- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- e2-15-995/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00478-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- K. P. Z.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“
- Trečiasis asmuo
- Skuodo rajono savivaldybės administracijos, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, I. A., V. A.
- Advokatai
- Galina Morozova, Algis Staškūnas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“ atstovams V. M., advokatui Algiui Staškūnui,
trečiųjų asmenų – daugiabučio namo, esančio Gedimino g. 11, Skuodo m., gyventojų, atstovei G. U.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“, tretiesiems asmenims Skuodo rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, I. A., V. A., jos atstovei pagal įstatymą I. A., M. P., Zuzanai G. A., V. K., V. K., M. D., R. Š., Žilvinui P. P., B. G., F. G., Zitai J. K., A. D., E. K., R. B., R. L., A. V., D. V., G. Ž., S. U., R. S., J. P. M., Stasei D. S., G. J., L. M., A. G., B. P., E. I. V., A. J., P. V., R. J., A. Z., A. J., K. J., A. Š., E. U., L. E. dėl atliktos namo šilumos mazgo rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės UAB „Skuodo šiluma atliktą namo, esančio Gedimino g. 11, Skuodo m., šilumos mazgo rekonstrukciją pripažinti neteisėta; įpareigoti UAB Skuodo šiluma iki 2016-2017 m. šildymo sezono pradžios grąžinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), prie bendros šildymo sistemos, buvusios iki namo šilumos mazgo rekonstrukcijos. Nurodo, kad jis yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, ir jame gyvena. Iki 2010 -2011 m. šildymo sezono pradžios be jo ir kitų namo būtų savininkų sutikimo buvo atlikta šilumos mazgo rekonstrukcija, įrengiant nepriklausomą šildymo sistemą, karšto vandens ruošimui įrengtas naujas plokštelinis šilumokaitis, kontrolės ir automatikos prietaisai UAB „Skuodo šiluma“ lėšomis. Dėl namo šilumos mazgo rekonstrukcijos buto savininkams atsirado papildomas mokestis, mokamas UAB „Skuodo šiluma“ už karšto vandens temperatūros palaikymą „gyvatuko mokestis“. Iki įrengiant automatizuotą šilumos mazgą, (duomenys neskelbtini), gyventojai naudojosi karštu vandeniu ir gyvatukai šilo nuo cirkuliuojančio karšto vandens be jokių papildomų mokesčių. Taip pat nurodo, kad daugelis (25 iš 32) daugiabučio namo gyventojų kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją su prašymu grąžinti prie bendros šildymo sistemos, buvusios iki namo šilumos mazgo rekonstrukcijos, priešingu atveju gyventojai nebemokės už karšto vandens temperatūros palaikymą. UAB „Skuodo šiluma“ pateikė atsakymą, kad šilumos punkto modernizavimo darbai atlikti vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (Taisyklių 87-90 punktais) bei teisės aktuose nustatyta tvarka ir priduotas valstybinei energetikos inspekcijai. Ieškovas mano, kad UAB „Skuodo šiluma“, kuri yra ir šilumos tiekėjas ir savo lėšomis atlikusi namo šilumos mazgo rekonstrukciją, negali būti šio namo šilumos ūkio prižiūrėtoja, todėl atsakovė šilumos mazgo rekonstrukciją name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko neturėdama tam teisinio nei faktinio pagrindo, siekiant savo naudos ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodo, kad kai buvo modernizuotas šilumos punktas, ieškovui padidėjo mokesčių našta, nes buvo pradėta atskirai skaičiuoti už „gyvatuką“. Atlikus rekonstrukciją pabrango mokestis už tiekiamą šilumos energiją, nes pradėtas papildomai skaičiuoti mokestis už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti („gyvatuko“ mokestis), ir jis nenori mokėti šio mokesčio, nes jo manymu, UAB „Skuodo šiluma“ karšto vandens jo namui netiekia, jis yra pašildomas elektra, ir jis nesutinka su tuo, kad name buvo atlikta šilumos punkto rekonstrukcija, jam neaiškus plokštelinių pašildytuvų veikimo mechanizmas. Supranta, kad restitucijos taikymas yra nebeįmanomas, todėl ieškovas sutiktų atsijungti nuo bendros šildymo sistemos, tačiau jo manymu, tai turi padaryti atsakovė savo lėšomis, nes ji ir modernizavo šilumos punktą, pažeidžiant gyventojų teises.