- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-1019-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00478-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- K. P. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“
- Trečiasis asmuo
- Skuodo rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, I. A., V. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. Z. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-995/2017 pagal ieškovo K. P. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“, tretiesiems asmenims Skuodo rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, I. A., V. A., jos atstovei pagal įstatymą I. A., M. P., Z. G. A., V. K., V. K., M. D., R. Š., Ž. P. P., B. G., F. G., Z. J. K., A. D., E. K., R. B., R. L., A. V., D. V., G. Ž., S. U., R. S., J. P. M., S. D. S., G. J., L. M., A. G., B. P., E. I. V., A. J., P. V., R. J., A. Z., A. J., K. J., A. Š., E. U., L. E. dėl atliktos namo šilumos mazgo rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti atsakovės UAB „Skuodo šiluma“ atliktą namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo rekonstrukciją neteisėta; įpareigoti UAB „Skuodo šiluma“ iki 2016–2017 m. šildymo sezono pradžios grąžinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), prie bendros šildymo sistemos, buvusios iki namo šilumos mazgo rekonstrukcijos. Nurodo, kad jis yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir jame gyvena. Iki 2010–2011 m. šildymo sezono pradžios be jo ir kitų namo butų savininkų sutikimo buvo atlikta šilumos mazgo rekonstrukcija, įrengiant nepriklausomą šildymo sistemą, karštam vandeniui ruošti įrengtas naujas plokštelinis šilumokaitis, kontrolės ir automatikos prietaisai UAB „Skuodo šiluma“ lėšomis. Dėl namo šilumos mazgo rekonstrukcijos buto savininkams atsirado papildomas mokestis, mokamas UAB „Skuodo šiluma“ už karšto vandens temperatūros palaikymą – gyvatuko mokestis. Iki įrengiant automatizuotą šilumos mazgą (duomenys neskelbtini), gyventojai naudojosi karštu vandeniu ir gyvatukai šilo nuo cirkuliuojančio karšto vandens be jokių papildomų mokesčių. Taip pat nurodo, kad daugelis (25 iš 32) daugiabučio namo gyventojų kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją su prašymu grąžinti prie bendros šildymo sistemos, buvusios iki namo šilumos mazgo rekonstrukcijos, priešingu atveju gyventojai nebemokės už karšto vandens temperatūros palaikymą. Ieškovas mano, kad UAB „Skuodo šiluma“, kuri yra šilumos tiekėja ir kuri savo lėšomis atliko namo šilumos mazgo rekonstrukciją, negali būti šio namo šilumos ūkio prižiūrėtoja. Mano, kad atsakovė šilumos mazgo rekonstrukciją name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko neturėdama tam teisinio ir faktinio pagrindo, siekdama naudos sau ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus bei namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad kai buvo modernizuotas šilumos punktas, ieškovui padidėjo mokesčių našta, nes buvo pradėta atskirai skaičiuoti už gyvatuką. UAB „Skuodo šiluma“ karšto vandens jo namui netiekia, jis yra šildomas elektra. Ieškovas nesutinka su tuo, kad name buvo atlikta šilumos punkto rekonstrukcija, jam neaiškus plokštelinių šildytuvų veikimo mechanizmas.
Atsakovė UAB „Skuodo šiluma“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2010 m. buvo atlikta šilumos mazgo rekonstrukcija, įrengiant nepriklausomą šildymo sistemą, karštam vandeniui ruošti įrengtas naujas plokštelinis šilumokaitis, kontrolės ir automatikos prietaisai UAB „Skuodo šiluma“ lėšomis. Šilumos punkto įrenginiai iki namo šilumos tiekimo sistemos nuosavybės teise priklausė UAB „Skuodo šiluma“. Įrengiant automatizuotą šilumos punktą nebuvo keičiama šilumos galia šildymui bei karšto vandens ruošimui, prijungiant prie esamų šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdyno sistemų, nekeičiant prijungimo schemos. Įrengus automatizuotą punktą, yra pastatyti du cirkuliaciniai siurbliai: vienas karštam vandeniui, kuriuo butuose yra šildomi gyvatukai ir tiekiamas karštas vanduo, o antras – šildymui, kuriuo tolygiai paskirstoma šiluma butuose. Automatizuotas punktas name buvo įrengtas tam, kad būtų galima reguliuoti karšto vandens tiekimą butams ir būtų palaikoma karšto vandens temperatūra. Teigia, kad šilumos punkto modernizavimo darbai atlikti vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 87–90 punktų reikalavimais ir atiduoti vertinti Valstybinei energetikos inspekcijai. 2011 m. rugsėjo mėnesį gautas 2011-09-02 daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolas Nr. 7, kuriame nutarta pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą, todėl mokestis už šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens temperatūrai palaikyti (gyvatuką), skaičiuojamas vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 ,,Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Teisės aktai numato, kad vartotojai privalo mokėti už visą pastate suvartotą šilumos energiją. Bendrovė papildomų mokesčių iš namo gyventojų nereikalauja. Gavę ieškovo ieškinį, daugiabučio namo gyventojai surengė susirinkimą ir priėmė sprendimą, kad šiuo metu egzistuojantis rekonstruotas ir modernizuotas šilumos mazgas juos tenkina ir jie nepageidauja, kad senoji šilumos tiekimo ir vandens šildymo sistema būtų atkurta.
Tretieji asmenys daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojos G. Ž., R. S., I. V., R. B., A. J., S. S., S. U., L. M. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodo, kad su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti.
Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija pritaria šilumos punktų modernizavimui ir jį skatina, nes senieji šilumos tinklai buvo susidėvėję. Ekonominiu požiūriu naujas modernizuotas šilumos punktas, įrengtas name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra daug naudingesnis gyventojams, nes jį rekonstravus, tiekiamos šilumos temperatūra reguliuojama automatiškai pagal oro temperatūrą, tai padeda gyventojams mažiau mokėti už šilumos tiekimą. Pažymi, kad kitų gyventojų skundų dėl šilumos punkto modernizavimo, išskyrus iš ieškovo P. K. Z., gauta nebuvo.
Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovė G. U. patvirtino, kad jai, kaip įgaliotai atstovei, bendraujant su namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais, yra akivaizdu, kad niekas, išskyrus ieškovą, neprieštarauja ir neturi pretenzijų dėl modernizuoto šilumos punkto. Pritaria atsakovo atstovų išdėstytai pozicijai ir prašo ieškovo ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skuodo rajono apylinkės teismas 2017-03-03 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Iš ieškovo K. P. Z. priteisė atsakovei UAB „Skuodo šiluma“ 600 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Nurodė, kad iš pateiktos šilumos punkto schemos akivaizdu, kad šilumos punkte yra įrengti du cirkuliaciniai siurbliai, kurių paskirtis – varinėti pašildytą vandenį po sistemą. Įrodymų, kad teismo posėdžio metu pateikta schema yra neteisinga, ieškovas nepateikė, todėl darė išvadą, kad jis neįrodė, jog energija karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti yra gaunama iš kito šaltinio ir kitokiu būdu, nei nurodyta schemoje, o ieškovo pateiktos šilumos punkto fotonuotraukos tik patvirtina atsakovės atstovų paaiškinimus bei schemoje užfiksuotus duomenis.Nesutiko su ieškovo argumentais, kad UAB „Skuodo šiluma“, būdama šilumos tiekėja, savo lėšomis atlikusi namo šilumos punkto rekonstrukciją, negali būti šio namo šilumos ūkio prižiūrėtoja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Skuodo miesto gyventojų skaičiaus vidurkis nuo 2010 m. iki šiol nesiekia 7000 (http://db1.stat.gov.lt/statbank), todėl Skuodo miesto situacija atitinka nurodytąją Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Teismas nurodė, kad 2013-05-11 gyventojų prašymas Skuodo rajono savivaldybės administracijai, kuriame jie nurodo, jog nesinaudoja karštu vandeniu, todėl atsisako karšto vandens temperatūros palaikymo, nebuvo svarstomas gyventojų susirinkime ir dėl to nebuvo priimtas sprendimas, kaip tai numato CK 4.85 straipsnis. Po atliktos šilumos punkto rekonstrukcijos visi namo buvę ir esami gyventojai neturi pretenzijų atsakovei dėl atliktos šilumos punkto rekonstrukcijos, sutinka, kad šilumos tiekėja bei šilumos ūkio prižiūrėtoja ir toliau būtų atsakovė UAB „Skuodo šiluma“. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atliktas šilumos punkto modernizavimas yra neteisėtas ir pažeidžia namo gyventojų teises, nes nustatyta, kad namo gyventojai su šilumos punkto rekonstrukcija sutinka ir jai neprieštarauja.Teismas nustatė, kad ieškovas ne tiek siekia šilumos punkto atliktos rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta, kiek tikisi išvengti mokesčių mokėjimo už karšto vandens temperatūros palaikymą (gyvatuko mokestis) ir tiekimo sistemos priežiūrą.Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Skuodo šiluma“ 2010–2011 m. atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto rekonstrukcija yra neteisėta, todėl ieškovo ieškinio reikalavimą dėl šilumos punkto rekonstrukcijos neteisėtumo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. P. Z. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-03-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį ir UAB „Skuodo šiluma“ atliktą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo rekonstrukciją pripažinti neteisėta.Nurodo, kad šilumos mazgo rekonstrukcija, įrengiant nepriklausomą šildymo sistemą iki 2010–2011 m. šildymo sezono pradžios, buvo atlikta atsakovės UAB „Skuodo šiluma“ iniciatyva be ieškovo ir kitų namo butų savininkų sutikimo.Mano, kad buvo pažeistos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, taip pat CK 4.85 straipsnio nuostatos, nustatančios, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl namo šildymo sistemos rekonstrukcijos nepadidėjo butų savininkų mokesčiai. Atlikus rekonstrukciją pabrango mokestis už tiekiamą šilumos energiją, nes papildomai pradėtas skaičiuoti mokestis už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti (gyvatuko mokestis). Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė UAB „Skuodo šilumą“, kuri atliko namo šilumos sistemos rekonstrukciją, yra ne tik namo šilumos sistemos prižiūrėtoja, bet ir šilumos teikėja. Nors tai teisės aktais ir leidžiama, atsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių, bet kartu rodo ir atsakovės suinteresuotumą.Namo gyventojai priversti dvigubai mokėti už vandens pašildymą – gyvatuko mokestį UAB „Skuodo šiluma“ ir už panaudotą elektros energiją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Skuodo šiluma“ prašo ieškovo K. P. Z. apeliacinį skundą atmesti, o Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-03-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo 300 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Nurodo, kad 2011-09-02 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokole užfiksuota, jog gyventojai bendra valia nusprendė pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą, o 2012-03-01 savininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad 61,1 procento namo gyventojų sutiko, kad būtų vykdoma šildymo sistemos rekonstrukcija. Ieškovo pateiktas prašymas su gyventojų parašais negali būti prilyginamas namo gyventojų sutikimui pakeisti modernizuotą automatinę šilumos punkto sistemą.Šilumos punkto modernizavimo darbai atlikti vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 87–90 punktais bei teisės aktuose nustatyta tvarka ir atiduoti vertinti Valstybinei energetikos inspekcijai. Punktas buvo atiduotas vertinti ir pripažintas tinkamu eksploatuoti.Atlikdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo rekonstrukciją, UAB „Skuodo šiluma“ jokių namo bendraturčių interesų nepažeidė.Gavę ieškinių nuorašus (duomenys neskelbtini), gyventojai surengė susirinkimą ir priėmė sprendimą, jog juos šilumos mazgo rekonstrukcija ir modernizavimas tenkina ir jie nepageidauja, kad senoji šilumos tiekimo ir vandens šildymo sistema būtų atkurta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė UAB „Skuodo šiluma“ pateikė įrodymus, jog šilumos kaina nepadidėjo, namo gyventojų atstovė nurodė, kad dauguma gyventojų patenkinti atlikta šilumos mazgo rekonstrukcija, šilumos mazgo rekonstrukcija atlikta šilumos įmonės lėšomis, gyventojams nekainavo. Savivaldybė pritaria šilumos punktų modernizavimui, kadangi senieji šilumos tinklai susidėvėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl atliktos namo šilumos mazgo rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad ieškovas K. P. Z. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovė tiekia šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2011-05-24 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14-55 nustatyta, kad UAB „Skuodo šiluma“ daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuoti, išbandyti šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai, atliktas šilumos punkto modernizavimas Qb 367 kW, ir jie atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. 2011-09-02 daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolu Nr. 7 nustatyta, kad gyventojai nusprendė pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą. 2012-03-01 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolu nustatyta, kad 61,1 procento namo gyventojų sutiko, kad būtų vykdoma šildymo sistemos rekonstrukcija. 2016-10-10 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimo protokolu nustatyta, kad namo gyventojai pritaria šilumos punkto rekonstrukcijai, butų savininkai nenori, kad būtų grąžinta šildymo sistema, buvusi anksčiau. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jo ieškinys dėl atliktos namo šilumos mazgo rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta ir restitucijos taikymo. Nurodo, kad šilumos mazgo rekonstrukcija buvo atlikta atsakovės iniciatyva be ieškovo ir kitų butų savininkų sutikimo, kad buvo pažeistos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, taip pat CK 4.85 straipsnio nuostatos, nes sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo turi būti priimami patalpų savininkų balsų dauguma.
Valstybė reglamentuoja teisinius santykius, susiklostančius šilumos ūkio srityje, siekdama mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius; mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnis).Šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu (Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis).Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis).Apeliantas nurodo, kad šilumos mazgo rekonstrukcija, įrengiant nepriklausomą šildymo sistemą iki 2010–2011 m. šildymo sezono pradžios, buvo atlikta atsakovės UAB „Skuodo šiluma“ iniciatyva be ieškovo ir kitų namo butų savininkų sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyse nenumatyta kitaip. Šie sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.5 punkte yra įtvirtinta šilumos vartotojo teisė kartu su kitais pastato, pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vieną iš Komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų. 2011-09-02 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokole užfiksuota, kad gyventojai bendra valia nusprendė pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą (el. b. t. 2, l. 20). Bylos nagrinėjimo metu dauguma namo gyventojų, išskyrus ieškovą, nurodė, jog sutinka su esama šilumos tiekimo rekonstrukcija. 2016-10-10 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimo protokolu nustatyta, kad namo gyventojai pritaria esančiai šilumos punkto rekonstrukcijai, butų savininkai nenori, kad būtų grąžinta šildymo sistema, buvusi anksčiau (el. b. t. 2, b. l. 4). Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas trečiųjų asmenų atstovės G. U. atsiliepimas į apeliacinį skundą. Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, kad šilumos mazgo rekonstrukcija buvo atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką, be ieškovo ir kitų namo butų savininkų sutikimo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo pateiktas 2013-05-11 prašymas Skuodo rajono savivaldybės administracijai su gyventojų parašais negali būti prilyginamas namo gyventojų sutikimui pakeisti modernizuotą automatinę šilumos punkto sistemą. Be to, šis prašymas nebuvo svarstomas gyventojų susirinkime ir dėl to nebuvo priimtas sprendimas, kaip tai numato CK 4.85 straipsnis.Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai, vadovaudamasis tik suinteresuotų asmenų žodiniais paaiškinimais, nustatė, kad dėl namo šildymo sistemos rekonstrukcijos nepadidėjo butų savininkų mokesčiai. Nurodo, kad atlikus rekonstrukciją pabrango mokestis už tiekiamą šilumos energiją, nes papildomai pradėtas skaičiuoti mokestis už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti (gyvatuko mokestis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 4-253 patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių, taikomų projektuojant ir įrengiant naujas bei rekonstruojant esamas karšto vandens sistemas (įsigaliojo nuo 2005-07-15), 33 punktą karšto vandens sistemose privalomas cirkuliacinis kontūras, išskyrus atvejus, kai karšto vandens naudojimas laiko atžvilgiu yra reglamentuotas, o vandens temperatūra nebus žemesnė už nurodytą šių taisyklių 9 punkte. Reikalavimas įtvirtintas siekiant užtikrinti karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių vartotojų teisę reikalauti iš karšto vandens tiekėjo, kad jam priklausančiose patalpose arba bute būtų palaikoma teisės aktuose nustatyta karšto vandens temperatūra vandens paėmimo (vartojimo) vietoje ir vonių šildytuvų darbo režimas, jeigu pastato karšto vandens sistema atitinka teisės akto reikalavimus (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 234.1 punktas).Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.2 punkte nustatyta daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo pareiga mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas. Taigi šioje teisės normoje buitinis karšto vandens vartotojas prilygintas daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui, preziumuojant, kad visi daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai yra ir buitiniai karšto vandens vartotojai.Pareiga mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) nustatyta tiems asmenims, kurių naudojami šildymo prietaisai yra prijungti prie karšto vandens sistemos ir kurie naudojasi karšto vandens tiekėjo suteikta paslauga, nes karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį šilumos vartotojai moka todėl, kad, karštam vandeniui cirkuliuojant daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Kadangi cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti šildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo konstatuotina, kad apeliantas, kaip ir kiti namo gyventojai, turi pareigą mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją), o apelianto teiginiai apie tai, kad atlikus rekonstrukciją padidėjo mokestis už tiekiamą šilumos energiją, nes pradėtas papildomai skaičiuoti mokestis už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti (gyvatuko mokestis), laikytini deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Iš trečiųjų asmenų atstovės G. U. atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad atlikus rekonstrukciją, mokestis už teikiamą šilumos energiją nepadidėjo. Be to, pažymėtina, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-884/2014 ieškovei UAB „Skuodo šiluma“ iš atsakovo buvo priteista 759,86 Lt už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-04-30, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-393-826/2015 Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytoje byloje teismai sprendė, kad „gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), karšto vandens temperatūra yra palaikoma per du „plokštelinius pašildytojus“, per kuriuos tekėdamas iš šilumos tinklų atėjęs karštas vanduo palaiko gyvenamajame name esančio karšto vandens temperatūrą. Iš pateiktos schemos akivaizdu, kad šilumos punkte yra įrengti du siurbliai, kurių paskirtis – varinėti pašildytą vandenį po sistemą. Apeliantas įrodymų, kad teismo posėdžio metu pateikta schema yra neteisinga, nepateikė, todėl neįrodė, kad energija karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti yra gaunama iš kito šaltinio ir kitokiu būdu, nei nurodyta schemoje“. Nurodytose bylose teismai darė išvadą, kad ieškovė UAB „Skuodo šiluma“ yra pagrįstai apskaičiavusi šilumos energijos karšto vandens temperatūrai palaikyti mokestį. Nurodytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje, todėl pakartotinai neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymas numato pareigą visiems namo gyventojams mokėti už tiekiamą šilumos energiją, o jeigu gyventojas nesutinka mokėti už šilumos energiją ar nesutinka su namo gyventojų sprendimu dėl energijos tiekimo paslaugų pasirinkimo, jis turi teisę spręsti dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisės aktų nustatyta tvarka.Pažymėtina, kad šilumos mazgo rekonstrukcija buvo atlikta iki 2010–2011 m. šildymo sezono pradžios, tačiau ieškovas į teismą dėl atliktos namo šilumos mazgo rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta ir restitucijos taikymo kreipėsi tik 2016-09-28, kiti namo gyventojai, išskyrus ieškovą K. P. Z., yra patenkinti atlikta šilumos mazgo rekonstrukcija, Skuodo rajono savivaldybės administracija pritaria šilumos punktų modernizavimui, kadangi senieji šilumos tinklai susidėvėjo, todėl byloje neįrodyta, kad rekonstrukcija pažeidžia ieškovo teises, priešingai, patenkinus ieškinį būtų pažeistos kitų gyventojų teisės ir teisėti interesai bei viešasis interesas. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė UAB „Skuodo šilumą“, kuri atliko namo šilumos sistemos rekonstrukciją, yra ne tik namo šilumos sistemos prižiūrėtoja, bet ir šilumos teikėja. Mano, kad nors tai teisės aktais ir leidžiama, atsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių, bet kartu rodo ir atsakovės suinteresuotumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies taikymo, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės suinteresuotumą, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-03-03 sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė UAB „Skuodo šiluma“ pateikė prašymą priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo K. P. Z. priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“ 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis neskundžiama.