- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2-1071-995/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11285-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- Z. V.
- Advokatai
- Jonas Špelveris, Julija Viktorija Flis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei Z. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas J. V. (toliau ir - ieškovas) ieškiniu prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp jo ir atsakovės Z. V. (toliau ir – atsakovė) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esant abiejų sutuoktinių ieškovo J. V. ir atsakovės Z. V. kaltei; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei Z. V. ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodo, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp jo ir atsakovės. Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė sūnaus ir dukters, kurie šiuo metu yra suaugę, sukūrę savo šeimas ir gyvena atskirai nuo savo tėvų, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kliūtimi, dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės. Ieškovas taip pat nurodo, kad nutraukiant santuoką, jokių turtinių ginčų tarp jo ir atsakovės nekyla, nes jokio bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurie keltų jiems vienas kitam turtinius įsipareigojimus, neturi, išskyrus jų pinigines lėšas iš darbinės veiklos, kurios yra jų kiekvieno asmeninė nuosavybė, todėl ieškovas į šias atsakovės pinigines lėšas pretenzijų neturi bei atsakovė į tokias ieškovo pinigines lėšas, gaunamas iš darbinės veiklos, pretenzijų taip pat neturi, nes tai yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė.
3. Ieškovas teigia, kad nuo 1974 metų iki 1993 metų pradžios sutuoktiniai gyveno santuokinį gyvenimą, kartu rūpinosi šeimos gerove, gerbė vienas kitą. Vėliau, nuo 1993 metų laikotarpio iki šiolei, ieškovas ir atsakovė palaipsniui atitolo nuo vienas kito ir šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo leisti atskirai, bendro ūkio nevedė ir kiekvienas savimi rūpinosi pats. Ieškovas tuo laikotarpiu pradėjo gyventi su kita moterimi, todėl jo buvimas ankstesnėje šeimoje tapo neįmanomas. Atsakovė į tai reagavo atsainiai ir nedėjo jokių pastangų, kad šeima neiširtų. Ieškovo nuomone, toks atsakovės atsainus elgesys į buvusią šeimą nesistengiant, kad buvusių sutuoktinių tarpusavio ryšiai būtų išsaugoti, rodo, kad ir atsakovė pripažino, kad jų bendras gyvenimas su ieškovu, tapo nebeįmanomas ir, kad jų šeima galutinai iširo. Tokiu savo elgesiu ieškovas ir atsakovė rodo abipusę akivaizdžią nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams. Visa tai parodo, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovė ne tik kad nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, pakeisti savo elgesį ir bendravimą su ieškovu, ieškoti kompromisų, bet demonstratyviai to nesiekė. Visos šios aplinkybės sąlygoja, kad dėl santuokos iširimo, yra kalti abu sutuoktiniai, tiek ieškovas, tiek atsakovė, kurie nesistengė išsaugoti šeimą, bet jos ir neišsaugojo bei leido per šį ilgą, apie 34 metų laikotarpį, galutinai iširti. Iš to seka, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Ieškovo įsitikinimu, jo ir atsakovės santuoka yra iširusi galutinai ir egzistuoja tik formaliai, jai atkurti nėra jokių galimybių, šeimos išsaugojimas nebeįmanomas, kadangi šeima jau yra visiškai iširusi. Termino skyrimas šalių susitaikymui netikslingas, nes ieškovo ir atsakovės elgesys ir priimti sprendimai, galutinai parodė, kad bendrų planų ateičiai jau nebeįmanoma turėti, kas rodo jų nenorą tokių pastangų imtis.
