Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1638-859/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
A8.-1638-859/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01313-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Advokatai
Arnoldas Strumskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-1638-859/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01313-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 9.38
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Arnoldui Strumskiui,

Muitinės departamento atstovams R. J., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 213 straipsnio 3 dalį, 141 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikrinus pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamas prekes iš (duomenys neskelbtini), rasta – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga (duomenys neskelbtini) (svoris 151 kg). Prekės buvo sulaikytos. Prekių deklaracijoje nurodytas siuntėjas – (duomenys neskelbtini); gavėjas – (duomenys neskelbtini); deklarantas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2021 m. balandžio 2 d. raštu (17.17/02)3B-1923 informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad sulaikyta prekė yra įtraukta į Tarybos Reglamento Nr. 428/2009, Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių su tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimu (toliau – Reglamentas), I priedą, Nr. 5A002a.1. ir vadovaujantis Reglamento 16 straipsniu turėjo būti eksportuojama su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduota eksporto licencija.

Muitinės tarpininko atstovas V. K. eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 44 langelyje dokumentų sąraše įrašė įrašą „Y901 Neprivaloma“, tuo nurodydamas, kad sulaikytai prekei – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga, eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „X002“, reiškiantį kad reikalinga licencija bei ją pateikti muitinei. V. K. nepateikdamas muitinei šių prekių išgabenimui (eksportui) į Jungtinius Arabų Emyratus reikalingos eksporto licencijos pažeidė Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. IX-2198 8 straipsnį bei Tarybos Reglamento Nr. 428/2009, Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių su tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimo 16 straipsnį.

Šiais veiksmais V. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 141 straipsnyje ir 213 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. 2021 m. kovo 19 d. dirbo muitinės tarpininko atstovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į jį kreipėsi ekspedicijos atstovas, kuris pervežinėjo krovinį tam, kad padaryti eksporto deklaraciją. Jam buvo pateikta sąskaita, kurioje matėsi kokios prekės. Jos buvo muitinės sandėlyje, buvo kraunamos į automobilį pervežti į oro uostą. Įgaliojimas jau buvo pasirašytas ankščiau. Paprašė prekių aprašymo, buvo tik žodinis ekspedicijos atstovo paaiškinimas. Pagal prekių aprašymą buvo parinktas kodas. Jis jį parinko. Prekės, kaip buvo paaiškinta, buvo duomenų kaupimo įrenginys bankinei sistemai - daug SSD diskų, kurie susideda į komplektą, yra kaip bankinė atmintis, klientų duomenų bazė. Jam tai pasakė ekspeditorius žodžiu. Pagal dokumentus pažiūrėjo sąskaitoje, pagal modelius internete surado prekių aprašymą. Buvo deklaravimas nustatyta tvarka, kadangi prekės galimai yra dvejopos paskirties ir sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kad eksportuojamos prekės naudojamos dvigubai paskirčiai pagal licenciją. Siuntėjas yra didelė korporacija, tai ne perpardavėjas, jis visada sąskaitoje turi nurodyti, kad yra dvigubos paskirties prekės, kontroliuojamos pagal licenciją. Šioje sąskaitoje tokio įrašo nebuvo. Pažiūrėjo internete prekių aprašymą, prekės skirtos net ne bankams, o naudojamos biurams, yra laisvoje prekyboje, todėl jam net nekilo mintis, kad gali būti dviguba paskirtis. Licencija buvo pateikta ketvirtą deklaracijos forminimo dieną, kai muitinė pareikalavo. Ekspeditorius susisekė su „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo licenciją prieš pat prekių sulaikymą. Prekės kodas nepatenka į licenciją, vadinasi prekė nelicencijuojama. Licenciją, kurią pateikė gavo iš ekspeditoriaus ir iš „(duomenys neskelbtini)“, 787 licencijos neturėjo, ją pateikė Institucija. Pateikė licenciją, nes „(duomenys neskelbtini)“ jam atsiuntė šią licenciją. Pateikė šį dokumentą muitinei. Licencijos iš viso nereikėjo, tai perteklinis dokumentas. Pateikė ją prieš pat prekių sulaikymą. Pagal prekės kodą, tai optinės atmintinės, jų funkcija nėra kriptografija, tai paprasti tušti atminties blokai. Žino kas yra „Litar“, darbe naudoja. Jo manymu nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo, jis nepažeidė reglamento, neturėjo nieko pažymėti. Jei būtų pripažinęs, kad prekės tikrai dvigubos paskirties, būtų pareikalavęs licencijos ir pažiūrėjęs, ar gali daryti eksportą. „Litar“ sistemoje matė, kad galimai dvejopos paskirties prekės, pagal nuorodą išsitraukė Reglamentą ir žiūrėjo. Pagal Reglamentą pažymėta, kad jis netaikomas įrangai, specialiai suprojektuotai, skirtai tik bankiniam naudojimui. Reglamentas negalioja, nes skirta bankinei sistemai. Licenciją gavau po to. Iš licencijos nematyti, kad yra dvigubos paskirties. „(duomenys neskelbtini)“ produkcija didžiulė, negalima kiekvienam produktui taikyti šios licencijos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Strumskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiame administraciniame nusižengime nėra objekto, nes nėra dalyko. Licencijoje išvardinti kodai, kurie taikomi prekėms, kurios priskirtinos dvigubos paskirties, ne išvedžiojimams apie ginklus. Šiose bendrai taikomose licencijose, pagal tuos dokumentus, kurie taikomi „Dell“ produkcijai, šalims, kurių yra sąrašas, jei toje licencijose įvardijama konkreti prekė, kad jai taikoma dviguba paskirtis ir dėl to jai išduodama licencija, ji mums aktuali, šios prekės, kurių techninis aprašymas prijungtas prie bylos, yra iš tikrųjų dvigubos paskirties.

