Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajam L. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2019 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. gruodžio 11 d., t. y. nepasibaigus probacijos terminui, buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) teikimas, kuriame prašoma panaikinti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Teikime nurodyta, kad nuteistojo priežiūra probacijos tarnyboje yra vykdoma nuo jo lygtinio paleidimo dienos – 2024 m. birželio 12 d. Paleidimo dieną probuojamasis pasirašytinai supažindintas su Individualiu probuojamojo priežiūros planu, paskirtomis sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis. Prieš lygtinį paleidimą atliktas vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta aukšta – 105 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. liepos 30 d. nustatyta vidurinė – 93 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o 2024 m. gruodžio 9 d. – 101 balo, t. y. aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Teikime taip pat nurodyta, kad nuteistajam nustatytos kriminogeninės sritys: 1) „Teisės pažeidimai“ – didelis teistumų skaičius, sąlygų nesilaikymo atvejai, būdingas nusikalstamo elgesio modelis; 2) „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ – darbinės patirties stoka, neigiamos nuostatos į darbą; 3) „Gyvenimo stilius ir draugai“ – netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, veikla skatinanti nusikalstamą elgesį, kitų asmenų įtaka; 4) „Piktnaudžiavimas narkotikais“ – narkotinių medžiagų vartojimas, maža motyvacija nutraukti narkotinių medžiagų vartojimą, vartojimo lygio menkinimas; 5) „Emocinė gerovė“ – perdėtas savęs aukštinimas, pakelta savivertė, nebrandus požiūris į savo elgesį, nėra linkęs į savianalizę; 6) „Mąstymas ir elgesys“ – impulsyvus elgesys, nesugeba atpažinti turimų problemų, nesugeba jų spręsti, nesugeba numatyti savo elgesio pasekmių, nemoka siekti ir išsikelti tikslų, savaip interpretuoja esamas gyvenimiškas situacijas, nelankstaus požiūrio bruožai; 7) „Nuostatos“ – kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų egzistavimas, neigiamos nuostatos į priežiūrą, sąlygų pažeidimų atvejai, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Didelės žalos rizika vidutinė, nukreipta į visuomenę, žema – į vaikus, pažįstamus suaugusius ir prižiūrintį personalą. Kriminogeninės sritys „Gyvenimo stilius ir draugai“ ir „Nuostatos“ yra įvertintos maksimaliais svertiniais taškais. Nauji ikiteisminiai tyrimai L. B. nepradėti, baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta.

Teismo posėdyje probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo dėl sąlygų nesilaikymo. Nuteistajam buvo paskirta išklausyti priklausomybę turinčių asmenų programą, tačiau jis savo problemos nepripažįsta, programos nebaigė. Po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties netenkinti teikimo priėmimo, nuteistojo elgesys teigiama linkme nesikeitė.

Nuteistasis L. B. prašė teikimą atmesti. Paaiškino, kad į lauką dažnai išeidavo, nes reikėdavo pramankštinti ranką, (duomenys neskelbtini) lankosi, nes eina pasiskolinti vaistų nuo skausmo. Negauna pajamų, todėl pats nusipirkti vaistų negali. Sistema fiksuoja jo išėjimą tuo metu, kai jis nueina į tualetą ar į laiptinę. Elektroninį stebėjimo įrenginį visada krauna, nežino, ar gali būti problema su ryšiu. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, paskutinį kartą vartojo, kai mirė draugas, gruodžio mėnesį. Naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, stengiasi taisytis, būna namuose, daro viską, ką liepia daryti. Programos neatsisakė, tačiau kai jo paklausė, ar vartoja, jis pasakė, kad ne. Tada jam pasakė, kad ši programa skirta ne jam.

