- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1120-390/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- L. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens L. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, tretieji asmenys L. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl pripažinimo statinio statytoju.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. ieškiniu prašė pripažinti ieškovą (jungtinėje veikloje kartu su K. P.) statinio statytojais ir patenkinti šiuos išvestinius reikalavimus: 1. Be bendraturčio sutikimo atlikti sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato priklausinys - sienelė (unikalus Nr. pastatytų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir sudaryti naują nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; 2. Be bendraturčio sutikimo parengti sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) reikalingus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; 3. Be bendraturčio sutikimo atlikti sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją pagal atnaujintą kadastro bylą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
3. Trečiasis asmuo L. A. atsiliepimu prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimą į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtino ieškovo V. M. ir VĮ Turto banko 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
Šalys atsižvelgdamos į tai, kad:
1. K. P. nuosavybės teise valdė:
1.1. žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuo 1995 m. gruodžio 19 d.;
1.2. pastatą – 19,33 kv. m. sodo pastatą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sodo pastatas) nuo 1993 m. gruodžio 6 d.;
1.3. inžinerinį statinį – sienelę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sienelė) nuo 1993 m. gruodžio 6 d. (toliau kartu bendrai – Turtas).
2. 2008 m. balandžio 26 d. K. P. ir Ieškovas raštu sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu suteikė teisę Ieškovui rekonstruoti ir/ar statyti gyvenamąjį namą, K. P. nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, kuri yra teisėta ir galiojanti.
3. K. P. ir Ieškovas veikdami jungtinėje veikloje ir kooperuodami savo indėlius, Ieškovas asmenines pinigines lėšas ir darbą, o K. P. Turtą, atliko veiksmus, ko pasėkoje Sodo pastatas buvo rekonstruotas iš 19,33 kv. m. bendro ploto į 129,05 kv. m. bendro ploto sodo pastatą.
4. Po K. P. mirties, jos teise ir pareigas perėmė įpėdinė dukra V. A., o po V. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. JV-5508, teises ir pareigas perėmė Lietuvos Respublika atstovaujama Atsakovo.
5. 2021 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-591-413/2021, teismas konstatavo, kad K. P. ir Ieškovą siejo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis, kurios pagrindu šalys veikė kartu sukuriant Turtą.
6. Civilinio kodekso 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad partnerių įnašai yra lygūs jei sutartis nenustato ko kita, Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš jungtinės veiklos gauta nauda yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jei jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. K. P. ir Ieškovo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartyje nenustatytas įnašų dydis ir nenustatyta gautinos naudos proporcija, todėl parterių įnašai jungtinėje veikloje yra lygūs, o gautina nauda yra bendroji dalinė nuosavybė. Kadangi Ieškovas ir Atsakovas (K. P. ir V. A. teisių ir pareigų perėmėjas) jungtinėje veikloje veikė ir veikia kaip du partneriai, todėl kiekvieno iš partnerių dalinė nuosavybė Turte yra ½ (viena antroji).
7. Šalims yra žinoma, kad Atsakovas turi kreditorių L. A., kurio reikalavimas 3953,83 Eur yra užtikrintas hipoteka, hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hipoteka).
8. Šalys susitaria, kad siekiant įteisinti jungtinės veiklos rezultatą – Turtą, kad Ieškovas padengs Atsakovo hipotekos kreditą 3953,83 Eur kreditoriui L. A. pagal hipotekos registro lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesinaudos regreso teise perimti hipotekos kreditoriaus teises ir pareigas CK 6.114 str. 1 punkto pagrindu.
