Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.13.-442-957/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
A2.13.-442-957/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02425-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Institucija
antstolis Mindaugas Dabkus
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-442-957/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02425-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 21.14.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pateiktą medžiagą dėl Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3071-957/2014 Z. A. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 6 dalyje, numatyto pažeidimo padarymą, paskirta 35 000 Lt (atitinkamai – 10 136,70 Eur) dydžio bauda su prekių konfiskavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis Mindaugas Dabkus patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0028/14/01469 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8.-3071-957/2014 grąžino jį išdavusiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimo skirti baudą vykdymo procesas nutrauktinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601, kuriuo buvo patvirtinta nauja ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., senaties termino nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Senaties terminų trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. buvo įtvirtinta tik teismų praktikoje. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas nėra numatytas ir ATPK dvidešimt šeštojo skirsnio (ATPK 312-316 straipsniai) normose, reglamentuojančiose nutarimo skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau įstatymu nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju matyti, jog minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimas priimtas iki 2015 m. liepos 1 d., todėl atitinkamai ir šioje situacijoje, sprendžiant dėl senaties termino, taikomos teismų praktikoje suformuluotos nuostatos.

Kasacinis teismas buvo išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirta nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teises pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-182/2010).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Z. A. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta nuobauda – bauda. Minėtas nutarimas įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d. ir buvo perduotas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau paskirta administracinė nuobauda – bauda įvykdyta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis sistemiškai atliko vykdymo veiksmus ir periodiškai tikrino sprendimo įvykdymo galimybes – 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. rugsėjo 26 d. bankams teikė užklausas apie skolininkės Z. A. vardu sudarytas sutartis ar atidarytas sąskaitas bankuose, 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. vasario 20-21 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. liepos 11 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2020 m. gruodžio 9 d., 2020 m. gruodžio 28 d. tikrino informaciją apie sudarytas pensijų kaupimo sutartis, 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. vasario 20-21 d., 2017 m. kovo 23 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2020 m. gruodžio 9 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. vasario 20-21 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. liepos 11 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2020 m. gruodžio 9 d., 2020 m. gruodžio 28 d. Sodros duomenis, 2017 m. vasario 20 d., 2020 m. gruodžio 9 d. Valstybinio ginklų registro duomenis, 2016 m. balandžio 20 d., 2017 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, tačiau Z. A. paskirta administracinė nuobauda – bauda įvykdyta nebuvo, kadangi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta.

Iš išrašų apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad Z. A. gavo išmoką, mokamą asmenims, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, darbo, nedraudiminio laikotarpio, atostogų, statuso įgijimo išmokos paskyrimo periodu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. Taip pat iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenų matyti, kad tikrinimo metu, tiek 2016 m. balandžio 20 d., tiek 2017 m. vasario 14 d. Z. A. turėjo dvi transporto priemones, kurios yra išregistruotos (paskutinės operacijos datos 1995 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. spalio 1 d.), jų eismas draudžiamas, ir vienai iš jų, jau nuo 2009 m. lapkričio 2 d., t. y. dar iki nusižengimo padarymo ir nutarimo priėmimo dienos, taikomas areštas, todėl teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog po baudos paskyrimo pažeidėja vengė sumokėti teismo nutarimu jam skirtą baudą, slapstėsi ar kitaip trukdė įvykdyti nutarimą ir dėl šio nutarimo skirti jai baudą vykdymo senaties eiga būtų sustojusi. Antstolis, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes nustatyti skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nepavyko, t. y. gavus atsakymus iš bankų, piniginių lėšų esančiose sąskaitose nerasta, VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių skolininkas neturi. Taip pat patikrinus skolininko turtinę padėtį pagal gyvenamąją vietą, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta VSDFV duomenimis skolininkas nedirba.

Vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs tai, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3071-957/2014 priėmimo praėjo daugiau nei šešeri metai, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Z. A. vengė vykdyti nutarimą, slapstėsi ar kitaip trukdė įvykdyti nutarimą ir dėl šio nutarimo skirti jai baudą vykdymo senaties eiga būtų sustojusi, kadangi per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda iš pažeidėjos nebuvo išieškota, taip pat byloje nėra duomenų, jog asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, kad išvengtų baudos sumokėjimo, daro išvada, jog nutarimas neturi būti vykdomas ir nutarimo skirti baudą vykdymo procesas turi būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 6 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir kuriuo jai buvo paskirta 35 000 Lt (atitinkamai – 10 136,70 Eur) dydžio bauda, vykdymo procesą nutraukti, suėjus nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius