Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-680-854/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-22
Bylos Nr.
e2-680-854/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00662-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ablita“
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-680-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00662-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ablita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ablita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ablita“.

2. Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. birželio 17 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles buvo 58 353,00 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. gruodžio 28 d. bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Ieškovė nurodė, kad, siekdama iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu atliko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Ablita“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Start Invest“.

4. Įvertinęs bylos duomenis apie atsakovės skolą valstybės, savivaldybės biudžetams, jos laikotarpį, teismas nurodė, kad aptariamas įsiskolinimas yra ilgalaikis ir nuolatinio pobūdžio, atsakovės nėra vykdomas ir toliau didėja – šiuo metu sudaro 66 818,09 Eur.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės duomenų už vėlesnius nei 2022 m. laikotarpius, 2022 m. finansinė ataskaita pateikta 2023 m. rugsėjo 8 d., o teismui pateiktas 2023 m. balansas sudarytas tik 2024 m. liepos 19 d., t. y. jau sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad bendrovė nuo 2023 m. nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų.

6. Įvertinęs VĮ Registrų centrui ir teismui pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas nustatė, kad 2022 m. atsakovės skola viršijo jos turimą turtą, situacija nesikeitė ir 2023 m. Pažymėjo, kad didžiąją dalį bendrovės turto sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir piniginiai ekvivalentai. Dėl to nurodė, kad bendrovės pagrindinį turtą 2022-2023 finansiniais metais iš esmės sudarė gautinos sumos, kurių realumas nėra pagrįstas. Teismas nustatė, kad bendrovė veikė nuostolingai – 2022 m. patyrė 100 239 Eur nuostolių, be to, jos įsipareigojimai per vienerių metų laikotarpį išaugo daugiau nei 100 000 Eur.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėja savo vykdomos veiklos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl jos teiginius dėl nuoseklaus veiklos vykdymo, pajamų gavimo ir laikinų finansinių sunkumų atmetė kaip nepagrįstus. Nustatęs, kad bendrovėje dirba tik du darbuotojai, teismas nurodė nesant pagrindo manyti, jog bendrovė per metus galėtų sugeneruoti pelną, galintį padengti jos skolas.

8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi 1 645,09 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruotos dvi transporto priemonės, iš kurių vienos pirmosios registracijos data yra 2007 m. rugsėjo 4 d., kitos dalyvavimas eisme yra draudžiamas, be to, atsakovės atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos, bendra išieškotina suma – 79 119,01 Eur.

9. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas nusprendė, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, jog bloga jos finansinė padėtis nėra laikina ir atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo apibrėžimą, todėl UAB „Ablita“ keltina bankroto byla.

10. Teismas atmetė atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, grindžiamą tuo, kad bendrovei yra inicijuojamas restruktūrizavimo procesas. Nurodė, kad šis argumentas nėra pagrįstas – nėra pateiktas nei sprendimas inicijuoti nurodytą procesą, nei pranešimų kreditoriams turinys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Ablita“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Priešingai nei nusprendė teismas, atsakovė yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais.

11.2. Teismas neteisingai įvertino 2023 m. ir 2024 m. birželio 17 d. finansinius duomenis. Pagal 2024 m. birželio 17 d. balansą bendrovei priklausančio turto vertė – 466 925 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 453 726 Eur sumą, iš kurios pradelsta tik 90 158,03 Eur. Dėl to kreditorių įsipareigojimai neviršija į bendrovės balansą įrašytos turto vertės ir atsakovė yra mokus juridinis asmuo.

11.3. Teismas neįvertino, kad lyginant su 2023 m., bendrovės skola kreditoriams sumažėjo nuo 632 407 Eur iki 453 726 Eur. Skundžiamoje nutartyje nurodyta 288 246,48 Eur suma (sumokėtas avansas už prekes) negali būti įskaičiuota į bendrą pradelstų mokėjimų sumą, nes šiuo metu už gautus avansus atsakovė teikia prekes tiekėjams UAB „Hironeko LT“ ir UAB „Shironeko LT“, todėl šiai dienai tai yra einamieji vykdomi sandoriai.

