Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Scapa baltic“ baldų surinkėju, teistas:

1) 2007 m. kovo 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) 2007 m. lapkričio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėn., vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalini, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

3) 2007 m. lapkričio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 mėn., pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta auklėjamojo pobūdžio priemonė - atidavimas tėvui ugdyti ir prižiūrėti;

4) 2008 m. sausio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių, uždraudžiant trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2007 m. lapkričio 20 d. ir 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams bei uždrausta 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones;

5) 2010 m. liepos 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2008 m. sausio 21 d. Prienų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

6) 2011 m. birželio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2008 m. sausio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė - 9 m. 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas (2017 m. balandžio 28 d. paleistas),

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 20.25 val., Prienuose, Vytauto - F. Martišiaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija - 3,00 promilės etilo alkoholio), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, E. S. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 58, 63), kad 2017 m. rugsėjo 21 d. vakare buvo išgėręs alkoholio ir jam priklausančiu automobiliu „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko tą pačią dieną iš T. D., važiavo vienas Prienuose, Vytauto - F. Martišiaus gatvių sankryža ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino savo ir dar du kitus automobilius. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Jis, įvykdęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada neturėjo ir šiuo metu neturi. Jo automobilio vertė yra apie 300 eurų.

Liudytoja R. I. parodė (b. l. 22, 23), kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėja. 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 20.27 val., dirbant kartu su Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu R. D., gavo pranešimą, kad prie autobusų stoties, tai yra Vytauto - F. Martišiaus g. sankryžoje, ką tik „Audi 80“ atsitrenkė į automobilius „Volvo“ ir „Volkswagen Passat“, ir iš įvykio vietos pasišalino link Nemuno g. Nuvykus į įvykio vietą Prienuose, Vytauto - F. Martišiaus - Nemuno gatvių sankryžoje, buvo rastos sugadintos dvi transporto priemonės: „Volvo XC60“ ir „VW Passat“. Įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad sukėlęs eismo įvykį automobilis „AUDI 80“ nuvažiavo Nemuno gatve. Važiuojant nurodyta kryptimi, Prienuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavęs ant šaligatvio rastas apgadintas automobilis „Audi 80“. Prie jo stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau nustatyta - E. S.. Jis iš karto pripažino, kad jis vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat patvirtino, kad prieš keletą minučių sukėlė eismo įvykį. Prie E. S. ir jo automobilio buvo V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilis „Audi 80“, užvažiavęs ant šaligatvio prie jo namų, užklimpo, ir jis matė, kaip E. S. tuo automobiliu bandė išvažiuoti, vėliau iš automobilio išlipo. Eismo įvykio metu žmonės nebuvo sužaloti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, liudytojos R. I. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-11), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini); asmens blaivumo testas (b. l. 47), kuriame užfiksuotas 2017 m. rugsėjo 21 d. 20.30 val. E. S. nustatytas 2,78 promilės girtumas;Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), kurioje nurodyta, kad E. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,00 promilės etilo alkoholio.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 20.25 val., Prienuose, Vytauto - F. Martišiaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija - 3,00 promilės etilo alkoholio). Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis E. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 67-70, 71).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,00 promilės etilo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino dvi kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui, aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. S. praeityje teistas (b. l. 29 - 42), nebaustas administracine tvarka (b. l. 43), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 45), dirba (b. l. 44). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi- bauda, jos dydžiu, kuri teismo vertinimu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai bei į kaltinamojo prašymą paskirtą baudą išdėstyti dalimis, paskirtos baudos dydį, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis dirba, tenkintinas jo prašymas dėl baudos išdėstymo ir E. S. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 8 mėnesiai (b. l. 67-70, BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 68 straipsnio pagrindu, prašo E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę trejus metus. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, E. S. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad E. S., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, padarė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, pabėgo iš įvykio vietos, tokiu būdu vengė atsakomybės, taip pat siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti E. S. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis E. S. anksčiau buvo teistas, tame tarpe vieną kartą teistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, administracine tvarka nebaustas, dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo buvo apgadintos dvi kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 3,00 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad anksčiau paskirta bausme ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslai nebuvo pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, prokurorės siūlymu konfiskuotinas E. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), saugomas Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK aikštelėje, bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje.

E. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66).

Į bausmės laiką E. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. 20.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. 10.00 val. (b. l. 52-53, 54) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 45 MGL (1 694,70 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. 20.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. 10.00 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejus metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) bei automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. S., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 8 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti E. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.