5. Ieškovas su atsakove nepilnamečių bendrų vaikų neturi, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei siūlo pasilikti mergautinę pavardę – (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovė sau išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti sutaikinimo procedūrą – paskirti šalims šešių mėnesių terminą susitaikymui ir civilinę bylą sustabdyti; tuo atveju, jei prašymas dėl termino sutaikymui būtų atmestas – taikyti teisminę mediaciją; atmesti ieškinį; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė tiek atsiliepime nurodė, šalys (duomenys neskelbtini) metais persikėlė gyventi iš Tauragės į Palangą, įsigijo namus ir per ieškovo nurodytą laikotarpį vedė šeimyninį gyvenimą, palaikydami bei rūpindamiesi vienas kitu, planuodami bendrą šeimyninę ateitį, siekdami susikurti stabilią finansinę padėtį vyresniame amžiuje, dėl ko ieškovo ar atsakovės vardu buvo įgyjama vis daugiau nekilnojamojo turto. Nesėkmingai susidėliojus finansinei situacijai šalys kartu išgyveno fizinio asmens bankroto bylą, kuri buvo inicijuota (duomenys neskelbtini) teisme. Dėl įvykusių teisminių procesų laikotarpiu nu 2020 iki 2024 metų, šalims nepavyko laiku užbaigti bankroto proceso. Bankroto byla baigta 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, teismui taip pat nurašius 712414,89 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą.
8. Atsakovė pateikė teismui fotonuotraukų fotokopijas su jų duomenimis, iš kurių matyti, kad ieškovas leidžia laiką kartu su atsakove ir visa šeima, švenčia šventes kartu, taip pat, pvz., 2023 m. gegužės 7 d. užfiksuota, kad ieškovas ir atsakovė kartu miega, tad, ieškovo teiginiai apie atskirą ūkio vedimą ir gyvenimą pas kitą moterį yra nepagrįsti. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų šalių deklaruotos gyvenamosios vietos sutampa, kas patvirtina tai, kad šalys gyvena kartu kaip šeima.
Atsiliepimas
9. Atsakovė taip pat nurodė, kad po bankroto bylos ieškovo sveikata ženkliai pablogėjo, 2025 metų vasarą jam buvo daryta širdies operacija, šiuo metu ieškovas vartoja didelį skaičių įvairių vaistų. Atsakovės nuomone, dėl patirtų išgyvenimų ir sveikatos problemų bei vartojamų vaistų ieškovo emocinė - psichologinė būsena yra prasta, dėl ko pastarasis negeba šiuo metu adekvačiai vertinti situacijos ir nori nepagrįstai nutraukti daugiau nei 50 metų trukusią santuoką. Atsakovės įsitikinimu, šalių šeimyninis gyvenimas nėra ir niekada nebuvo nutrūkęs, atsakovė nenori nutraukti santuokos ir yra pasiruošusi ieškoti bendrų sprendimų, kad santuokinis gyvenimas ieškovui vėl teiktų džiaugsmą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės nuomone, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti santuoką.
10. Atsakovė taip pat nurodė, kad šalys išgyveno bankroto bylą, visas šalių turėtas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas parduotas, su kreditoriais atsiskaityta pagal bankroto byloje patvirtintą planą, kitos skolos nurašytos 2025 m. vasario 6 d. teismo nutartimi. Šalių turtas yra tik šalių gaunamos pajamos iš darbinės veiklos ir socialinės išmokos.
11. Atsakovės įsitikinimu, jos kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Priešingai, atsakovė siekia išsaugoti santuoką, jokių faktinių aplinkybių ir juo labiau atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytą, tuo atveju, jei atsakovei nepavyktų išsaugoti santuokos ir teismas turėtų ją nutraukti atsakovė pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį ir prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų kaltės. Neneigia, kad santuokinio gyvenimo su atsakove metu, jis buvo neištikimas, turėjo kitų moterų, su viena yra susilaukęs vaiko, o šiuo metu gyvena su kita moterimi, todėl yra apsisprendęs nutraukti santuoka, nes ji buvo tik formali. Jis yra geras, draugiškas žmogus, su atsakove nenori pykčių, ir šiuo metu pas atsakovę atvažiuoja, padeda jai buityje, atlieka įvairius ūkio darbus, nuperka maisto, bendrauja su savo suaugusiais vaikais, tačiau su atsakove bendro gyvenimo nebemato. Dėl santuokos iširimo yra kaltas ne tik jis, bet ir atsakovė, ji niekada nepalaikydavo jo verslo sprendimų, ji taip pat turėjo kitų vyrų, buvo užmezgusi santykius su vairuotoju, kuris dirbo pas atsakovę. Po fizinio asmens bankroto procedūros, jokio nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, kuris turėtų būti padalintas tarp sutuoktinių, nėra. Jis sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Sutinka, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Jis yra veiksnus, viską supranta, ką daro, ir jo sveikatos būklė neturi jokios reikšmės jo tvirtam apsisprendimui nutraukti santuoką.
13. Teismo posėdžio metu atsakovė, nepanorus ieškovui išsaugoti santuoką, sutiko su ieškovo reikalavimu nutraukti jos ir ieškovo santuoką, tačiau prašo teismo nutraukti santuoką būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi jis visą gyvenimą buvo neištikimas. Ji visada galvojo, kad ieškovas pasikeis, tikėjosi, kad jų santuoka galės gyvuoti, stengėsi išsaugoti šeimą, viską ieškovui atleido, ir šiuo metu tiki, kad nebūtina nutraukti santuokos, nes ji ir ieškovas gali gyventi šeimoje. Neneigia, kad kaip ir kiekvienoje santuokoje, taip ir tarp šalių per tą penkiasdešimt santuokinio gyvenimo laikotarpį ne kartą buvo smulkių nesutarimų, tačiau visus nesutarimus pavyko išspręsti ir gyventi toliau, be to, šalims palaikant vienas kitą pavyko išgyventi ir sudėtingus finansinius metus bei fizinio asmens bankroto bylą. Tvirtina, kad ji sutuoktiniui visada buvo ištikima, rūpinosi tiek vaikais, tiek ieškovu, todėl jai dabar skaudu dėl tokio ieškovo sprendimo. Taip pat prašo jai palikti santuokinę pavardę, išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys susilaukė vaikų, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO nustatyta, kad 2025 m. vasario 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-239-549/2016 užbaigta J. V. ir Z. V. bankroto byla, ir nurašyti likusieji nepatenkinti J. V. ir Z. V. kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 712414,89 Eur sumai. Iš AB „Regitra“ pažymų matyti, kad sutuoktiniai transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenis patvirtina, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje.
Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
15. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuojant tuo, kad jis pradėjo gyventi su kita moterimi, todėl jo buvimas santuokoje tapo neįmanomas, o atsakovė į tai reagavo atsainiai ir nedėjo pastangų, kad šeima neiširtų, atsakovė nesistengė, kad sutuoktinių tarpusavio ryšiai būtų išsaugoti ir tai rodo, kad atsakovė pripažino, kad jų bendro gyvenimo su juo tapo nebeįmanomas ir jų šeima galutinai iširo, be to, atsakovė nepalaikė jo verslo sprendimų, jiems visada prieštaravo, o ir buvo neištikima, nes ji taip pat santuokinio gyvenimo metu turėjo kitų vyrų. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko, bylos nagrinėjimo metu prašė teismo nustatyti terminą susitaikymui su sutuoktiniu, tačiau vėlesnio bylos nagrinėjimo metu, sutiko, kad jos ir ieškovo santuoka būtų nutraukta, ir būtent dėl ieškovo kaltės, nes jis jai ne vieną kartą buvo neištikimas.
16. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.75 straipsnio 2 dalis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes ieškovas teismui išdėstė savo kategorišką poziciją dėl susitaikymo su atsakove, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat sutiko, kad santuoka būtų nutraukta. Išklausęs šalių paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi, juolab, kad ieškovas turi kitą moterį, su kuria jis dabar gyvena ir veda bendrą ūkį Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo šalių ginčas dėl santuokos iširimo kaltininko. Ieškovas tiek ieškiniu, tiek teismo posėdžio metu prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė teismo posėdžio metu reikalavo, jog santuoka būtų nutraukta dėl ieškovo kaltės. Taigi byloje spręstinas klausimas, dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo ieškovo ir atsakovės santuoka.
18. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
20. Byloje nėra šalių ginčo, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, gyvendami šeimoje sutardavo gerai ir jokių pykčių tarp jų nebūdavo, abu sutuoktiniai visada rūpinosi savo šeima, vaikais, buitimi ir šiuo metu abu tuo rūpinasi, abu savo darbu ir pajamomis prisidėdavo prie šeimos buitinių poreikių tenkinimo. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su atsakove nebegyvena nuo 1993 metų pradžios, tačiau tiek ieškovas, tiek ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad viso santuokinio gyvenimo laikotarpiu jų santykiai visada būdavo darnūs, ir šiuo metu jie taip pat sutaria gerai, kartu švenčia šventes, ieškovas nors ir gyvena su kita moterimi kitame mieste, tačiau periodiškai atvažiuoja pas atsakovę, jai padeda tvarkytis buityje, parūpina maisto produktų, palaiko glaudžius ryšius su savo suaugusiais vaikais. Be šalių paaiškinimų, byloje esančios fotonuotraukų fotokopijos su jų duomenimis taip pat patvirtina, kad ieškovas leidžia laiką kartu su atsakove ir visa šeima, švenčia šventes kartu, be kita ko, 2023 m. gegužės 7 d. užfiksuota, kad ieškovas ir atsakovė kartu miega, abiejų šalių deklaruotos gyvenamosios vietos sutampa, kas taip pat teismui leidžia manyti, kad šalys gyvena kartu kaip šeima. Abi šalys patvirtino, kad kaip ir kiekvienoje santuokoje, taip ir tarp jų per tą penkiasdešimt santuokinio gyvenimo laikotarpį ne kartą buvo smulkių nesutarimų, tačiau visus nesutarimus pavyko išspręsti ir gyventi toliau. Kaip ir minėta pirmiau, ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinio kaltės, nes ieškovas šalių gyvenimo šeimoje laikotarpiu, jai būdavo neištikimas, atsakovė per visą ilgą, keliasdešimt metų trukusį santuokinio gyvenimo laikotarpį vylėsi ir tikėjosi, kad ieškovas išsispręs savo klausimus su moterimis, taip pat ir dabartine moterimi, su kuria gyvena, ir jiems bendromis pastangomis pavyks visgi išsaugoti santuoką.
21. Teismas, išklausęs abiejų šalių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, taip pat šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, jų paaiškinimus apie santuokinio gyvenimo aplinkybes, visgi pripažįsta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. iš esmės dėl ieškovo neištikimybės atsakovei. Nors nagrinėjamu atveju įrodymai dėl ieškovo neištikimybės nepateikti, tačiau pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis santuokos su atsakove laikotarpiu turėjo ne vieną moterį, su viena iš jų turi vaiką, o dabartiniu laikotarpiu gyvena su kita moterimi, su ja veda bendrą ūkį ir iš esmės jie kartu gyvena kaip šeima. Pats ieškovas nurodė, kad būtent jis, o ne atsakovė, priėmė sprendimą skirtis, nes nebemato galimybių išsaugoti šeimą, o jo gyvenimas su atsakove tapo neįmanomas. Akivaizdu, kad pirmiau aptarti ieškovo veiksmai nėra priimtini geros moralės požiūriu, taip pat nėra suderinami su CK įtvirtintomis pareigomis gerbti kitą sutuoktinį ir būti lojaliu, moraliai jį remti bei rūpintis juo. Darytina išvada, jog atsakovė šioje byloje įrodė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, t. y. ieškovas buvo neištikimas atsakovei, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama.
22. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo teigimu, santuokos iširimą lėmė ne tik jo neištikimybė, bet ir atsakovės elgesys, kuris pasireiškė neištikimybe, lojalumo praradimu, atsainiu elgesiu į šeimą nesistengiant, kad buvusių sutuoktinių tarpusavio ryšiai būtų išsaugoti, nepritarimu jo verslo spendimams. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė jokių konkretesnių faktinių aplinkybių, neteikė jas patvirtinančių patikimų įrodymų, kurios atskleistų ir pagrįstų su sutuoktinių pareigomis nesuderinamą atsakovės elgesį. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo tik savo paaiškinimais, tvirtindamas, kad atsakovė kažkada taip pat yra turėjusi santykius su vairuotoju, kuris dirbo jos parduotuvėje, be to, sprendimą nutraukti santuoką lėmė dar ir tai, kad atsakovė nuolat prieštaraudavo jo verslo sprendimams, dėl ko galimai ir teko bankrutuoti. Išskyrus ieškovo teiginius dėl atsakovės neištikimybės ar dėl kitokio jos nederamo elgesio, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovė nepritarė jo verslo sprendimams galėjo būti esminė priežastis, lėmusi šalių santuokos iširimą, o jokių kitų atsakovės kaltę pagrindžiančių faktinių aplinkybių ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo. Taigi, šiuo atveju nenustatyta konkrečių atsakovės veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neištikimybė ar nelojalumas, nepagarba ieškovui, neprisidėjimas prie abiejų šeimos narių poreikių tenkinimo, nepalaikymas moraliai, kurie turėjo įtakos santuokos iširimui (CK 3.27 straipsnis).
23. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje nepateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Tuo tarpu atsakovė įrodė, kad šalių santuoka iširo dėl priežasčių, su kuriomis CK 3.60 straipsnio 3 dalis sieja ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, t. y. dėl ieškovo neištikimybės. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl pavardžių
24. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė – (duomenys neskelbtini), o atsakovei - jos santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
25. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 straipsnio, 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių kreditoriams
26. Sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas, be kita ko, privalo išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis).
27. Tarp šalių nėra jokių turtinių ginčų. Nustatyta, kad 2025 m. vasario 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-239-549/2016 užbaigta J. V. ir Z. V. bankroto byla, ir nurašyti likusieji nepatenkinti J. V. ir Z. V. kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 712414,89 Eur sumai. Bylos duomenys patvirtina, kad po bankroto bylos pabaigos, jokio bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalintinas santuokos nutraukimo byloje, nei ieškovas, nei atsakovė neturi. Šalys nurodė, kad jie turi pajamų iš darbinės veiklos, į kurias jie reikalavimų nereiškia ir pretenzijų dėl jų neturi, nes abi šalys pripažįsta, kad šios piniginės lėšos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šalių santuokos metu įgyto turto bei prievolių kreditoriams atlyginimo klausimai šioje civilinėje byloje nesprendžiami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
30. Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 114 Eur žyminį ieškinį, duomenų apie jo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos jam teikimu, nepateikė.
31. Atsakovė šioje civilinėje byloje patyrė 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas (1000 Eur už atsiliepimo parengimą; 300 Eur už atstovavimą 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje bei 300 Eur už atstovavimą 2026 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje).
32. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, bylos trukmę, atsakovės atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, atsakovės atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis. Ta aplinkybė, kad atsiliepimą atsakovei parengė kitas atsakovės atstovės perįgaliotas advokatas, nesuponuoja teigti, kad atsakovės patirtos išlaidos yra nepagrįstos ir/ar per didelės. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius.
33. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ieškovas ieškinio forma atsakovei pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir išvestinį reikalavimą dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. Atsakovė atsiliepimo forma prašė ieškinį atmesti, nustatyti susitaikymo terminą ir bylą sustabdyti, bet vėlesnio bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko, kad jos ir ieškovo santuoka būtų nutraukta, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į šioje byloje ieškovo pareikštą vieną reikalavimą ir jo pobūdį, remiantis bylos išnagrinėjimo rezultatu, į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo šiuo teismo sprendimu yra patenkinamas, netenkinant jo reikalavimo, susijusio su sutuoktinių kalte dėl santuokos iširimo, tenkinant atsakovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog šioje byloje iš viso ieškovo reikalavimų patenkinta 50 procentų, atmesta – 50 procentų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių teismas taiko šią proporciją.
34. Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 57 Eur bylinėjimosi išlaidų (114 Eur x 50 proc.), o proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo – 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (1600 Eur x 50 proc.). Įskaičius šiuos priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 743 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
35. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo J. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo J. V. ir atsakovės Z. V. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl ieškovo J. V. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui J. V. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini), atsakovei Z. V. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei Z. V. iš ieškovo J. V. 743 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.