8.1. Ieškovas už Atsakovą hipotekos kreditą – 3953,83 Eur sumoka kreditoriui L. A. per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
9. Šalys susitaria, kad Turtui įregistruos tokias daiktines teises:
9.1. Ieškovo nuosavybės teisė ½ dalių į 0,0599 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)
9.2. Atsakovo turto patikėjimo teisė ½ dalių į 0,0599 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)
9.3. Ieškovo nuosavybės teisė ½ dalių į pastatą - Sodo pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
9.4. Atsakovo turto patikėjimo teisė ½ dalių į pastatą - Sodo pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).;
9.5. Ieškovo nuosavybės teisė ½ dalių į kitą inžinerinį statinį - Kiemo statinį (sienelę), priklausinys unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).;
10. Atsakovo turto patikėjimo teisė ½ dalių į kitą inžinerinį statinį - Kiemo statinį (sienelę), priklausinys unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šalys susitaria, kad Ieškovas:
10.1. parengs Sodo pastato techninį projektą;
10.2. sumokės kompetentingos institucijos apskaičiuotą infrastruktūros mokestį;
10.3. gaus Sodo pastatui (rekonstrukcijos) statybą leidžiantį dokumentą;
10.4. atliks Sodo pastato kadastrinius matavimus ir parengs inventorizacijos bylą bei ją įregistruos nekilnojamojo turto registre.
11. Šalys susitaria, kad Taikos sutarties 10 punkte patirtos išlaidos yra apmokamos Ieškovo, o minėtame punkte nurodyti veiksmai atliekami per 12 mėnesių terminą nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Jei per nurodytą terminą Ieškovas neatlieka šių veiksmų, teisę atlikti šiuos veiksmus įgyja Atsakovas, o Ieškovas įsipareigoja atlyginti visas Atsakovo išlaidas dėl statinių įregistravimo.
12. Šalys susitaria, kad įregistruojant Taikos sutarties 9 punkte daiktines teises ir atliekant Taikos sutarties 10 punkte abiejų šalių, kaip statytojų vardu, veikia ieškovas V. M., todėl papildomas Atsakovo sutikimas (pritarimas) nebereikalingas.
13. Šalys susitaria, kad įvykdžius Taikos sutarties 9 ir 10 punktuose sutartus veiksmus, Ieškovas ir Atsakovas bus įgiję po ½ daiktinių teisių į Turtą. Atliktų veiksmų pasėkoje Atsakovo turto dalis padidės nuo 19,33 kv. m. iki 64,525 kv. m.
14. Ieškovas ir Atsakovas patvirtina, kad šios Taikos sutarties sudarymo metu viena kitos atžvilgiu nebeturi ir ateityje nebeturės jokių kitų tarpusavio pretenzijų. Ši Taikos sutartis yra sudaryta abipusiu Ieškovo ir Atsakovo derybų būdu ir yra abipusių nuolaidų rezultatas, siekiant užbaigti kilusius ir ateityje galimus kilti teisinius ginčus taikiai, operatyviai ir ekonomiškai. Šios Taikos sutarties sąlygos nereiškia ir negali būti aiškinamos kaip Ieškovo, Atsakovo kaltės pripažinimas dėl kokio nors teisės pažeidimo.
15. Šalys susitaria, kad teismo turėtas išlaidas valstybei (pašto, procesinių dokumentų siuntimo šalims ir pan.), jeigu būtų privaloma jas atlyginti, atlygina ieškovas.
16. Šalys susitaria, kad kiekvienos iš Šalių patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėmis paslaugoms apmokėti lieka tų šalių ir dėl šių išlaidų Šalys nereiškia reikalavimų viena kitai ir jų nereikš ateityje. Todėl kartu su šia Taikos sutartimi šalys neprašo teismo spręsti dėl Šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalys patvirtina, kad dėl Šalių bylinėjimosi išlaidų yra susitarusios ir prašymų dėl jų priteisimo teismui neteikia ir neteiks.
17. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra sudaryta laisva Šalių valia, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti šią Taikos sutartį. Šalys buvo geranoriškos ir sąžiningos viena kitos atžvilgiu, rengdamos ir pasirašydamos Taikos sutartį Šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios Taikos sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos. Taikos sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir Šalių lygiateisiškumo principais, visos šios Taikos sutarties sudarymo aplinkybės Šalims žinomos.
18. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši Taikos sutartis yra perskaityta, suprasta dėl teisinių pasekmių, priimta ir pasirašyta kaip atitinkanti jų valią. Šalims buvo sudaryta galimybė dėl Taikos sutarties sąlygų ir teisinių pasekmių pasikonsultuoti su savo teisės patarėju ir jos šia galimybe pasinaudojo, o jei nepasinaudojo, tai padarė sąmoningai.
19. Šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas ir gali būti įvykdyta priverstinai (CPK 584 str. 1 d. 4 p.).
20. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties sudarymo pasekmės yra žinomos - teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) – Šalims yra žinomos ir suprantamos.
21. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Šalių įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį įvykdymo. Šalių sudaryti susitarimai, nurodyti Taikos sutartyje ir kurių vykdymo terminai yra ankstesni negu Taikos sutarties pasirašymo ir Taikos sutarties teisme patvirtinimo diena yra vykdomi taip kaip numatyta Taikos sutartyje.
22. Taikos sutartis pasirašoma Šalims elektroniniu parašu el. paštu apsikeičiant pasirašytais Taikos sutarties egzemplioriais. Taikos sutartį pirmiausia pasirašo Atsakovas ir ją išsiunčia Ieškovo atstovui el. paštu: i.kazanavicius@solitti.legal. Ieškovas pasirašo ant Atsakovo pasirašyto Taikos sutarties egzemplioriaus ir jį išsiunčia Atsakovui el. paštu: info@turtas.lt ir dainius.vinciunas@turtobankas.lt.
23. Šalių pasirašytą Taikos sutartį Ieškovas pateikia teismui tvirtinti.
Teismas civilinę bylą Nr. e2-154-1126/2024 nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo L. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Patvirtinta taikos sutartimi teismas nusprendė dėl byloje nepareikštų reikalavimų – ginčo dalyko, todėl teismas pažeidė imperatyvias teisės nuostatas, kad taikos sutartimi šalys turi teisę susitarti tik dėl ginčo dalyko (CK 6.983 straipsnis). Taikos sutartimi neteisėtai buvo pripažintos ieškovui nuosavybės teisės, t. y. ½ dalis žemės sklypo ir ½ namo, kurios niekada nebuvo jungtinės veiklos susitarimo objektas, todėl ieškovui valstybė, atstovaujama patikėtinio, be jokio teisinio pagrindimo padovanojo ½ žemės sklypo ir ½ namo ir ½ inžinierinių statinių, tuo atsisakydama valstybei pripažintos nuosavybės teisės, tuo pažeisdama trečiojo asmens - kreditoriaus L. A. teisę nukreipti priverstinį K. P. skolos išieškojimą į visą jai priklausantį turtą. Teismo patvirtinta taikos sutartis iš esmės pažeidžia viešą interesą, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
1.2. Teismas neįvertino trečiojo asmens pateiktų duomenų, kad trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas siekia 20 365,31 Eur, o taikos sutartimi šalys susitarė dėl 3 953,83 Eur hipotekos lakštu užtikrintos prievolės kreditoriui atlyginimo, kad turtas, kurį neatlygintinai perleido valstybė yra įkeistas hipoteka, bei, kad sudarant ½ įkeisto turto perleidimo sandorį, sumažėjo valstybės galimybės atlyginti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas nevertino, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-591-413/2021 atmetė ieškovo V. M. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti nuosavybes teises į ginčo statinį. Todėl ieškovas apskritai negalėjo užvesti antrą kartą ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi ieškovas šioje byloje prašė pripažinti jį statytoju, tai dėl šių teisių ir galėjo būti sudaryta taikos sutartis. Šiuo atveju išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį, priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsižvelgiant į bendrąją jungtinės veiklos specifiką, kai šalys laikomos lygiavertėmis, jų įnašų dydžiai vienodais (lygiais), tai ir jų teisės į sukurtą jungtinės veiklos rezultatą laikomos vienodomis (lygiomis). Todėl šalys sudarydamos taikos sutartį neišėjo nei už ieškinio ribų, nei už jungtinės veiklos sutarties ribų. Šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatytos ir įvardintos nuosavybės teisės dalys tiesiogiai įgyvendina ir atitinka CK 6.970 straipsnio nuostatas. Kadangi 2008 m. balandžio 26 d. jungtinės veiklos sutartis nenustato jungtinės veiklos rezultato pasidalinimo tarp sutarties šalių, todėl sutinkamai su CK 6.971 straipsnio 1 dalimi, daiktinės teisės į jungtinėje veikloje sukurtą rezultatą įgyjamos lygiomis dalimis - po 1/2. Taikos sutartimi šalys iš esmės tik įtvirtino CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatytą jungtinės veiklos rezultato padalijimą tarp šalių.