Institucijos atstovas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra specialus dvejopos paskirties prekių sąrašas: prekės, įrengimai skirti masinio naikinimo ginklų kūrimui ar jų programų vystymui arba civilinėje pramonėje. Tai yra nurodyta reglamento 4.8 punkte. Reglamentas patvirtina priedą, sąrašą prekių, kuris labai platus, sąraše prie prekių yra pastabos, paaiškinimai, techninės specifikacijos, kaip atskirti, ar prekė dvejopos paskirties. Kai muitinei kyla įtarimas, visada prašo eksportuotojo pateikti techninius duomenis. Šiuo atveju V. K. teigė, kad nematė, jog dvejopa paskirtis, tačiau dokumente, kurį jis gavo iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad šios prekės programinė įranga yra kontroliuojama JAV vyriausybės ir negali būti perduota trečiam asmeniui be jų žinios ar įmontuota į kitą įrengimą. Šį dokumentą pasirašė Y. O. S. Šis įrašas dalinai įrodo, kad prekė kontroliuojama pagal minėtą Reglamentą, yra strateginė dvejopos paskirties. Tarpininkui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) įmonės raštas, pasirašytas to paties asmens Y. O. S., kuris teigia, kad ši prekė neskirta kariniams tikslams ir pagal Reglamentą nėra kontroliuojama. Tas dokumentas buvo pateiktas muitinei. „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Europos Sąjungai A. L. informavo, kad šios prekės yra licencijuojamos. Be to, nurodė, kad Y. O. S. dirba kitame sektoriuje. Kai pradėjo reikalauti licencijos, buvo pateikta globali licencija, kuri yra byloje, ji Lietuvoje negaliojanti, licencijoje nėra nurodyta šalis Lietuva, artimiausia šalis, kuri nurodyta, yra Lenkija. Kai paklausė kodėl darė eksportą Lietuvoje, o ne Lenkijoje ar savo šalyje, jis paaiškino, kad tai logistinė klaida, vežėjas tai nusprendė. Licencija Lietuvoje neturi juridinės galios. Buvo teigiama, kad eksportuojama į Uzbekistaną, neva gavėjas bankas, bet galutinis gavėjas deklaracijoje nurodomas Jungtiniai Arabų Emyratai, laisva ekonominės zonos teritorija, nukrypimo rizika, kad prekės gali pakliūti į šalis kaip Irakas, Iranas, Sudanas yra didelė. Jei deklarantai tarpininkai prisiima tuos veiksmus, jiems yra prievolė užklausti siuntėjo, kad išsiaiškinti, ar prekės nėra dvejopos paskirties.