11.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės pagrindinį turtą iš esmės sudaro gautinos sumos. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad į atsakovės turto sudėtį įeina ir 308 537 Eur vertės atsargos (prekės). Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovė 2023 m. baigė turėdama 100 485 Eur pelną, o 2024 m. birželio 17 d. turimas pelnas sudaro 10 057 Eur.

11.5. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą, prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva, kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokymo byla.

11.6. Teismui pateiktų įrodymų nepakako tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles.

11.7. Kartu su skundu pateikti pardavimo sąskaitų registrai, iš kurių matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 879 023,27 Eur su PVM, o laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 29 d. – 352 828,49 Eur su PVM. Taip pat su skundu pateikta ilgalaikė Konsignacijos sutartis su UAB „Vagos prekyba“ bei pardavimo sąskaitų registras su šia bendrove, iš kurių matyti, jog vien iš šios klientės atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. birželio 30 d. uždirbo 18 483 Eur pardavimo pajamų. Artimiausiu metu į bylą bus pateiktas priedas prie nurodytos sutarties dėl jos vykdymo ir galiojimo pratęsimo.

11.8. Su skundu pateikti atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad bendrovė nuosekliai vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi sugeneruoti pelną, galintį padengti jos skolas.

11.9. Teismui buvo pateiktas pašto kvitas, patvirtinantis pranešimų dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo kreditoriams išsiuntimą, tačiau per klaidą nebuvo pateikti patys pranešimai atsakovės kreditoriams, kurie teikiami su šiuo skundu. Teismas, užuot įpareigojęs pateikti nurodytus duomenis, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog neva atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrįstas įrodymais.

11.10. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nėra pajėgi sumokėti įsiskolinimo ieškovei. Mokestinė nepriemoka ieškovei atsirado už praėjusius mokestinius metus, todėl tai nėra ilgalaikis nuolatinio pobūdžio įsiskolinimas. Be to, su skundu pateikti įrodymai – atsakovės bankų sąskaitų išrašai, patvirtina, kad ieškovė nuolat gauna įmokas arba pati nuskaito lėšas iš atsakovės bankų sąskaitų.

11.11. Darbuotojų kiekio augimas nėra tiesiogiai susijęs su generuojamu bendrovės pelnu. Neaišku, kokiais paskaičiavimais skundžiamoje nutartyje remiasi teismas apskaičiuodamas vieno darbuotojų maksimalų tikėtiną pelningumą.

11.12. Bendrovei šiuo metu nėra inicijuota likvidavimo procedūra, o finansiniai dokumentai viešojo registro tvarkytojui nebuvo pateikti laiku, nes atsakovė keitė buhalterinę apskaitą tvarkančias įmones.

11.13. Atsakovės kreditoriai – M. V. (40 000 Eur finansinis reikalavimas), UAB „Hironeko LT“ (111 405,93 Eur finansinis reikalavimas) ir UAB „Shironeko LT“ (176 840,55 Eur finansinis reikalavimas) sutinka su restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimu bei sutinka skolas atgauti restruktūrizavimo byloje pagal restruktūrizavimo planą. Šių kreditorių finansiniai reikalavimai kartu sudaro net 72,34 procentus visų atsakovės finansinių įsipareigojimų sumos. Tai patvirtina, kad bendrovės restruktūrizavimo planui bus pritarta kreditorių susirinkime.

11.14. Galimybė atkurti verslą skatina teigiamą visuomenės požiūrį į sunkumus patiriančius verslininkus, gerina investicinį klimatą. Galimybė restruktūrizuotis yra patraukli visiems kreditoriams. Tokiu teisiniu reglamentavimu teikiamas prioritetas restruktūrizavimui, išsaugant veikiantį ūkio subjektą, teikiantį naudą visai šalies ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1822-553/2020).

11.15. Atsižvelgiant į byloje vyraujantį viešąjį interesą bei tai, kad su skundu pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą, pateikti nauji duomenys turėtų būti priimami ir vertinami su bylos medžiaga.

11.16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jeigu galima pagrįsti jo gyvybingumą. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė yra gyvybinga. Be to, naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1148-450/2023).

11.17. Tiek JANĮ nustatytas reglamentavimas, tiek teismų praktika suponuoja, kad net ir esant atsakovei nemokiai, turi būti vertinamas jos gyvybingumas, kuriam egzistuojant, prioritetas būtų teikiamas ne bankroto, o restruktūrizavimo bylos iškėlimui (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2401-866/2023).

