Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-804-123/2015

2015 m. birželio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Š. ir atsakovės S. Š. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. patikslintą ieškinį atsakovei S. Š., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimu buvo nutraukta S. Š. ir S. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad nepilnametis sūnus E. Š. gyvens dvi savaites su tėvu S. Š. ir dvi savaites su motina S. Š., nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvai jokių išmokų nemoka, nes gyvenant pas vieną iš tėvų, pastarasis suteikia išlaikymą. Patikslintu ieškiniu ieškovas patikslino pradinio ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteisimo, t. y. prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovės po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2014-11-21) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas iki jo pilnametystės. Taip pat priteisti iš atsakovės 7 740 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-03 iki 2014-11-21, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį, atmetus 360 Eur atsakovės teiktą išlaikymą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą su tėvu S. Š.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė nustatęs, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė teikė ir teikia savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, imasi priemonių užtikrinti sūnaus būtiniausius poreikius. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas nenustatė, kokia suma atsakovė prisidėjo prie išlaikymo, taip pat, kokia suma yra minimali tenkinat būtinuosius vaiko poreikius. Atsakovė mano, kad ieškovas nesumokėjo išlaikymo vaikui, kurį buvo įsipareigojęs sumokėti nepilnamečiam vaikui su juo sudaryta sutartimi, taip pat prašo iš ieškovo priteisti papildomai 300,64 Eur kelionės išlaidų.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Liudytoju byloje apklaustas šalių nepilnametis sūnus E. Š. paaiškino, kad šiuo metu gyvena kartu su pilnamete mergina, nuomojasi būstą, mokosi ir dirba pavienius darbus, įsidarbino ir gaus į dieną 30-40 Eur dydžio darbo užmokestį bei gauna mokymosi įstaigos pašalpą, socialinę pašalpą, taip pat nemokamus pusryčius bei pietus ir paramą mokyklinėms reikmėms, mėnesio gale sumokėjus visus mokesčius netgi sutaupoma tam tikra pinigų suma, maždaug apie 130 Eur. Nurodė, kad per mėnesį jo išlaidas sudaro iš viso 300 Eur. Išsikrausčius atskirai gyventi iš tėvo, mama supirko viską kas reikalinga gyvenimui, nupirko maisto produktų ir išleido apie 300–400 Eur. Išsikrausčius iš tėvo mama jam duoda 40 Eur per savaitę, t. y. 160 Eur per mėnesį, tėvas – 300 Eur ir gauna visų išmokų – 160 Eur. Gyvenant atskirai nuo tėvų jo išlaidos per savaitę sudaro nuo 50 iki 100 Eur. Mano, kad kai gyveno pas tėvą, tėvas jo išlaikymui skyrė apie 200 eurų per mėnesį. Tai, kad mama jam duodavo pinigų ir kas dieną papildomai duodavo pinigų jo pietums ar kitoms reikmėms, jis tėvui nesakė, nes tėvas jo niekada to neklausė. Byloje esančiais įrodymais taip pat patvirtinta, kad S. Š. vaiko išlaikymui laikotarpiu 2013-11-22–2014-12-31 atliko periodinius 30–130 eurų dydžio pavedimus, vidutiniškai po 160 eurų per mėnesį. Apelianto teiginiai, jog ginčo pinigai nebuvo skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, be to, šių piniginių sumų gavimą patvirtino šalių nepilnametis sūnus.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Kišenpinigius būtina skirti nuo didesnės vertės proginių ar kitų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, dovanų vestuvių, mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu ar įteiktų be progos, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų. Progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie neprogines išlaidas, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti. Tačiau jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomos išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas. Dėl šių savybių proginės ir kitos papildomos išlaidos, skirtingai nei kišenpinigiai, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t.y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepilnamečiam sūnui išlaikymą teikė duodama kišenpinigių, jį maitino, pirko rūbus, mokyklinius reikmenis, nurodytas aplinkybes patvirtinto šalių nepilnametis sūnus. Laikytina, jog nurodytos išlaidos vaikui išlaikyti buvo būtinosios, išlaikymo teikimas turėjo tęstinį pobūdį, todėl konstatuotina, jog atsakovės išleistos piniginės sumos yra išlaikymo sudedamoji dalis ir išlaikymas buvo ir yra teikiamas tinkamai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojo (šalių nepilnamečio sūnaus) paaiškinimus darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė prie sūnaus išlaikymo prisidėjo ne mažiau nei ieškovas, visada teikė ir dabartiniu metu teikia išlaikymą proporcingai gaunamoms pajamoms ir vaiko poreikiams, todėl ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atmetė. Byloje įrodymų, kurie paneigtų tai, kad atsakovė teikė ir teikia pakankamą materialinį išlaikymą savo sūnui E. Š., nėra ir ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Airijos Respublikoje nustatytą minimalią mėnesinę algą, tačiau minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas Lietuvos teismų praktikoje yra tik orientacinis kriterijus, nustatant nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį. Kiekvienu atveju atsižvelgtina į konkretaus vaiko poreikius, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuo santuokos nutraukimo iki ieškovo kreipimosi į teismą būtų pasikeitusi atsakovės turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikšmingu laikė faktą, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 740 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-03 (iki 2014-11-21), kai tuo tarpu po daugiau nei pusės metų, t. y. 2013-04-08 buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria abiejų šalių bendru sutarimu buvo išspręsti sūnaus gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime klausimai. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, ieškovas sutiko su sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis, jų neginčijo ir teismo sprendimo neskundė, todėl laikytina, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-08-03.

Apeliantė S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepilnametis vaikas negavo pinigų pagal su ieškovu pasirašytą sutartį, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog šią dieną apmokėta iki 2015-04-15, ir tai, apeliantės manymu, sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamos bylos dalykas yra išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui iš atsakovės ieškovui klausimas, atsakovė nereiškė jokių materialinių reikalavimų ieškovui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to, apeliantė nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovė S. Š. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti – priteisti iš ieškovo papildomai 300,64 Eur kelionės išlaidų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą teisme apklausti abi bylos šalis bei liudytoju šalių sūnų 2015-01-06 teismo posėdžio metu išreiškė atsakovės atstovė advokatė O. K., ir tai vertintina kaip atsakovės gynybos priemonė, todėl šį prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. Nesutiktina, kad vaiko parodymai sudarė pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimą įvertino byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. Š. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. Š. apeliacinės instancijos teisme.