Institucijos atstovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. pateikdamas deklaraciją nurodė prekių kodą. Jei jis būtų įvedęs prekių kodą į „Litar“, pasirinkus šalį Jungtiniai Arabų Emyratai, eilutėje nurodytos prekės iš dvejopo naudojimo sąrašo. Kodas 5A002. Jei įveda kodą į „Litar“, „Litar“ nukreipia į šalį, tada yra nuoroda į Reglamentą, jei jis jį atsiverstų ir pažiūrėtų, matytų, kad prekė dvejopa. „X002“ dvejopo naudojimo eksperto leidimai. Jis negalėjo nežinoti. V. K. nurodė, kad muitinė paprašė pateikti dokumentą, kad prekės ne dvejopos paskirties, jis pateikė tą dokumentą, vėliau paprašė kito dokumento, jis pateikė, vėliau paprašė licencijos, vėl pateikė. Pirmu raštu pateikė, kad ne dvejopos paskirties, o vėliau pateikė licenciją, kad jos reikia, nors jis buvo įsitikinęs, kad prekės ne dvejopos paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 4 d. padarė eksporto deklaraciją ir nusiuntė į MDAS sistemą. Sąskaitą po numerio prikabino MDAS priemonėmis. Nurodė savo paaiškinime, kad buvo siųsti prašomi dokumentai (b. l. 7).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte nurodyta, kad susisiekus su (duomenys neskelbtini) Respublikos Įmonių, prekybos ir užimtumo departamento Prekybos licencijavimo ir kontrolės skyriaus pareigūnais, iš A. L. („(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadybininko (duomenys neskelbtini)) buvo gauta informacija, kad prekės - Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga, yra dvejopos paskirties ir iš ES eksportuojamos tik su atitinkama eksporto licencija. Taip pat, buvo pateikta visuotinė eksporto licencija Nr. (duomenys neskelbtini) bei informuota, kad prekių eksporto procedūra neturėjo būti forminama Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad prie deklaracijos pridėtas papildomas dokumentas ir pateiktas muitinei (prekė nekontroliuojama pagal reg. 2019/2199), pasirašytas Y. O. nėra išduotas ir pasirašytas minėto asmens. Pridėti susirašinėjimai su vertimu į lietuvių kalbą (b. l. 10-23).

Pateiktas bendrasis eksporto leidimas – dvejopos paskirties prekės (b. l. 24-49).

Prekių sulaikymo protokole nurodyta, kad 2021 m. kovo 19 d. buvo pateikta deklaracija automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės DELL su instaliavimo ir sujungimo įranga. Sulaikytos prekės – automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės DELL, kodas (duomenys neskelbtini), matavimo vienetas ir vienetų skaičius (duomenys neskelbtini) sulaikyta prekių suma iš viso – 145751,54 USD (b. l. 51).

„(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad produktai pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (kompiuterių aparatinė įranga ir įrenginiai) neatitinka Reglamento 2019/2199 ir nenaudojami kariniais tikslais (b. l. 63).

Pateiktas įrangos informacinis vadovas bei pridėtos foto nuotraukos (b. l. 64-117).