Prokurorė prašė teikimą atmesti, kadangi naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė, po to, kai buvo atmestas pirmasis teikimas, administracine tvarka nebaustas, padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas), pagal kurį probacija – tai, be kita ko, sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ar dalinis atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga ir išklausius proceso dalyvių paaiškinimus nustatyta, kad L. B. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 12 d. Nuteistasis tą pačią dieną pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis, taip pat specialiosiomis probuojamojo, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, pareigomis bei taikomais draudimais. Iš nuteistojo asmens byloje esančios informacijos matyti, kad probacijos tarnyba dėl nuteistojo daromų dienotvarkės pažeidimų, fiksuoto narkotinių medžiagų vartojimo atvejo, už kurį nuteistasis buvo nubaustas administracine tvarka, kreipėsi į teismą dėl papildomos pareigos nuteistajam skyrimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartimi patenkinus probacijos tarnybos teikimą, L. B. buvo paskirta papildoma pareiga – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šios pareigos terminą iki 2025 m. sausio 15 d. ir pradėti dirbti per 1 (vieną) mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Probacijos tarnyba 2024 m. lapkričio 6 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi teikimas buvo atmestas, teismui padarius išvadą, kad nenustačius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimo ir nesant pakankamo pagrindo manymui, jog probacijos tikslas nebus pasiektas, nėra pagrindo išvadai, jog reikalinga nuteistąjį izoliuoti nuo visuomenės.

Kaip nurodyta pirmiau, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos 2 būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali panaikinti lygtinį paleidimą: 1) probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Tik nustačius šių sąlygų visumą, yra pagrindas tenkinti probacijos tarnybos teikimą ir panaikinti lygtinį paleidimą.

Pažymėtina, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo sąlygos sušvelnėja ir bausmės tikslai bei paskirtis yra užtikrinami taikant nuteistajam probaciją. Paleistas lygtinai nuteistasis probacijos metu turi tiksliai ir be išlygų laikytis probacijos sąlygų, todėl pateisinamomis priežastimis tokiu atveju vertinamos tik tokios aplinkybės, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia pareigas, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas bendrąsias sąlygas dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta 3 kartus: prieš lygtinį paleidimą nuteistajam nustatyta 105 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. liepos 30 d. – 93 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. gruodžio 9 d. – 101 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat nustatyta aukšta į visuomenę nukreipta rizika, išskirtos 7 kriminogeninės sritys. Taigi po to, kai probacijos tarnybai kreipusis į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi teikimas buvo atmestas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ją įvertinus pagal OASys metodiką, padidėjo nuo 93 balų iki 101 balų ir šiuo metu yra aukšta. Be to, išskirtas naujas kriminogeninis veiksnys – „Piktnaudžiavimas narkotikais“. Vis tik šių aplinkybių nepakanka konstatavimui, kad probacijos tikslas ir toliau taikant nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą nebus pasiektas, o bausmės paskirtis bus užtikrinta tik pasiuntus jį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismo vertinimu, nuteistojo L. B. elgesys lygtinio paleidimo metu iš tikrųjų nėra nepriekaištingas, o jo daromi pažeidimai rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į probacijos sąlygų laikymąsi. Tačiau vis tik pažymėtina, kad pagrindinis probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Iš probacijos teikime nurodytų aplinkybių, nuteistojo asmens byloje esančios informacijos matyti, kad 2024 m. birželio 12 d. nuteistąjį paleidus lygtinai, nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nebuvo pradėti. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus (tikrinta 2024 m. gruodžio 2 d.) matyti, kad L. B. 2024 m. rugsėjo 18 d. nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugsėjo 17 d., atlikus narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testą, buvo nustatyta teigiamas amfetamino vartojimas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nusižengimas padarytas dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas probacijos tarnybos teikimas, priėmimo ir šią aplinkybę nutartį priėmęs teismas įvertino. Po pirmiau nurodytos nutarties priėmimo administracine tvarka L. B. nebuvo baustas.

Nuteistasis taip pat vykdo pareigą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (paskutinį kartą priemonės vykdymas patikrintas 2024 m. gruodžio 9 d.). Dalyvavo ir baigė programą „EPP“. 2024 m. lapkričio 4 d. L. B. pradėjo priklausomybę turinčių asmenų elgesio pataisos programą, tačiau jos nebaigė (neatvyko), vis tik atsižvelgus į tai, kad po 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties priėmimo pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimai nebuvo fiksuoti, šią aplinkybę vertinti kaip šiurkštų probacijos sąlygų pažeidimą, nėra pagrindo. Taip pat nenustatyta, kad nuteistasis vengtų bendrauti su probacijos tarnybos specialistais ar sąmoningai atliktų veiksmus, kuriais būtų trukdoma probacijos tarnybai stebėti jo buvimo vietą, dienotvarkės laikymąsi elektronine stebėjimo priemone.

Iš probacijos tarnybos teikime nurodytų aplinkybių ir argumentų matyti, kad pagrindo panaikinti lygtinį paleidimą buvimas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad nuteistasis L. B. sistemingai pažeidinėja nustatytą dienotvarkę (nesilaiko buvimo namuose laiko). Iš tikrųjų, asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant L. B. kontrolę elektronine stebėjimo priemone, buvo fiksuojami nevienkartiniai išėjimo iš namų ir grįžimo į juos laiko nesilaikymo (išėjimo anksčiau, vėlavimo grįžti) atvejai, taip pat išėjimas iš namų draudžiamu laiku. Tačiau iš probacijos tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad po 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties priėmimo, išėjimas iš namų, vėlavimas grįžti buvo fiksuoti kelių ar keliolikos minučių laikotarpiais, o ilgesnis laikas (nuo 20.04 val. iki 20.53 val.) fiksuotas tik 2024 m. gruodžio 10 d., tačiau nuteistojo buvimas fiksuotas namo kieme. Nenustatyta, kad teikime nurodytais išėjimo iš namų, vėlavimo grįžti laikotarpiais nuteistasis būtų vykdęs teisei priešingas veikas. Kaip minėta, naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, o baustumas administracine tvarka jau buvo įvertintas priimant 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Taigi, nors nuteistojo padaryti pažeidimai, atsižvelgus į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą, formaliai sudaro prielaidas spręsti klausimą dėl jam taikomo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo, vis tik pirmiau aptarti pažeidimai savo esme nėra itin šiurkštūs ir iš esmės yra susiję tik su nustatytos dienotvarkės nesilaikymu. Duomenų apie naujus administracinius nusižengimus, padarytus po 2024 m. lapkričio 18 d., kaip minėta, teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Nors Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus nurodyta, kad L. B. atžvilgiu fiksuoti dar 2 galimai padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau dėl jų sprendimai nepriimti. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie naujus ikiteisminius tyrimus ar nagrinėjamas baudžiamąsias bylas.

Svarstomo klausimo kontekste aktualu pažymėti, kad pagal Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, probacijos vykdymas yra grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu – probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Tai reiškia, kad probacijos metu probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Nuteistasis, nesilaikydamas nustatytos dienotvarkės, iš tikrųjų elgiasi neatsakingai ir, kaip matyti iš teismo posėdyje duotų paaiškinimų, tokio elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs jį pateisinti. Tačiau nuteistojo padaryti pažeidimai, nors ir sistemingi, vis tik nėra labai šiurkštūs ir pakankami spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik panaikinus lygtinio paleidimo taikymą ir pasiuntus jį atlikti neatliktą bausmę. Aptariamu atveju, net ir esant padidėjusiai nusikalstamo elgesio rizikai, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nuteistojo elgesys per visą probacijos laikotarpį tapo toks pavojingas, kad būtų reikalinga jį izoliuoti nuo visuomenės.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, daroma išvada, kad tenkinti probacijos tarnybos teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo L. B. nėra pagrindo, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl L. B. taikomo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo atmesti.

Asmens bylą, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus