur).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, ieškovei gaunant tik minimalias pajamas teismas pripažįsta būtinu 200 Eur per mėnesį išlaikymą iš vaiko tėvo S. J., todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteisiant G. J. po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-06-12) iki sūnus sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vy­riausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo S. J., nepilnamečiui vaikui G. J., išlaikymo įsiskoli­nimą už 36 mėnesių laikotarpį, nuo 2015-05-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, po 150 Eur už kiekvieną mėnesį, viso 5 400 Eur.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad nuo 2013-10-01 atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, įvertinant tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prisidėdavo prie savo sūnaus G. J. išlaikymo, buvo abejingas teismo procesui, atsikirtimų į ieškovės ieškininius reikalavimus nereiškė, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atsižvelgdamas į tai, į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 150 Eur kas mėnesį už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2015-05-01), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, už tą laikotarpį, į tai, kad jis yra darbingas, galėjo gauti didesnes pajamas, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiais atvejais nutaria tenkinti ieškovės reikalavimą, priteisiant iš atsakovo S. J. nepilnamečiui vaikui G. J. išlaikymo įsiskoli­nimą už 36 mėnesių laikotarpį, - viso 5400 Eur išlaikymo skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004, 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė teismo prašo nustatyti atsakovo S. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. J. tvar­ką, - nustatyti, kad atsakovas S. J. gali pasiimti vaiką kiekvieno mėnesio 1-ą sekmadienį,- vaiką iš ieškovės namų pasiima sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į tą pačią vietą sekmadienį 18.00 val.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). CK yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas vaiką pasiimdavo kartą per mėnesį, tačiau laikui einant vaikas pasakė, kad su tėvu bendrauti nenori, vaikas turi specialiųjų poreikių, lankėsi pas psichologą, kurio išvadoje nurodyta, kad vaikui su tėvu geriau nebendrauti, nes jis vaikui kelia spaudimą.

Todėl visa tai įvertinęs, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra būtina nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką, kuri nors yra minimali, tačiau užtikrina, kad vaiko tėvas bendrautų ir neprarastų ryšio su vaiku, taip pat kad vaiko tėvams būtų aiški tvarka, kada vaiko tėvas gali bendrauti su vaiku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarkos nustatymą 150 Eur žyminį mokestį (75 Eur x 75 Eur už du neturtinius reikalavimus) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), už reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu, turėjo sumokėti 54 Eur žyminį mokestį (12 mėn. x 200 Eur x 3 proc. x 75 proc.), o už išlaikymo įsiskolinimą turėjo sumokėti 122 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), iš viso 326 Eur.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo, tačiau nuo jo mokėjimo nėra atleistas atsakovas. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-04-27 sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-18-T-885-7946 ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-10-19 pažymoje Nr. NTP-7-6296 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 242,51 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 326 Eur žyminio mokesčio bei 242,51 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinį patenkinus iš atsakovo taip pat valstybės naudai priteistina 6,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2018-05-01 bei išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-12 iki G. J. sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus G. J. atstovei – motinai I. P., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko - G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: nustatyti, kad atsakovas S. J. gali pasiimti vaiką kiekvieno mėnesio 1-ą sekmadienį, - vaiką iš ieškovės namų pasiima sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į tą pačią vietą sekmadienį 18.00 val.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 326 Eur žyminio mokesčio ir 6,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 242,51 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.