Pridėtas V. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pagal informaciją gautą iš siuntėjo eksporto deklaracijos įforminimui, prielaidų išvadai, kad deklaruojamos prekės – įranga yra kriptografinė ir jos pagrindinė paskirtis yra informacijos saugumo užtikrinimas, dėl ko ji pateiktų į Reglamento nustatytus draudimus, nebuvo. 2021 m. kovo 19 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo paprašytas suforminti eksporto deklaraciją. Paklausus kas tai per prekė, buvo pasakyta, jog tai atmintinė-SSD diskai su instaliacine įranga, skirta bankui. Minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodytas galutinis gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, šis bankas yra veikiantis. Jo manymu, Reglamento I priedo 5A002.a negali būti taikoma, kadangi įranga buvo skirta bankui. Pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą įformino eksporto deklaraciją. Suvedant duomenis į deklaraciją, 44 langelyje pasirinko įrašą „Y901-neprivaloma“, nes pagal pateiktus duomenis ir sąskaitą buvo matyti, kad prekės paskirtis vienareikšmė – tai duomenų saugyklos, t. y. skaitmeninės informacijos kaupikliai ir jie bus naudojami komerciniame banke. Įrangos techninių duomenų aprašyme nebuvo jokių duomenų, kad ši įranga yra kriptografinė ir jos pagrindinė paskirtis informacijos saugumo užtikrinimas. Užpildęs deklaraciją, duomenis patalpino į Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą ir po numerio suteikimo pridėjo sąskaitą. Tada gavo pranešimą dėl prašomų pateikti dokumentų, kurie patvirtintų, jog prekės nėra dvejopos paskirties. Jis pateikė raštą, kuris patvirtino, kad prekės nėra naudojamos kariniais tikslais. Buvo prašoma pateikti naują raštą. Pateikė naują raštą, kuriame buvo patvirtinama, jog įranga nėra skirta naudoti kariniais tikslais. Byloje pateiktas susirašinėjimas su A. L., kurio įgaliojimai veikti įmonės vardu, nėra žinomi. Taip pat pateikė techninę dokumentaciją ir galutinio gavėjo duomenis. Gavo pranešimą, kad prekės bus tikrinamos. Susisiekus su „DELL“ atstovais buvo gauta „DELL“ produkcijai išduota Globali dvejopo prekių naudojimo eksporto licencija. Pažymi, kad eksportuotojas yra (duomenys neskelbtini) įmonė ir ji turi (duomenys neskelbtini) įgaliotos institucijos išduotą dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją. Jo teigimu, išduota Globali dvejopo prekių naudojimo eksporto licencija yra perteklinis dokumentas, kadangi prekės nėra dvejopo naudojimo, todėl jokia eksporto licencija nėra reikalautina. Be to, Bendrasis eksporto leidimas-dvejopo naudojimo prekės Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas vėliau nei jo forminama eksporto deklaracija (leidimas išduotas 2021 m. kovo 24 d., o deklaracija pildyta 2021 m. kovo 19 d.). Tai, kad prekės nėra dvejopos paskirties patvirtina, anot V. K., eksporto licencijoje nurodyti kodai. Pažymėjo, kad kaip įmonės „(duomenys neskelbtini), atstovas negalėjo žinoti ir nežinojo pildydamas deklaraciją, kad Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo sujungimo įranga, nurodytos siuntėjo sąskaitoje yra įtrauktos į Reglamento I priedo poziciją Nr. 5A002a.1 – kriptografinė įranga ir įranga, kurios pagrindė paskirtis yra informacijos saugumo užtikrinimas ir vadovaujantis Reglamento 16 straipsniu turėjo būti eksportuojamos su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama eksporto licencija. Prekių siuntėjas jam kaip deklarantui nebuvo siuntęs jokių eksporto licencijų. Tais atvejais kai prekėms reikalinga eksporto licencija tai nurodoma pačioje siuntėjo sąskaitoje-faktūroje. Todėl, anot V. K., pildydamas eksporto deklaraciją ir 44 langelyje padarydamas įrašą „Y901-Neprivaloma“, nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad gali pažeisti Reglamentą ir Strateginių prekių kontrolės įstatymo 8 straipsnį. Tačiau pažymėjo, kad jei būtų nustatytas pažeidimas, jis dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pridėjo papildomus dokumentus prie paaiškinimų (b. l. 123-134).

ANK 141 straipsnyje nustatyta atsakomybė už strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo arba kontrolės taisyklių pažeidimą.

ANK 213 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šios administracinių nusižengimų sudėtys yra blanketinės, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipiančios į teisės aktus, reglamentuojančius prekių, kurių gabenimui reikalingi atitinkami dokumentai (leidimai, licencijos ar kt.) arba taikomi apribojimai, draudimai ar specialusis režimas, gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką. Šiuo atveju nukreipiama į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009 (toliau – ir Reglamentas), nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, I priedą bei 16 straipsnį, kuriame įtvirtintų normų pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtus ANK straipsnius.

Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti reikia leidimo; 2 dalyje nustatyta, kad laikantis 4 arba 8 straipsnio, leidimo taip pat gali reikėti tam tikrų I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui į visas arba tam tikras paskirties vietas.

Reglamento 16 straipsnyje nurodyta, kad atlikdamas dvejopo naudojimo prekių eksporto formalumus muitinėje, atsakingoje už eksporto deklaracijos tvarkymą, eksportuotojas pateikia įrodymus, kad yra gautas reikalingas eksporto leidimas. Pateikiant eksporto deklaraciją iš eksportuotojo gali būti reikalaujama pateikti bet kurių kaip įrodymo pateiktų dokumentų vertimą į valstybės narės oficialią kalbą. Nedarant poveikio valstybei narei pagal Bendrijos muitinės kodeksą ar juo vadovaujantis suteiktiems įgaliojimams, valstybė narė taip pat gali laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 4 dalyje nurodyti laikotarpiai, sustabdyti eksportą iš savo teritorijos arba prireikus kitaip neleisti I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių, kurioms suteiktas galiojantis eksporto leidimas, išgabenti iš Bendrijos per savo teritoriją, jei turi pagrindą įtarti, kad a) suteikiant tą leidimą nebuvo atsižvelgta į svarbią informaciją; arba b) nuo leidimo suteikimo dienos iš esmės pasikeitė aplinkybės. 4 dalyje nurodyta, kad 3 dalyje nurodytu atveju nedelsiant konsultuojamasi su valstybės narės, kuri suteikė tą eksporto leidimą, kompetentingomis institucijomis, kad jos imtųsi veiksmų vadovaudamosi 13 straipsnio 1 dalimi.

Priede I įtvirtintas dvejopo naudojimo prekių sąrašas - 5 kategorija Telekomunikacijos ir „informacijos saugumas“. I priedo 2 dalyje „Informacijos saugumo“ techninės ir „programinės įrangos“, sistemų, taikomųjų specialiųjų „elektroninių mazgų“, modulių, integrinių grandynų, komponentų arba funkcijų kontrolės statusas yra apibrėžtas 5 kategorijos 2 dalyje, netgi tada, kai jie yra kitos įrangos komponentai ar „elektroniniai mazgai“.

5A2 „Sistemos, įranga ir komponentai“ - 5A002 „Informacijos saugumo“ sistemos, įranga ir jų komponentai: a) „informacijos saugumo“ sistemos, įranga, taikomieji specialieji „elektroniniai mazgai“, moduliai ir integriniai grandynai, išvardyti toliau, ir kiti specialiai jiems suprojektuoti komponentai: 1. suprojektuoti arba modifikuoti „kriptografijai“, kuriai naudojama skaitmeninė technika, atliekanti bet kokią kriptografinę funkciją, kitokią nei atpažinimas arba skaitmeninis parašas, ir turintys bet kurią iš šių charakteristikų: 1. Atpažinimo ir skaitmeninio parašo funkcijos apima ir su jais susijusių raktų valdymo funkcijas. 2. Norint apsisaugoti nuo neleistinos prieigos, jei rinkmenos arba tekstas nėra šifruojami, atpažinimas apima visus kreipties valdymo požymius, išskyrus tai, kas yra tiesiogiai susiję su slaptažodžių, asmens atpažinimo kodų (PIN) ar panašių duomenų apsauga. 3. „Kriptografija“ neapima „fiksuotų“ duomenų spūdos ir kodavimo technikos. 5A002.a.1 apima įrangą, suprojektuotą arba modifikuotą „kriptografijai“, kuriai naudojami analoginiai principai, kai jie įdiegiami kartu su skaitmenine technika.

Be to, pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Lietuvos Respublikos Strateginių prekių kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dvejopo naudojimo prekių eksportui reikalingas licencijas išduoda Ūkio ministerija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvejopo naudojimo prekių, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede, licencijas tarpininkavimo paslaugoms teikti išduoda Ūkio ministerija. 3 dalyje nurodyta, kad Dvejopo naudojimo prekių tranzitą kontroliuoja Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su kitomis strateginių prekių kontrolę atliekančiomis institucijomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 141 straipsnyje ir 212 straipsnio 3 dalyje.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, patikrinus pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamas prekes iš (duomenys neskelbtini), rasta – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga (duomenys neskelbtini) (svoris 151 kg). Prekės buvo sulaikytos. Muitinės tarpininko atstovas V. K. eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 44 langelyje dokumentų sąraše įrašė įrašą „Y901 Neprivaloma“, tuo nurodydamas, kad prekei – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga, eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „X002“, reiškiantį kad reikalinga licencija bei ją pateikti muitinei.

Neteisingos informacijos deklaracijoje pateikimo priežastį V. K. nurodo tai, kad tuo metu kai jis pildė eksporto deklaraciją, bendrasis eksporto leidimas - dvejopo naudojimo prekės Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas vėliau nei jo forminama eksporto deklaracija (leidimas išduotas 2021 m. kovo 24 d., o deklaracija pildyta 2021 m. kovo 19 d.). Tai, kad prekės nėra dvejopos paskirties patvirtina, anot V. K., eksporto licencijoje nurodyti kodai. Pažymėjo, kad kaip įmonės „(duomenys neskelbtini), atstovas negalėjo žinoti ir nežinojo pildydamas deklaraciją, kad Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo sujungimo įranga, nurodytos siuntėjo sąskaitoje yra įtrauktos į Reglamento I priedo poziciją Nr. 5A002a.1 – kriptografinė įranga ir įranga, kurios pagrindė paskirtis yra informacijos saugumo užtikrinimas ir vadovaujantis Reglamento 16 straipsniu turėjo būti eksportuojamos su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama eksporto licencija.

Iš A. L. („(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadybininko (duomenys neskelbtini)) buvo gauta informacija, kad prekės - Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga, yra dvejopos paskirties ir iš ES eksportuojamos tik su atitinkama eksporto licencija. Taip pat, buvo pateikta visuotinė eksporto licencija Nr. (duomenys neskelbtini) bei informuota, kad prekių eksporto procedūra neturėjo būti forminama Lietuvos Respublikoje.

Taip pat, byloje esančiame bendrajame eksporto leidime – dvejopos paskirties prekės, nurodytas kontrolinis sąrašo Nr. – 5A002a1 (b. l. 39).

Pateiktoje komercinėje sąskaitoje - faktūroje nurodyta, kad prekės yra prižiūrimos JAV Vyriausybės, jais leista eksportuoti tik į galutinio naudotojo šalį naudotis jomis nurodytam galutiniam naudotojui arba galutiniams naudotojams. Jos negali būti perparduotos, perdarytos, perduotos arba kitu būdu perleistos į bet kurią kitą šalį ar bet kuriam kitam asmeniui, išskyrus įgaliotus galutinius siuntėjus arba galutinius naudotojus, nurodytus pirminėje formoje,. Arba po jų įdiegimo į kitus elementus be išankstinio JAV Vyriausybės leidimo arba kitu JAV įstatymų ir norminių teisės aktų nustatytu būdu.

Eksporto deklaracijoje nurodyta, kad prekės kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 58). „Litar“ kompiuterinėje duomenų bazėje įvedus minimą kodą – optinės, įskaitant magnetoopines. Apribojimai – šalies kodas ALLTC. Pastaba DU229 - 5A002 eilutėje nurodytos prekės iš dvejopo naudojimo prekių sąrašo. Kitos sąlygos – (X002) dvejopo naudojimo eksporto leidimai (importas/eksportas po patikrinimo leidžiamas).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. M. paaiškino, kad V. K. pateikdamas deklaraciją nurodė prekių kodą. Jei jis būtų įvedęs prekių kodą į „Litar“ sistemą, pasirinkus šalį Jungtiniai Arabų Emyratai, eilutėje nurodytos prekės iš dvejopo naudojimo sąrašo. Kodas 5A002. Jei įveda kodą į „Litar“, „Litar“ nukreipia į šalį, tada yra nuoroda į Reglamentą.

Pats V. K. teismo posėdžio metu po Institucijos atstovų duotų paaiškinimų nurodė, kad „Litar“ sistemoje matė, kad galimai dvejopos paskirties prekės, pagal nuorodą išsitraukė Reglamentą ir žiūrėjo.

Pažymėtina, kad V. K. būdamas muitinės tarpininko atstovu, savo srities profesionalu, šį darbą dirbantis daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, tačiau to nepadarė. Todėl akivaizdu, kad jis turėjo išmanyti aptariamų prekių tinkamą deklaravimą (pasikliauti ne tik žodžiu pateiktais paaiškinimais apie deklaruojamas prekes, bet paprašyti pateikti rašytinius paaiškinimus su dokumentais, patvirtinančiais prekių specifiką, taip pat, neabejotinai turėjo žinoti apie savo teisę patikrinti krovinį prieš deklaracijos pateikimą, pasinaudoti „Litar“ kompiuterine duomenų baze) bei pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K. eksporto deklaracijoje 44 langelyje dokumentų sąraše įrašė „Y901 Neprivaloma“, tuo nurodydamas, kad šiai prekei – Automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės Dell su instaliavimo ir sujungimo įranga, eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti „X002“, reiškiantį, kad reikalinga licencija ir ją pateikti muitinei, tačiau to nepadarė.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad V. K. turėjo ketinimų tyčia deklaracijoje nurodyti neteisingus duomenis. Visgi, ANK 141 ir 213 straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai (strateginių prekių kontrolės įstatymo pažeidimas bei prekių gabenimo tvarkos pažeidimas) gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. O kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtą ANK straipsnį.

Minėta, kad V. K. dirba tokio pobūdžio darbą kaip jau minėta ne vienerius metus, jis turėjo išmanyti aptariamų prekių gabenimą ir jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos galimybes, taip pat turėjo žinoti apie teisę patikrinti krovinį prieš deklaracijos pateikimą bei pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis (nesant užtektinai duomenų, kreiptis į siuntėją ir gauti papildomos informacijos apie gabenamas prekes). Todėl nėra abejonių, kad jam žinomos eksporto deklaracijų pildymo taisyklės. V. K., būdamas patyręs muitinės tarpininkas, žinodama teisinį reglamentavimą, šiuo atveju padarė administracinius nusižengimus dėl neatsargumo. Taip pat, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams neturi įtakos, kad dėl jo veiksmų nekilo reali žala. Kita vertus, netikslios deklaracijos supildymas turėjo įtakos apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui (dvejopo naudojimo prekėms reikalinga eksporto licencija). Konkrečiu atveju pažymėtina i jau minėta aplinkybė, kad šios prekės apskritai neturėjo būti gabenamos per Lietuvą.

