Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Arnoldui Strumskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 213 straipsnio 3 dalį, 141 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 141 straipsnyje ir 212 straipsnio 3 dalyje.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, patikrinus pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamas prekes iš (duomenys neskelbtini), rasta – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga (duomenys neskelbtini) (svoris 151 kg). Prekės buvo sulaikytos. Muitinės tarpininko atstovas V. K. eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 44 langelyje dokumentų sąraše įrašė įrašą „Y901 Neprivaloma“, tuo nurodydamas, kad prekei – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga, eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „X002“, reiškiantį kad reikalinga licencija bei ją pateikti muitinei.

Taip pat, byloje esančiame bendrajame eksporto leidime – dvejopos paskirties prekės, nurodytas kontrolinis sąrašo Nr. – 5A002a1 (b. l. 39).

Pateiktoje komercinėje sąskaitoje - faktūroje nurodyta, kad prekės yra prižiūrimos JAV Vyriausybės, jais leista eksportuoti tik į galutinio naudotojo šalį naudotis jomis nurodytam galutiniam naudotojui arba galutiniams naudotojams. Jos negali būti perparduotos, perdarytos, perduotos arba kitu būdu perleistos į bet kurią kitą šalį ar bet kuriam kitam asmeniui, išskyrus įgaliotus galutinius siuntėjus arba galutinius naudotojus, nurodytus pirminėje formoje,. Arba po jų įdiegimo į kitus elementus be išankstinio JAV Vyriausybės leidimo arba kitu JAV įstatymų ir norminių teisės aktų nustatytu būdu.

Eksporto deklaracijoje nurodyta, kad prekės kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 58). „Litar“ kompiuterinėje duomenų bazėje įvedus minimą kodą – optinės, įskaitant magnetoopines. Apribojimai – šalies kodas ALLTC. Pastaba DU229 - 5A002 eilutėje nurodytos prekės iš dvejopo naudojimo prekių sąrašo. Kitos sąlygos – (X002) dvejopo naudojimo eksporto leidimai (importas/eksportas po patikrinimo leidžiamas).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. M. paaiškino, kad V. K. pateikdamas deklaraciją nurodė prekių kodą. Jei jis būtų įvedęs prekių kodą į „Litar“ sistemą, pasirinkus šalį Jungtiniai Arabų Emyratai, eilutėje nurodytos prekės iš dvejopo naudojimo sąrašo. Kodas 5A002. Jei įveda kodą į „Litar“, „Litar“ nukreipia į šalį, tada yra nuoroda į Reglamentą.

Pats V. K. teismo posėdžio metu po Institucijos atstovų duotų paaiškinimų nurodė, kad „Litar“ sistemoje matė, kad galimai dvejopos paskirties prekės, pagal nuorodą išsitraukė Reglamentą ir žiūrėjo.

Pažymėtina, kad V. K. būdamas muitinės tarpininko atstovu, savo srities profesionalu, šį darbą dirbantis daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, tačiau to nepadarė. Todėl akivaizdu, kad jis turėjo išmanyti aptariamų prekių tinkamą deklaravimą (pasikliauti ne tik žodžiu pateiktais paaiškinimais apie deklaruojamas prekes, bet paprašyti pateikti rašytinius paaiškinimus su dokumentais, patvirtinančiais prekių specifiką, taip pat, neabejotinai turėjo žinoti apie savo teisę patikrinti krovinį prieš deklaracijos pateikimą, pasinaudoti „Litar“ kompiuterine duomenų baze) bei pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K. eksporto deklaracijoje 44 langelyje dokumentų sąraše įrašė „Y901 Neprivaloma“, tuo nurodydamas, kad šiai prekei – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga, eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti „X002“, reiškiantį, kad reikalinga licencija ir ją pateikti muitinei, tačiau to nepadarė.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad V. K. turėjo ketinimų tyčia deklaracijoje nurodyti neteisingus duomenis. Visgi, ANK 141 ir 213 straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai (strateginių prekių kontrolės įstatymo pažeidimas bei prekių gabenimo tvarkos pažeidimas) gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. O kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtą ANK straipsnį.