2.2. Šalių sudaryta taikos sutartimi atsakovė neatsisakė jokių jai priklausančių nuosavybės teisių ir nesumažino jai jungtinėje veikloje priklausančio turto dalies ir/ar daiktinių teisių dalies, o tik susitarė ir pasiskirstė su bendraturčiu (jungtinės veiklos partneriu - ieškovu) teisėmis ir pareigomis bei nusistatė kokia tvarka įteisins jungtinės veiklos rezultatą.
2.3. Posėdžio metu šalys aiškiai nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis ir joje išdėstytas susitarimas dėl šalių teisių nusistatymo ir pasiskirstymo yra kildinamas 1) įsiteisėjusiu 2021 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-591-413/2021; 2) 2008 m. balandžio 26 d. ieškovo V. M. ir K. P. sudarytos ir galiojančios ir nenuginčytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Panaikinus skundžiamą nutartį, tikėtina, kad ateityje kils dar daugiau teisminių ginčų, kuriais trečiasis asmuo bandys vilkinti šalių nuosavybės teisių įregistravimą.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pažymi, kad VĮ Turto bankas yra centralizuotas valstybės turto valdytojas, kuriam deleguota funkcija perimti ir realizuoti bešeimininkį turtą - šiuo atveju Kauno rajono 4-ąjį notaro biuro 2019 m. rugpjūčio 20 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo bei teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu būtų atlikta ginčo turto įteisinimas (registracija), vėliau valstybei priklausančio turto dalis būtų realizuoja viešojo aukciono būdu ir gautomis lėšomis atsiskaitoma su apeliantu kaip 20 365,31 Eur kreditoriumi (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 21 straipsnis).
3.2. Nepagrįstas argumentas, kad taikos sutartimi peržengtos bylos nagrinėjimo ribos - ieškinyje keltas reikalavimas dėl statytojo teisių ieškovui kartu su palikėja K. P. pripažinimo: šis klausimas aptariamas taikos sutartimi, taip pat pasisakoma ir dėl jungtinės veiklos, kuri konstatuota Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-591-413/2021, siekiama realizuoti bendraturčių teises ir interesus, taip pat sudaryti sąlygas atsakovui, įteisinus turtą, realizuoti jį viešo aukciono būdu ir atsiskaityti su kreditoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas – trečiasis asmuo L. A. iš esmės atskirajame skunde nurodo, kad teismas patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, pažeidė viešąjį interesą, nes apeliantas, kaip hipotekos kreditorius, siekia patenkinti iš ginčo nekilnojamojo turto savo priverstinį išieškojimą, o šalims sudarius taikos sutartį, kuria ieškovui perleistos nuosavybės teisės į ½ ginčo turto, sumažino galimybes valstybei atlyginti skolą apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir laiko juos nepagrįstais.
12. Kasacinio teismo konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019), kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.). Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006).
13. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismo posėdyje išklausė šalių ir trečiojo asmens argumentus dėl taikos sutarties turinio. Šalys paaiškino, kad taikos sutartyje išdėstytas susitarimas dėl šalių teisių nusistatymo ir pasiskirstymo yra kildinamas: įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-591-413/2021 pagrindu; 2) 2008 m. balandžio 26 d. ieškovo V. M. ir K. P. sudarytos ir galiojančios ir nenuginčytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp tų pačių šalių yra išnagrinėta susijusi byla dėl to paties turto, kurioje teismas konstatavo, kad K. P. (mirusios (duomenys neskelbtini).) 2008 m. balandžio 26 d. sutikimas leisti ieškovui statyti (rekonstruoti) naujos kokybės sodo pastatą jai priklausančiame žemės sklype ir tolimesni ieškovo veiksmai statant ginčo statinį (šalių elgesys), šalių bendras indėlis tiek lėšomis, tiek darbu ir turtu siekiant vieningo tikslo, leidžia tokius teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (CPK 285 straipsnis)“ (Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-591-413/2021 12 punktas). Kadangi atsakovė yra ieškovo jungtinės veiklos partnerė, todėl jungtinės veiklos sutartimi turi įgyti daiktines teises į jungtinės veiklos rezultatą tokia apimtimi, kokia jai priklauso pagal jungtinės veiklos sutartį arba įstatymą. Pagal taikos sutarties sąlygas, atsakovė neatsisakė jokių jai priklausančių nuosavybės teisių ir nesumažino jai jungtinėje veikloje priklausančio turto dalies ir/ar daiktinių teisių dalies, o tik susitarė ir pasiskirstė su bendraturčiu (ieškovu) teisėmis ir pareigomis bei nusistatė kokia tvarka įteisins jungtinės veiklos rezultatą. Kaip nurodo pati atsakovė, įteisinus jungtinėje veikloje sukurtus ginčo statinius padidės atsakovės daiktinių teisių apimtis ir Atsakovė įgis teisę įstatymo nustatyta tvarka realizuoti savo turimas daiktines teises (parduoti savo daiktinių teisių dalį viešajame aukcione) ir gavusi pajamas iš realizuoto turto turės galimybę atsiskaityti su apeliantu kaip 20 365,31 Eur kreditoriumi. Be to, ieškovas kaip bendraturtis prisiėmė ir visas išlaidas susijusias su sodo pastato techninio projekto parengimu, kompetentingos institucijos apskaičiuoto infrastruktūros mokesčio kompensavimą, sodo pastato (rekonstrukcijos) statybą leidžiančio dokumento išėmimą, sodo pastato kadastrinių matavimų atlikimą, parengimą inventorizacijos bylos bei jos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Taigi, valstybė nepatiria jokių papildomų išlaidų susijusių su turto įteisinimu, be to, ieškovas įsipareigojo atlyginti apelianto 3 953,83 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimą ir atsisakė naudotis regreso teise kaip naujasis kreditorius (CK 6.114 straipsnio 1 dalis), t. y., nepretenduoja proporcingai kartu su apeliantu (hipoteka neužtikrintas 20 365,31 Eur reikalavimas) gauti savo dalies atlyginimą, viešame aukcione pardavus 1/2 dalį valstybei priklausančio turto. Taigi, teismo patvirtinta taro šalių sudaryta taikos sutartimi apelianto teisės nėra pažeidžiamos.
14. Atsižvelgdamas į bendrąją jungtinės veiklos specifiką, kai šalys laikomos lygiavertėmis, jų įnašų dydžiai vienodais (lygiais), tai ir jų teisės į sukurtą jungtinės veiklos rezultatą laikomos vienodomis (lygiomis), apeliacinės instancijos teismas sutinka su šalių pozicija, kad šalys taikos sutartimi įtvirtino CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatytą jungtinės veiklos rezultato padalijimą tarp šalių. Šalys siekdamos sureguliuoti esamus civilinius teisinius ir sutartinius santykius bendru susitarimu sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė civilinėje byloje kilusi ginčą ir užkirto kelią bet kokiems ateityje galimiems kilti teisiniams ir/ar teisminiams ginčams. Todėl teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišėjo nei už ieškinio (ieškovo pripažinimas statytoju ir leidimas atlikti veiksmus visų statytoju vardu reiškia jungtinės veiklos sutarties partnerio teisių įgyvendinimą su teismo sprendimu) ribų, nei už jungtinės veiklos sutarties ribų (ieškovui atlikus statinio teisinę registraciją, tarp šalių ateityje galėtų kilti naujas ginčas dėl daiktinių teisių dalių į jungtinės veiklos rezultatą).
15. Dėl kitų apelianto argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nenagrinėjamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.