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Skuodo šiluma“ atstovas direktorius V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo K. P. Z. ieškinį atmesti. Nurodo, kad iki 2010-2011 m. šildymo sezono pradžios, 2010 m. buvo atlikta šilumos mazgo rekonstrukcija, įrengiant nepriklausomą šildymo sistemą, karšto vandens ruošimui įrengtas naujas plokštelinis šilumokaitis, kontrolės ir automatikos prietaisai UAB „Skuodo šiluma“ lėšomis. Šilumos punkto įrenginiai iki namo šilumos tiekimo sistemos nuosavybės teise priklauso UAB „Skuodo šiluma“. Iki įrengiant automatizuotą šilumos punktą (duomenys neskelbtini), namo gyventojai naudojosi karštu vandeniu. Karštas vanduo buvo ruošiamas vandens sekcijiniuose pašildytuvuose, valdomuose rankiniu būdu. Įrengiant automatizuotą šilumos punktą nebuvo keičiama šilumos galia šildymui be karšto vandens ruošimui, prijungiant prie esamų šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdyno sistemų, nekeičiant prijungimo schemos. Įrengus automatizuotą punktą, yra pastatyti du cirkuliaciniai siurbliai. Vienas karštam vandeniui, kurio pagalba butuose yra šildomi „gyvatukai“ ir tiekiamas karštas vanduo, o antras šildymui, kurio pagalba tolygiai paskirstoma šiluma butuose. Automatizuotas punktas name buvo įrengtas tam, kad būtų galima reguliuoti karšto vandens tiekimą butams ir būtų palaikoma karšto vandens temperatūra. Teigia, kad šilumos punkto modernizavimo darbai atlikti vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 87-90 punktų reikalavimais ir priduotas valstybinei energetikos inspekcijai. 2011 m. rugsėjo mėnesį gautas 2011-09-02 daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolas Nr. 7, kuriame nutarta pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą, todėl mokestis už šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens temperatūrai palaikyti („gyvatuką“) skaičiuojamas vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 ,,Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Teisės aktai numato, kad vartotojai privalo mokėti už visą pastate suvartotą šilumos energiją. Bendrovė papildomų mokesčių iš namo gyventojų nereikalauja. Ji taip pat yra namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, ir tai atitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad gavę ieškovo ieškinį, daugiabučio namo gyventojai surengė susirinkimą ir priėmė sprendimą, kad šiuo metu egzistuojanti šilumos mazgo rekonstrukcija ir modernizavimas juos tenkina ir jie nepageidauja, kad senoji šilumos tiekimo ir vandens šildymo sistema būtų atstatyta. Be to, pažymi, kad 2014-11-21 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-327884/2016 UAB „Skuodo šiluma“ iš atsakovo K. P. Z. buvo priteista 759,86 Lt skolos už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-04-30, 5 procentų dydžio palūkanos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2015-03-06 Klaipėdos apygardos teismas Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Atstovai papildomai paaiškino, kad šilumos punkto rekonstrukcija, 2011 m. atlikta daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra teisėta. Visų pirma, tai patvirtina 2011-05-24 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kurioje konstatuota, kad atliktas šilumos punkto modernizavimas atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. 2011-09-02 gautas daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolas Nr. 7, kuriame nutarta pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą. Mokestis yra skaičiuojamas, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 ,,Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Ketvirto metodo antras punktas numato, kad pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisų išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Atstovų manymu, ieškovas nenori mokėti už šilumos kiekį, sunaudotą karšto vandens temperatūros palaikymui arba kitaip dar vadinamo „gyvatuko“ mokesčio, nors teismo sprendimais jo pareiga mokėti mokesčius atsakovei konstatuota. Jokių papildomų mokesčių P. K. Z. nėra skaičiuojama, tiesiog mokestis už šilumos kiekį, sunaudotą karšto vandens temperatūros palaikymui, yra išskirtas iš bendros visos mokėtinos sumos. Šilumos punktas, įrengtas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra kompiuterizuotas, ši sistema turi du siurblius, ir jokia papildoma elektros energija, už kurią privalėtų mokėti namo gyventojai, nenaudojama. Ieškovas neįrodė, kad šilumos punkto modernizavimas pablogintų gyventojų padėtį, o atsakovas savo lėšomis modernizavęs šilumos punktą, būtų kaip nors pažeidęs gyventojų teises. Priešingai daugiabučio namo gyventojai patenkinti modernesniu šilumos punktu ir patys pageidauja, kad jo priežiūrą atliktų būtent UAB „Skuodo šiluma“. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo atsakovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, ir priteisti iš ieškovo atsakovei 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.
Tretieji asmenys, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojos - G. Ž., R. S., I. V., R. B., A. J., S. S., S. U., L. M. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodo, kad su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti. Tretysis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovė J. M. paaiškino, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija pritaria šilumos punktų modernizavimui ir jį skatina, nes senieji šilumos tinklai buvo susidėvėję. Ekonominiu požiūriu naujas modernizuotas šilumos punktas, įrengtas name, esančio (duomenys neskelbtini), yra žymiai naudingesnis gyventojams, nes jį rekonstravus, tiekiama šilumos temperatūra reguliuojama automatiškai pagal oro temperatūrą, tai padeda gyventojams mažiau mokėti už šilumos tiekimą. Pažymi, kad kitų gyventojų skundų dėl šilumos punkto modernizavimo, išskyrus ieškovo P. K. Z., gauta nebuvo. Savivaldybės valdyba periodiškai kontroliuoja atsakovę, rengia susirinkimus, sprendžia klausimus dėl šilumos ir karšto vandens įkainių. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą iki šiol atlieka įgalioti asmenys pagal jungtinės veiklos sutartį, namo administravimui iki šiol nebuvo įsteigta bendrija, tačiau visi namo gyventojai klausimus, susijusius su namo administravimu sprendė ir sprendžia susirinkimuose ir juose priima sprendimus. Neneigia, kad 2013 m. ieškovas P. K. Z. buvo pateikęs savivaldybei prašymą dėl senojo šilumos tiekimo punkto sugrąžinimo, tačiau šis raštas buvo persiųstas atsakovei. Tai, kad UAB „Skuodo šiluma“ yra ir šilumos tiekėjas ir prižiūrėtojas, kuris turėjo teisę atlikti šilumos punkto modernizavimą, neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymui, nes Skuodo rajono gyventojų pagal statistinius duomenis yra mažiau, nei 150000.
Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovė G. U., esanti namo, (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jai kaip įgaliotai atstovei bendraujant su namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais, yra akivaizdu, kad niekas, išskyrus ieškovą, neprieštarauja ir neturi pretenzijų modernizuotam šilumos punktui. Pritaria atsakovo atstovų išdėstytai pozicijai ir prašo ieškovo ieškinį atmesti, nes jis yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas K. P. Z. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas tiekia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumos energiją, taip pat ir ieškovui. 2011-05-24 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14-55 nustatyta, kad UAB „Skuodo šiluma“ daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), sumontuoti, išbandyti šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai, atliktas šilumos punkto modernizavimas Qb 367 kW ir jis atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. 2011-09-02 daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolu Nr. 7 nustatyta, kad gyventojai nusprendė pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą. 2012-03-01 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolu nustatyta, kad 61,1 procentas namo gyventojų sutiko, kad būtų vykdoma šildymo sistemos rekonstrukcija. 2016-10-10 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių susirinkimo protokolu nustatyta, kad namo gyventojai pritaria esančiai šilumos punkto rekonstrukcijai, butų savininkai nenori, kad būtų grąžinta šildymo sistema, buvusi anksčiau.
Ieškovas teismo posėdžio metu šilumos punkto rekonstrukcijos, kurią 2011 m. atliko UAB „Skuodo šiluma“ neteisėtumą grindė tuo, kad UAB „Skuodo šiluma“ karšto vandens jo namui netiekia, jis yra pašildomas elektra, ir jis nesutinka su tuo, kad name buvo atlikta šilumos punkto rekonstrukcija ir jam neaiškus plokštelinių pašildytuvų veikimo mechanizmas. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes įrodinėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto schema, bei pateiktomis fotonuotraukomis. Iš šios schemos matyti, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), karšto vandens temperatūra yra palaikoma per du „plokštelinius pašildytojus“, per kuriuos tekėdamas iš šilumos tinklų atėjęs karštas vanduo palaiko gyvenamajame name esančio karšto vandens temperatūrą. Iš pateiktos schemos akivaizdu, kad šilumos punkte yra įrengti du cirkuliaciniai siurbliai, kurių paskirtis – varinėti pašildytą vandenį po sistemą. Šilumos punkto veikimo mechanizmo principai išdėstyti atsakovo atsiliepime, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovė dar kartą jį paaiškino. Įrodymų, kad teismo posėdžio metu pateikta schema yra neteisinga, ieškovas nepateikė, todėl darytina išvadą, kad jis neįrodė, kad energija karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti yra gaunama iš kito šaltinio ir kitokiu būdu, nei nurodyta schemoje, o ieškovo pateiktos šilumos punkto fotonuotraukos tik patvirtina atsakovo atstovų paaiškinimus bei schemoje užfiksuotus duomenis.
Ieškovas ir jo atstovė, ginčydami atliktos namo šilumos punkto rekonstrukcijos neteisėtumą, taip pat teigia, kad UAB „Skuodo šiluma“, būdama ir šilumos tiekėjas ir savo lėšomis atlikusi namo šilumos punkto rekonstrukciją negali būti šio namo šilumos ūkio prižiūrėtoja, todėl ji šilumos mazgo rekonstrukciją name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko neturėdama tam teisinio pagrindo.
Su tokiais ieškovo ir jo atstovės argumentais teismas nesutinka ir juos atmeta. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Šis draudimas netaikomas šilumos tiekimo įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5000 prijungtų vartotojų, arba šilumos tiekimo įmonėms, per metus realizuojančioms mažiau negu 50000 MWh šilumos, taip pat tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate. Lietuvos statistikos departamento duomenimis Skuodo miesto gyventojų skaičiaus vidurkis nuo 2010 m. iki šiol nesiekia 7000 (http://db1.stat.gov.lt/statbank). Atsakovės atstovai bei trečiojo asmens Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovė taip pat patvirtino, kad Skuodo miesto situacija būtent ir atitinka Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytąją. Be to, 2011-05-24 atsakovei UAB „Skuodo šiluma“ buvo išduota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, patvirtinanti, kad šilumos punkto modernizavimas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Kitų šias aplinkybes, paneigiančių įrodymų, ieškovas nepateikė ir neįrodė, kad atsakovės savo lėšomis atlikta šilumos punkto rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai.
Ieškovas ir jo atstovė šilumos punkto modernizavimo neteisėtumą grindė ir tuo, kad jis buvo atliktas, neturint daugiabučio namo savininkų sutikimo. Šias aplinkybes įrodinėjo, pateikdamas 2013-05-11 prašymą Skuodo rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodoma, kad 25-ių butų gyventojai nesinaudoja karštu vandeniu iš UAB „Skuodo šiluma“, todėl namo gyventojai atsisako karšto vandens temperatūros palaikymo, priešingu atveju jie nebemokės už karšto vandens palaikymą, ir po šiuo tekstu pasirašyta namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų ir butų savininkai, iš viso pasirašė 32 asmenų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyse nenumatyta kitaip. Šie sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (CP 4.85 str. 4 d.).
Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad šis prašymas būtų buvęs pateiktas ir svarstomas gyventojų susirinkime ir dėl to būtų buvęs priimtas sprendimas, kaip tai numato CK 4. 85 straipsnio nuostatos. Be to, tam, kad daugiabučio namo savininkai galėtų pareikšti savo poziciją, šiuo konkrečiu atveju - dėl modernizuotos šilumos punkto rekonstrukcijos panaikinimo ar jos pakeitimo, jiems turi būti atskleisti realūs modernizuoto šilumos punkto trūkumai, taip pat ir privalumai, jo veikimo principai, šilumos kiekio normos, mokesčių mokėjimo tarifai, realios galimybės grąžinti buvusį šilumos punktą ir kt. Teismo posėdžio metu minėto namo gyventojų įgaliota atstovė paaiškino, kad jai išklausius gyventojų, jie nurodė, kad ieškovas P. K. Z., rinkdamas parašus dėl modernizuotos šilumos rekonstrukcijos pakeitimo, pažadėjo pasirašiusiems gyventojams, kad jiems iš vis nereikės mokėti šilumos tiekimo mokesčių. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Tuo tarpu byloje yra duomenų apie tai, kad 2011-09-02 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokole užfiksuota, kad gyventojai bendra valia nusprendė pasirinkti ketvirtą šilumos ir karšto vandens išdalijimo butams metodą, o 2012-03-01 savininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad 61,1 procentas namo gyventojų sutiko, kad būtų vykdoma šildymo sistemos rekonstrukcija. Visos šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovo pateiktas prašymas su gyventojų parašais negali būti prilyginamas namo gyventojų sutikimui pakeisti modernizuotą automatinę šilumos punkto sistemą, juolab, kad ir bylos nagrinėjimo dieną, dauguma namo gyventojų, išskyrus ieškovą, sutinka su esama šilumos tiekimo rekonstrukcija. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių trečiųjų asmenų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų atsiliepimų, jų atstovės G. U. paaiškinimų, byloje esančių dabartinių minėto namo gyventojų susirinkimo protokolų matyti, kad po atliktos šilumos punkto rekonstrukcijos, visi namo buvę ir esami gyventojai neturi pretenzijų atsakovei dėl atliktos šilumos punkto rekonstrukcijos, sutinka, kad šilumos tiekėja bei šilumos ūkio prižiūrėtoja ir toliau būtų atsakovė UAB „Skuodo šiluma“. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir jo atstovės argumentas, kad atliktas šilumos punkto modernizavimas yra neteisėtas ir pažeidžia namo gyventojų teises yra visiškai nepagrįstas, nes nustatyta, kad namo gyventojai su šilumos punkto rekonstrukcija sutinka ir jai neprieštarauja.
Visgi, iš teismo posėdyje duotų ieškovo paaiškinimų spręstina, jog ieškovas ne kiek siekia šilumos punkto atliktos rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta, bet siekia mokesčių mokėjimo už karšto vandens temperatūros palaikymą („gyvatuko mokestis“) ir tiekimo sistemos priežiūrą išvengimo. Posėdžio metu ieškovas paklaustas, kodėl jo manymu modernizuoto šilumos punkto rekonstrukcija yra neteisėta, kaip minėta, nurodė, kad atlikus rekonstrukciją pabrango mokestis už tiekiamą šilumos energiją, nes pradėtas papildomai skaičiuoti mokestis už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti („gyvatuko“ mokestis), ir jis nenori mokėti šio mokesčio, nes jo manymu, UAB „Skuodo šiluma“ karšto vandens jo namui netiekia, jis yra pašildomas elektra, ir jis nesutinka su tuo, kad name buvo atlikta šilumos punkto rekonstrukcija ir jam neaiškus plokštelinių pašildytuvų veikimo mechanizmas. Pažymėtina, kad analogiškus argumentus ieškovas dėstė jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-386-884/2014 pagal ieškovo UAB „Skuodo šiluma“ ieškinį jam (atsakovui) dėl skolos už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti, tačiau 2014-11-21 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovei UAB „Skuodo šiluma“ iš jo (atsakovo) buvo priteista 759,86 Lt už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-04-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2015-03-06 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi 2014-11-21 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismo vertinimu, ieškovas ieškiniu, prašydamas panaikinti šilumos punkto rekonstrukciją, siekia susikurti išskirtines teises ir vienas iš visų daugiabučio namo gyventojų nemokėti už tiekiamą šilumos energiją. Šilumos įstatymas numato pareigą visiems namo gyventojams mokėti už tiekiamą šilumos energiją, o jeigu gyventojas nesutinka mokėti už šilumos energiją, ar nesutinka su namo gyventojų sprendimu dėl energijos tiekimo paslaugų pasirinkimo jis turi teisę spręsti dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų ieškovo ir jo atstovės argumentų teismas nepasisako (2010-03-16 nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).
Teismas ištyręs ir įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, išklausęs šalių bei jų atstovų, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovas teismui neįrodė, kad UAB „Skuodo šiluma“ 2010 m. - 2011 m. atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto rekonstrukcija yra neteisėta, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl šilumos punkto rekonstrukcijos neteisėtumo yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl šilumos punkto rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta, restitucija netaikytina (CK 6.145 str.).
Kai yra visiškai atmestas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96¹ str. 2 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovui, kreipiantis į teismą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-06-17 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-708-9801 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-02-09 pažymos Nr. NTP-7-1741 matyti, kad išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 477,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovės nepriteisiamos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96¹ str. 2 d.).
Atsakovė byloje patyrė 600,00 Eur išlaidų advokatui už pagalbą surašant procesinius dokumentus bei jo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.
Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 23,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, į tai, kad ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, teismo patirtos 23,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškovo ieškinį atmesti.
Iš ieškovo K. P. Z. priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma“ 600,00 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.