Dėl Protokole esamų netikslumų.

Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas netikslus deklaracijos numeris (duomenys neskelbtini), todėl teismas tikslina administracinio nusižengimo protokolą šioje vietoje ir nurodo eksporto deklaracijos tikslų numerį – (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). Pažymėtina, kad šios aplinkybės tikslinimas nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens teisinės padėties.

Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai.

ANK 141 straipsnio sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

V. K. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su ekonomika ir verslo tvarka bei prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Šie administraciniai nusižengimai padaryti esant idealiajai sutapčiai. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. padarė minėtus veiksmus elgdamasis neapdairiai, dėl neatsargumo. Galimai tam galėjo turėti įtakos neteisingai organizuota prekių logistika, kas atitinkamai sukliudė prekėms būtinų dokumentų pateikimą.

Svarbu ir tai, kad byloje nenustatyta, jog, Institucijos tiriant ir nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Pastarasis teikė išsamius paaiškinimus bei reikalautus dokumentus. Dalį tokių teikė ir savo iniciatyva teisme.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas įvertina ir tai, kad V. K. dirba, administracine tvarka baustas už nusižengimus, susijusius su KET nesilaikymu (b. l. 118-121). Byloje nėra duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta ir tai, kad teikdamas deklaravimo paslaugas Vilniaus teritorinei muitinei ar kitoms institucijoms, V. K. iki šių administracinių nusižengimų padarymo nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Bylos duomenimis jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. K. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, padaryti administraciniai nusižengimai labiau yra atsitiktiniai, nei sąmoningai padaryti. Ištirti įrodymai patvirtina, kad pastarasis neturėjo tiesioginės tyčios juos padaryti. Vertinant V. K. asmenybę nustatyta ir tai, kad jis teigiamai apibūdinamas darbovietės - dirbdamas drausminių nuobaudų neturėjo, savo teigiamu elgesiu ir pagarba aplinkiniams yra pavyzdys savo kolegoms. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. K. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad minėtų straipsnių sankcijose įtvirtintų minimalių baudų paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams ir V. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, nei ANK 141 straipsnio ir 213 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytos minimalios baudos, t. y. atitinkamai 100 EUR ir 600 EUR.

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka paskiriant galutinę 600 EUR (šeši šimtai eurų) dydžio administracinę nuobaudą.

Dėl administracinio poveikio priemonių.

Pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių konfiskavimas.

Prekių sulaikymo protokole nurodyta, kad 2021 m. kovo 19 d. buvo pateikta deklaracija automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės DELL su instaliavimo ir sujungimo įranga. Sulaikytos prekės – automatinio duomenų apdorojimo įrenginių optinės atmintinės DELL, kodas (duomenys neskelbtini), matavimo vienetas ir vienetų skaičius (duomenys neskelbtini) sulaikyta prekių suma iš viso – 145751,54 USD (b. l. 51).

Kaip matyti iš ANK 213 straipsnio 4 dalies reglamentavimo, administracinio poveikio priemonė – prekių konfiskavimas nėra taikoma imperatyviai. Tai yra teismo diskrecija. O vertinant šiame nutarime nustatytas ir aptartas administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes, ypač numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, bei tai, kad konkrečiu atveju teismas taikė ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių pagrindu paskirtos nuobaudos buvo sušvelnintos, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo prekes konfiskuoti. Priešingu atveju bus pažeistas šios administracinio poveikio priemonės skyrimo proporcingumo ir teisingumo principas. Todėl, šiam nutarimui įsiteisėjus, prekės grąžintinos savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 141 straipsniu, 213 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 141 straipsnyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 100 EUR dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 600 EUR (šeši šimtai eurų) dydžio baudą be prekių konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 600 EUR (šeši šimtai eurų) dydžio baudą, be prekių konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132485588.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij