Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Evai Jankovskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, nes jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (LR CPK 443 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai

Viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos 2018 m. balandžio 6 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M. (e.b.l. 8). J. M. nepaliko testamento (e.b.l. 61). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 str. 1 d. 4 p. numato, kad palikėjo broliai ir seserys yra ketvirtos eilės įpėdinai pagal įstatymą. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis yra palikėjos J. M. brolis.

Pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta, jog jo motina yra E. M. (e.b.l. 16). Baltarusijos Grodno miesto nacionalinio archyvo 2018 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. A33(18)-211 nurodyta, kad J. L. gimė (duomenys neskelbtini), kurios motina J. L. (H. L.) (e.b.l. 9). Tačiau nors pareiškėjo ir palikėjos gimimo liudijimuose nurodyti skirtingi motinos vardas ir pavardė, kiti pareiškėjo patekti rašytinai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo ir palikėjos motina yra tas pats asmuo: J. L., kuri nenustatytu pagrindu naudojo dvi pavardes: L. ir M.. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2018 m. gruodžio 5 d. pažymoje nurodyta, kad išduotų H. M. (L.), gim. (duomenys neskelbtini) pasų ir prašymų išduoti pasus saugojimo terminas baigėsi (e.b.l. 17). J. L. gimimo liudijime nurodyta, kad J. L. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina M. L. (e.b.l. 18). Išraše iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios archyvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidota H. M., 72 metų amžiaus, J. ir M. (mergautinė L.) dukra, mirusi (duomenys neskelbtini). Liko vaikai Č. (duomenys neskelbtini) m., F. (duomenys neskelbtini) m., V. (duomenys neskelbtini) m., J. (duomenys neskelbtini) m. (e.b.l. 21). (duomenys neskelbtini) parapijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. išraše iš bažnyčios archyvo nurodyta, kad 1938 m. parapijos gyventojų surašymo knygos duomenimis, (duomenys neskelbtini) kaime gyveno M. M. (merg. L.) (duomenys neskelbtini) metų, jos dukra H. L. (duomenys neskelbtini) metų bei jos sūnus Č. (duomenys neskelbtini) metų, sūnus F. (duomenys neskelbtini) metų bei dukra J. (duomenys neskelbtini) metų (e.b.l. 20). Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1952-1957 m. ūkinėse knygose esančio G. (J.) L. (L.) ūkio knygose įrašyta, kad šeimos galva J. L., gimusi (duomenys neskelbtini)., kurios vaikai J., gim. (duomenys neskelbtini)., J., gim. (duomenys neskelbtini)., F., gim. (duomenys neskelbtini)., V. gim. (duomenys neskelbtini)., ir J. L. motina M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 22; 23-28). Tokie įrodymai patvirtina, jog J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo ir pareiškėjo, ir palikėjos motina. Santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo kopija (e.b.l. 12) patvirtina, kad J. L. sudarė santuoką su E. M. ir jos pavardė po santuokos – M. Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra palikėjos J. M. brolis.

Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro 2019 m. sausio 11 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-04 patvirtina, kad 2018 m. balandžio 6 d. mirus J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimui priimti į palikimo atsiradimo vietos notarą jos įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės V. S. – M. paveldėjimo byla nepradėta (e.b.l. 29). Pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą J. M. palikimui priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, yra išaiškinęs, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007, yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Pareiškėjo elgesys liudija, jog jis per įstatymo nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti sesers palikimą, tačiau dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, apsunkinusių pareiškėjo galimybes laiku išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Iš aukščiau nurodytų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo ir palikėjos giminystės ryšį, datų matyti, kad minėto dokumentai išduoti 2018 m. birželio 4 d. (e.b.l. 9), 2018 m. gruodžio 18 d. (e.b.l. 22), 2018 m. gruodžio 5 d. (e.b.l. 17), 2018 m. rugpjūčio 23 d. (e.b.l. 20), t. y. jau po įstatymo nustatyti J. M. palikimo priėmimo termino pasibaigimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas per įstatymo numatytą terminą kreipėsi dėl palikimui priimti reikalingų dokumentų – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2017 m. liepos 11 d. pateikė informaciją apie J. M. gyvenamąją vietą (e.b.l. 15). Dalis giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų išduoti Baltarusijos įstaigų. Tokios aplinkybės liudija, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti sesers palikimą, kreipdamasis į atitinkamas įstaigas dėl palikimui priimti reikalingų dokumentų pateikimo, tačiau dėl objektyvių aplinkybių (dalies dokumentų paieškos archyve bei jų buvimo kitoje valstybėje), per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Tokios termino praleidimo priežastys nepriklausė nuo pareiškėjo valios, todėl pripažįstamos svarbiomis. Vertinant termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad be pareiškėjo daugiau J. M. įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą būtų išreiškę valią priimti palikimą, nėra; laikotarpis, kurį pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą, nėra nepateisinamai ilgas. Valstybė taip pat nėra atlikusi J. M. palikimo priėmimo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas praleido terminą J. M. palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, kas sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str. 1 d. numatytą pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 443 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 str., 578 str.1 d. teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.