Žemesnės instancijos teismas

11.18. Teismas vertino atsakovės nemokumą vadovaudamasis prielaidomis, nevertindamas informacijos apie vykdomą ir planuojamą vykdyti veiklą, sutartis, gaunamas pajamas ir kt. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neišreikalavęs iš byloje dalyvaujančių ar nedalyvaujančių asmenų reikalingų dokumentų, išskyrus tuos, kurie buvo teismui reikalingi formaliai pagal JANĮ nuostatas. Dėl to skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant civilinio proceso nuostatas ir privalo būti panaikinta.

Atsiliepimas

12. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovės skola VMI nemažėja, o nuo kreipimosi į teismą dienos dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo tik didėja. Tai patvirtina Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugpjūčio 1 d. išrašas, iš kurio matyti, kad bendrovės skola šiai dienai yra 78 784,11 Eur, o ieškovės pareiškimo dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną (2024 m. birželio 17 d.) buvo 58 353 Eur, vadinasi nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos bendrovės nepriemoka padidėjo 20 431,11 Eur.

12.2. Atsakovė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės duomenis pateikė tik už 2022 m. ir šis faktas įrodo, jog UAB „Ablita“ nevykdo ABĮ 34 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2022 m. viso turto vertė – 484 285 Eur, kurią iš esmės sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 581 628 Eur. Bendrovės pateiktoje 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad 2022 finansinius metus bendrovė baigė turėdama 237 Eur nuostolį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. VSDF duomenimis, įmonėje dirba tik 2 darbuotojai, skola – 1 692,44 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iškelta UAB „Ablita“ bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Kartu su skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – bendrovės pardavimo sąskaitų registrus, bankų sąskaitų išrašus, 2023 m. birželio 27 d. Konsignacijos sutartį su UAB „Vagos prekyba“, pardavimo sąskaitų registrą, 2024 m. liepos 2 d. akcininko sprendimą, pranešimus bendrovės kreditoriams bei susitarimus su kreditoriais dėl prievolių vykdymo ir UAB „Ablita“ restruktūrizavimo bylos kėlimo.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad pateikti duomenys yra reikšmingi tinkamam klausimo dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, todėl juos priima į bylą ir pasisakys dėl jų įrodomosios vertės. Aptariamų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Be to, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti poziciją dėl jų vertinimo atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 12, 17, 42 straipsniai).

17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis. Nors atsiliepime į skundą nepateikė prašymo dėl naujo įrodymo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais argumentais bei procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), priima ieškovės pateiktus naujus duomenis.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji yra nemokus ir negyvybingas juridinis asmuo. Vienas iš argumentų yra tai, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus finansinius duomenis – pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą, skolos kreditoriams sumažėjimą, turto sudėtį.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Visų pirma, pažymėtina, kad teismas, vertindamas juridinio asmens (ne) mokumą apibūdinančius duomenis – finansinės atskaitomybės dokumentus, atsižvelgia ne į atskirą atitinkamo finansinio rodiklio eilutę, o visapusiškai įvertina juose užfiksuotus duomenis, jų sudėtį. Argumentuodama, kad pagal 2024 m. birželio 17 d. balansą bendrovės turto vertė sudaro 466 925 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 90 158,03 Eur, apeliantė ignoruoja teismo įvertintas aplinkybes, kad iš esmės visą bendrovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nesant duomenų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę, nelaikomas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė, jog didžiąją dalį jos 2024 m. birželio 17 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto sudaro atsargos (prekės) – 308 537 Eur, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktikos išaiškinimą, bei tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas (CPK 12,178 straipsniai).