Minėta, kad V. K. dirba tokio pobūdžio darbą kaip jau minėta ne vienerius metus, jis turėjo išmanyti aptariamų prekių gabenimą ir jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos galimybes, taip pat turėjo žinoti apie teisę patikrinti krovinį prieš deklaracijos pateikimą bei pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis (nesant užtektinai duomenų, kreiptis į siuntėją ir gauti papildomos informacijos apie gabenamas prekes). Todėl nėra abejonių, kad jam žinomos eksporto deklaracijų pildymo taisyklės. V. K., būdamas patyręs muitinės tarpininkas, žinodama teisinį reglamentavimą, šiuo atveju padarė administracinius nusižengimus dėl neatsargumo. Taip pat, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams neturi įtakos, kad dėl jo veiksmų nekilo reali žala. Kita vertus, netikslios deklaracijos supildymas turėjo įtakos apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui (dvejopo naudojimo prekėms reikalinga eksporto licencija). Konkrečiu atveju pažymėtina i jau minėta aplinkybė, kad šios prekės apskritai neturėjo būti gabenamos per Lietuvą.

Dėl Protokole esamų netikslumų.

Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas netikslus deklaracijos numeris (duomenys neskelbtini), todėl teismas tikslina administracinio nusižengimo protokolą šioje vietoje ir nurodo eksporto deklaracijos tikslų numerį – (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). Pažymėtina, kad šios aplinkybės tikslinimas nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens teisinės padėties.

Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai.

ANK 141 straipsnio sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

V. K. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su ekonomika ir verslo tvarka bei prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Šie administraciniai nusižengimai padaryti esant idealiajai sutapčiai. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. padarė minėtus veiksmus elgdamasis neapdairiai, dėl neatsargumo. Galimai tam galėjo turėti įtakos neteisingai organizuota prekių logistika, kas atitinkamai sukliudė prekėms būtinų dokumentų pateikimą.

Svarbu ir tai, kad byloje nenustatyta, jog, Institucijos tiriant ir nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Pastarasis teikė išsamius paaiškinimus bei reikalautus dokumentus. Dalį tokių teikė ir savo iniciatyva teisme.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas įvertina ir tai, kad V. K. dirba, administracine tvarka baustas už nusižengimus, susijusius su KET nesilaikymu (b. l. 118-121). Byloje nėra duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta ir tai, kad teikdamas deklaravimo paslaugas Vilniaus teritorinei muitinei ar kitoms institucijoms, V. K. iki šių administracinių nusižengimų padarymo nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Bylos duomenimis jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. K. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, padaryti administraciniai nusižengimai labiau yra atsitiktiniai, nei sąmoningai padaryti. Ištirti įrodymai patvirtina, kad pastarasis neturėjo tiesioginės tyčios juos padaryti. Vertinant V. K. asmenybę nustatyta ir tai, kad jis teigiamai apibūdinamas darbovietės - dirbdamas drausminių nuobaudų neturėjo, savo teigiamu elgesiu ir pagarba aplinkiniams yra pavyzdys savo kolegoms. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. K. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad minėtų straipsnių sankcijose įtvirtintų minimalių baudų paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams ir V. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, nei ANK 141 straipsnio ir 213 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytos minimalios baudos, t. y. atitinkamai 100 EUR ir 600 EUR.

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka paskiriant galutinę 600 EUR (šeši šimtai eurų) dydžio administracinę nuobaudą.

Dėl administracinio poveikio priemonių.

Pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių konfiskavimas.

Prekių sulaikymo protokole nurodyta, kad 2021 m. kovo 19 d. buvo pateikta deklaracija automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės DELL su instaliavimo ir sujungimo įranga. Sulaikytos prekės – automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės DELL, kodas (duomenys neskelbtini), matavimo vienetas ir vienetų skaičius (duomenys neskelbtini) sulaikyta prekių suma iš viso – 145751,54 USD (b. l. 51).

Kaip matyti iš ANK 213 straipsnio 4 dalies reglamentavimo, administracinio poveikio priemonė – prekių konfiskavimas nėra taikoma imperatyviai. Tai yra teismo diskrecija. O vertinant šiame nutarime nustatytas ir aptartas administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes, ypač numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, bei tai, kad konkrečiu atveju teismas taikė ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių pagrindu paskirtos nuobaudos buvo sušvelnintos, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo prekes konfiskuoti. Priešingu atveju bus pažeistas šios administracinio poveikio priemonės skyrimo proporcingumo ir teisingumo principas. Todėl, šiam nutarimui įsiteisėjus, prekės grąžintinos savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 141 straipsniu, 213 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 141 straipsnyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 100 EUR dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 600 EUR (šeši šimtai eurų) dydžio baudą be prekių konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 600 EUR (šeši šimtai eurų) dydžio baudą, be prekių konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132485588.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.