Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-799-252-2016

Edita Jusevičienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00404-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. D. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-948/2016 pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovei S. D., dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovės S. D. priešieškinį ieškovui S. D. dėl išlaikymo iki gyvos galvos bei piniginių kompensacijų už netektą turtą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovei S. D. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Santuoką tarp S. D. ir S. D. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padalijo santuokoje įgytą turtą, priteisė iš atsakovės S. D. 1915,50 Eur piniginę kompensaciją už atitenkančią didesnę turto dalį. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Atsakovės S. D. priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš S. D. 961,24 Eur gautų išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos. Atlikus sumokėtinų kompensacijų įskaitymą, ieškovui S. D. iš atsakovės S. D. priteisė 954,26 Eur kompensacijos. Priešieškinį dalyje dėl 10 000 Eur už netektą turtą priteisimo iš ieškovo S. D. paliko nenagrinėtu. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė.Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą. Dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti ieškovą ir priteisti iš ieškovo: pusę gautų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kas sudaro 6903,69 Eur; pusę gautų pajamų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kas sudaro 7870,29 Eur ir išlaikymą iki gyvos galvos, t.y. 42,85 Eur kas mėnesį arba 514,20 Eur per metus. Be to, apeliaciniu skundu prašoma padalinti santuokoje įgytą turtą, nurodant du turto padalijimo variantus. Atsakovė pateikė ir prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. liepos 1 d. Pažymėjo, kad atsakovė privalo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti prašymą, t.y. apeliacinio skundo dalyką ir pagal tai nurodyti ginčijamą sumą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą pasisako dėl turto dalių, tenkančių jos sūnui ir mirusiai motinai, teismas pasisakė, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme bei negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą. Pripažino, kad nors atsakovei žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas buvo atidėtas, tačiau įvertinęs, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė už parduotą nekilnojamąjį turtą yra gavusi dideles pinigų sumas, turi kito nekilnojamojo turto, nepateikė prašyme nurodomų medicininių dokumentų, todėl prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu S. D. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį, persvarstyti klausimą dėl prašyme iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo pateiktus reikalavimus bei įpareigoti Biržų rajono apylinkės teismą perduoti bylą Nr. 2-8-948/2016 nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Nurodo, kad apylinkės teismo teisėja, kaip suinteresuotoji pusė, nepagrįstai nagrinėjo Panevėžio apygardos teismui skirtą apeliacinį skundą. Prašyme iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar šio mokėjimo atidėjimo ji pateikė visus tai pagrindžiančius įrodymus. Per skubėjimą nebuvo pateikti medicininiai duomenys, tačiau šie dokumentai buvo byloje. Nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ji pardavusi nekilnojamąjį turtą gavo dideles pinigų sumas. Šios, 2011 metais gautos, lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms ir nėra susiję su dabartine padėtimi. Po motinos mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą, tačiau jis nėra parduotas, todėl tokio turto turėjimas nėra pagrindas netenkinti jos prašymo dėl žyminio mokesčio. Piniginių lėšų stoka neturėtų užkirsti galimybės į apeliacinį procesą. Nesutinka, kad skunde nėra aiškiai nurodytas skundo dalykas ir ginčijama suma. Reikalavimą turtą dalinti į dvi dalis išsakė tik ieškovas, o ji visada tvirtino, kad bendrą ūkį vedė 4 asmenys. Todėl apeliacinis skundas nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su santuokoje įgyto turto padalinimu atsakovei, ieškovui ir atsakovės mirusiai motinai bei sūnui. Atskirajame skunde cituojami kitų teismų procesinių sprendimų, atsakovės nuomone, susijusių su analogiška situacija, fragmentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 315 str. 1 d. numato, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs teismas. Jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose keliamų reikalavimų, būtent pirmosios instancijos teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui gali, o kartu turi pareigą apeliacinio skundo ar jo dalies nepriimti ir grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d.), taip pat nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.).Aptartas teisinis reglamentavimas paneigia atskirojo skundo argumentus, kad apylinkės teismas, sprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.CPK 306 str. 3 d. numatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjimo ar atleidimo klausimą. Tai reiškia, kad teismas sprendžia klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo ne bendrai visoje civilinėje byloje, bet tiek priimant ieškinį (šiuo atveju priešieškinį), tiek priimant apeliacinį skundą atskirai, kitaip būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.Žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) apeliantas neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, t.y. dėl laikinų finansinių nesklandumų, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai skundo padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta. Atsakovė 2016 m. birželio 15 d. prašyme iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo tenurodė, kad jokių pajamų apart 107,53 Eur pensijos negauna. Jai planuojama operacija ir reabilitacija bei pridėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015 m. gruodžio 11 d. pažymą apie išmokas ir 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. vasario 28 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašą (3 t., b.l. 120-122). Jokių rašytinių įrodymų dėl prašymo pateikimo metu, turimų sveikatos problemų, duomenų iš Nekilnojamojo turto registrų centro, VĮ Regitros ir pan. nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2011 metais yra pardavusi pakankamai didelės vertės žemės sklypą (3 t., b.l. 25), turi nekilnojamojo turto, nuo 2005 m. rugsėjo 23 d. įrašyta į žemės ūkio valdos, kurios pagrindinė ekonominė veikla yra grūdinių (išskyrus ryžius) ankštinių ir aliejinių sėklų augalų auginimas valdytojo šeimos narių sąrašą (3 t., b.l. 25), iš bylos duomenų matyti, kad yra gaunamos ir pajamos iš ūkio. Nagrinėjamu atveju, apeliantė naujausių, apeliacinio skundo padavimo laiku, gautų duomenų, leidžiančių įvertinti jos turtinę padėtį kaip sunkią, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors tokia pareiga, kaip minėta, tenka būtent prašymą dėl jo atidėjimo reiškiančiam asmeniui (CPK 84 str., 178 str.). Byloje pateiktas 2016 m. birželio 15 d. 32,05 Eur. žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinantis kvitas (3 t., b.l. 126) paneigia atskirojo skundo argumentus dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo CPK 84 str. tvarka. Tačiau, nagrinėjamu atveju, apeliantei per teismo nustatytą laikotarpį pateikus įrodymus dėl būtinybės iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apylinkės teismas gali šį klausimą spręsti pagal CPK 83 str. 3 d. Apeliantė skunde suformulavo reikalavimą panaikinti visą apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo spręstas ne tik santuokos nutraukimo klausimas, bet ir turtinis reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 80 str. turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 str. 1 d. Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Analogiškos nuostatos taikomos ir pateikiant apeliacinius skundus. Už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Taigi apeliantė privalėjo sumokėti 41 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą ir 3 procentus už turtinį reikalavimą nuo jai tenkančios dalintino turto dalies vertės. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad apylinkės teismas, kaip vieną iš apeliacinio skundo trūkumų, pripažino apeliaciniu skundu ginčijamos sumos nenurodymą. Atsakovė tvirtina, jog apeliacinio skundo suma yra 21 982,62 Eur, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad apeliaciniame skunde nėra suformuluotas skundo dalykas ir ginčijama suma. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (apelianto prašymą), kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 str. 1 d. 5 p. apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). CPK 306 str. 2 d. numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė tiek apeliaciniame skunde, tiek pataisytame apeliaciniame skunde tinkamai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko, kas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Įstatymo leidėjas numato, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliaciniame skunde, turtinio ginčo atveju, be kita ko, turi būti nurodoma ginčijama suma, kuri turi būti motyvuota ir pagrįsta konkrečiu reikalavimu. Ši aplinkybė reikšminga ir žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimui. S. D. pateiktas apeliacinio skundo turinys neatitinka CPK 306 str. reikalavimų. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, dėl ko jos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neįvardija konkrečios jai priteistino turto dalies vertės. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiamos teismo posėdžių garso įrašų stenogramos, proceso dalyvių parodymų vertinimas ir hipotetinio pobūdžio pastabos, nepagrindžia nurodomos apeliacinio skundo sumos - 21982,68 Eur. Be to, Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str., 301 str.). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 str. yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta, t.y. negalima reikšti naujų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų.Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovės mirusiai motinai ir sūnui, kurie keliami apeliaciniu skundu ir jo patikslinimu nebuvo pareikšti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovės apeliacinis skundas paduotas su trūkumais. Be to, nėra galimas ir sąlyginio reikalavimo kėlimas, kaip šiuo atveju, paliekant teismo nuožiūra spręsti turto padalijimo klausimą pagal atsakovės nurodomus du galimus turto padalijimo būdus. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas nustatė, tam pritaria ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, kad atsakovė tiek apeliaciniame skunde, tiek pataisytame apeliaciniame skunde tinkamai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko, pareiškė naujų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų kas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantei nustatomas naujas terminas 2016 m. spalio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 316 straipsnio 3 dalis,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei S. D. terminą iki 2016 m. spalio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti įvykdyti.