22. Be to, apeliantės ilgalaikio turto vertė 2023 m. buvo 12 070 Eur, 2024 m. birželio 17 d. balanso duomenimis – 11 279 Eur (virtuvės įranga, penki kompiuteriai ir spausdintuvas, dvi transporto priemonės). Nurodyta vertė yra apie aštuonis kartus mažesnė nei apeliantės 2024 m. birželio 17 d. kreditorių sąraše deklaruota pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 90 158,03 Eur. Be to, pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams toliau didėja. Nors apeliantė skunde teigia, kad vykdo įsipareigojimus VMI, pagal ieškovės su atsiliepimu į skundą pateiktus duomenis matyti, kad bendrovės skola šiai kreditorei nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. padidėjo 20 431,11 Eur (atsiliepimo į skundą priedas – integruota kliento informacija – balansas). Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie pradelstų jos įsipareigojimų pridėjo ir 288 246,48 Eur skolą, kuri paminėtame kreditorių sąraše buvo detalizuota kaip UAB „Hironeko LT“ ir UAB „Shironeko LT“ sumokėti avansai už prekes. Apeliantė teigia, kad ji už gautus avansus teikia prekes šiems tiekėjams, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokį teiginį nepateikė. Net ir preziumuojant, kad 288 246,48 Eur skola nėra pradelsta, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė kartu su skundu pateikė susitarimus su UAB „Hironeko LT“ ir UAB „Shironeko LT“, kuriais pastarieji sutiko su apeliantės skolų jiems sumokėjimu restruktūrizavimo byloje pagal restruktūrizavimo planą (skundo priedai Nr. 9-1, Nr. 9-2), pradelsta apeliantės įsipareigojimų kreditoriams suma, kuri šiuo metu sudaro 110 589,14 Eur (90 158,03 Eur + 20 431,11 Eur), žymiai viršija jos turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

23. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „Ablita“ nemokumo nepaneigia ir skundo argumentai, kad 2023 m. ji baigė turėdama 100 485 Eur pelną, o 2024 m. birželio 17 d. jos pelnas buvo 10 057 Eur. Kaip minėta, finansinės atskaitomybės duomenys, kaip ir kiti įrodymai, apibūdinantys juridinio asmens finansinę padėtį, turi būti vertinami visapusiškai ir tai, kad vienas iš finansinės atskaitomybėje užfiksuotų rodiklių, šiuo atveju – pelnas, yra teigiamas, nelemia kitokio apeliantės nemokumo vertinimo. Tuo labiau, kad sprendžiant aptariamą klausimą teisiškai reikšmingas yra kitų finansinių rodiklių – turto ir įsipareigojimų, santykis (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

24. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl teismo pažeistos aktyvumo pareigos bei viešojo intereso neužtikrinimo, nepareikalavus papildomų duomenų ir įrodymų apie apeliantės finansinę padėtį. Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

25. Nagrinėjamu atveju teismas pratęsė apeliantės vadovui terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir duomenis apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau kaip konstatuota pirmiau ir kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų – bendrovės bankų sąskaitų išrašų, 2023 m. birželio 27 d. Konsignacijos sutarties su UAB „Vagos prekyba“, pardavimo sąskaitų registro, kuriais apeliantė šioje proceso stadijoje siekia įrodyti savo mokumą, gyvybingumą, apeliantė nepateikė teismui visų duomenų, kurie, anot jos, turi reikšmės jos finansinės padėties tinkamam įvertinimui, nepaisant to, kad būtent jai civilinio proceso taisyklės nustato pareigą pagrįsti savo mokumą, gyvybingumą. Be to, teismas, spręsdamas UAB „Ablita“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, savo iniciatyva vertino viešai prieinamus duomenis apie bendrovės turto sudėtį (VĮ Registrų centras, VĮ Regitra), įsiskolinimus VSDFV, antstolių informacinės sistemos duomenis apie jos atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Teismo iniciatyva nustatyti duomenys, vertinant juos kartu su kitais į bylą pateiktai įrodymais, sudarė pagrindą teismui pagrįstai įsitikinti apeliantės nemokumu, todėl atlikti papildomus procesinius veiksmus – pareikalauti iš apeliantės ar kitų suinteresuotų asmenų įrodymų apie jos finansinę padėtį, apklausti atitinkamus asmenis teismo posėdyje, teismas pareigos neturėjo.

26. Teismas aktyvumo pareigos nepažeidė ir neatidėjęs bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, kad apeliantės vadovas siekė inicijuoti bendrovės restruktūrizavimo procesą, ar nepareikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokią aplinkybę. Įstatymas įpareigoja teismą ne tik būti aktyviu nagrinėjant nemokumo bylas, bet ir operatyviai ir efektyviai jas nagrinėti (JANĮ 3 straipsnis, 25 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo pagrindą atmesti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes apeliantei apie jai siekiamą iškelti bankroto bylą buvo žinoma dar 2024 m. birželio pabaigoje, be to, teikdama prašymą pratęsti atsiliepimo į pareiškimą ir dokumentų pateikimo terminą, apeliantė pateikė 2024 m. liepos 2 d. akcininko sprendimą, kuriuo, be kita ko, bendrovės vadovui buvo pavesta inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, tačiau duomenų, kad bendrovė būtų atlikusi atitinkamus veiksmus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliantė teismui kartu su 2024 m. liepos 22 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Šioje proceso stadijoje pateikti duomenys apie 2024 m. liepos 18 d. bendrovės kreditoriams išsiųstus pranešimus dėl nemokumo proceso inicijavimo (restruktūrizavimo bylos iškėlimo) nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo atliktą procesinį veiksmą neatidėti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo, taip pat nėra reikšmingi sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių duomenų nepasisako.

27. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismui neįrodinėjo savo gyvybingumo, iš esmės visi jos teismui pateikti duomenys buvo susiję su jos finansine padėtimi. Tuo tarpu kartu su skundu pateikti nauji įrodymai – bendrovės bankų sąskaitų išrašai, 2023 m. birželio 27 d. Konsignacijos sutartis su UAB „Vagos prekyba“, pardavimo sąskaitų registras, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė vykdo tokią realią ūkinę veiklą, kuri generuotų pakankamas pajamas ir leistų atkurti bendrovės mokumą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad apeliantės pradelstų įsiskolinimų suma valstybės biudžetui ir toliau didėja, per mažiau nei du mėnesius padidėjo 20 431,11 Eur, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apeliantės skola VSDFV sudaro 1 692,44 Eur. Tuo tarpu teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

29. Byloje nustatyta aplinkybe, kad apeliantė turi tik du darbuotojus, teismas pagrindė išvadą, jog bendrovė neturi žmogiškųjų resursų, galinčių sugeneruoti tokį pelną, kuris padengtų jos skolas. Tokia teismo išvada, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė bendrovės veikla yra paslaugos, gamyba, prekyba, tarpininkavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra logiška. Nors darbuotojų skaičius nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos verslo subjekto pelningumui, šis veiksnys yra reikšmingas ir teismo buvo tinkamai įvertintas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

30. Nagrinėjamu atveju apeliantės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, kad apeliantės kreditoriai – M. V., UAB „Hironeko LT“ ir UAB „Shironeko LT“, sutinka su bendrovės restruktūrizavimo proceso inicijavimu, kad, iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus pritarta restruktūrizavimo planui. Šiame kontekste tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis JANĮ 107 straipsnio nuostatomis restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse ir laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos.

31. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės pranešimas, kuriame nurodyta, jog ji pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir prašo dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliantė į bylą taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismui adresuoto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kopiją.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje yra tikrinamas 2024 m. liepos 22 d. nutarties, kuria buvo iškelta UAB „Ablita“ bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai bendrovei iškėlimo buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 21 d., t. y. vieną dieną iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos (civilinės bylos Nr. eB2-2682-XX/2024), pareiškimo priėmimo klausimas dar nėra spręstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, susijusią su bankroto ir restruktūrizavimo pareiškimų komuliatyviu nagrinėjimu, nes tai neturi procesinės įtakos šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatui, t. y. aplinkybė, kad apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris dar net nėra teismo priimtas, nedaro kliūčių iki tokio pareiškimo pateikimo priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui apeliacinės instancijos teisme. Pastebėtina, kad juridinio asmens bankroto bylos iškėlimas nepanaikina jo restruktūrizacijos galimybės nutraukus bankroto bylą, jei būtų nustatytos tam sąlygos (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 79, 81 straipsniai).

33. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo ją pripažinti gyvybinga ir mokia, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad jos įsipareigojimai yra mažesni nei turimas turtas, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog jos skolos ir toliau nemokamos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki ir yra visos sąlygos jai iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Ablita“ iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė