- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- I-2670-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02566-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Atsakovas
- M. Š., J. Š.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
2021 m. balandžio 12 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams M. Š. ir J. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, prašydamas iš atsakovų M. Š. ir J. Š. (toliau – ir atsakovai) priteisti 322,56 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektus:
- pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-05-31;
- pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-12-31;
- patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31;
- patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31;
- patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31;
- pastatą – kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31;
- patalpą – butą – kūrybines dirbtuves, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą laikotarpių nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31.
Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją su (vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste.
Vietinė rinkliava skaičiuojama už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.
Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsiliepimas
Atsakovai M. Š. ir J. Š. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, jog nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai nurodo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), neturi šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujotiekio, baigtumo procentas atitinkamai 43 proc. ir 57 proc. Pastatų būklė – fiziškai pažeisti. Pažymi, jog minėtuose pastatuose yra vykdomi statybos darbai, statybvietė perduota rangovui. Atsakovų nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, kad minimu nekilnojamuoju turtu nebuvo ir nėra disponuojama, juose komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti.
Atsakovai teigia, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. lapkričio 7 d. yra remontuojamas. Pastatas yra avarinės būklės, yra išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros statinio tvarkybos darbus. Akivaizdu, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini)bei jame esančios patalpos yra nenaudojamas pagal paskirtį.
Teismo posėdžio metu atsakovas M. Š. nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė J. Š. ir KRATC atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt).
Pagal Nuostatus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.
Pareiškėjas atsakovams ginčo laikotarpiu apskaičiavo vietinę rinkliavą, jos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis (b. l. 5-14), kuriuose nurodyta, kad atsakovai yra (ginčo laikotarpiu buvo) įvardijamų nekilnojamųjų daiktų savininkai. Vietinės rinkliavos detalizuotas apskaičiavimas grindžiamas mokėjimo pranešimais (b. l. 15-20) ir 2020 m. gruodžio 23 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-2093 (b. l. 3-4).
Atsakovai atsiliepime į KRATC prašymą neneigia, jog ginčo laikotarpiu jie buvo nekilnojamųjų daiktų esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, t. y. pagal Nuostatus jie buvo vietinės rinkliavos mokėtojai ir jiems kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau pabrėžia, kad visi minėti objektai yra avarinės būklės, netinkami naudoti pagal paskirtį ir juose yra atliekami statybos darbai. Atsakovų nuomone nurodytos aplinkybės įrodo, jog ginčo objektuose nesusidarė komunalinės atliekos, todėl nėra teisinio pagrindo mokėti vietinę rinkliavą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 25 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-140825-00163 (b. l. 29-30). Analizuojant rašytinio pritarimo turinį nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė teisę atlikti pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše teigiama, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini)bei gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra fiziškai pažeisti, juose nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, baigtumo procentas atitinkamai 43 proc. ir 57 proc. 2016 m. birželio 30 d. statinio ekspertizės akte Nr. EKP-201606 (b. l. 35-37) nurodyta, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra neeksploatuojamas, dalis pastato konstrukcijos sugriuvusi, suirusi didžioji dalis perdangų ir stogo gegnių konstrukcijų. Pabrėžiama, jog pastatas netenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninis atsparumas ir pastovumas bei yra avarinis. Toliau jį naudoti nesaugu, pastato būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Statinio ekspertizės akte nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 41-46).
Remiantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pastatai esantys (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, jie yra netinkami naudoti pagal jų naudojimo paskirtį ir ginčo laikotarpiu pastatuose buvo atliekami statybos bei remonto darbai.
2017 m. Nuostatose įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).
Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (2017 m. Nuostatų 23 p.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovų nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai nesukūrė atliekų.
Dėl kintamosios įmokos dalies pažymėtina, kad 2017 m. Nuostatų 24 punkte yra numatyta, jog kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesunaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centro apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad ginčo vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu ir iki teisminio proceso pradžios, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nebuvo deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pažymėtina, kad tai yra vietinės rinkliavos mokėtojo diskrecija, todėl nedeklaravus nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu fakto, vietinės rinkliavos administratoriui nekilo pareiga savo iniciatyva taikyti aukščiau įvardijamą lengvatą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti iš vis atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-707-756/2021).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepateikė nekilnojamųjų daiktų nenaudojimo deklaracijos už ginčo laikotarpį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies už prašyme įvardijamus laikotarpius.
Taigi laikotarpiu, kuriuo skaičiuojama vietinė rinkliava, atsakovai buvo nekilnojamųjų daiktų savininkai, kurie pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojai ir jiems kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Pagal Civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Įvertinus tai, kad turtas atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vietinės rinkliavos mokėjimas yra solidari abiejų atsakovų prievolė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti
Iš atsakovų M. Š. ir J. Š. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras solidariai priteisti 322,56 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.