Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5641-803/2015 pagal ieškovės F. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumo.

Ieškovė F. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 300 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei F. I. dešimties dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė faktinių aplinkybių dėl turtinės atsakomybės taikymo valstybei bei įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį (duomenis apie ieškinyje nurodyto sunaikinto turto vertę, daiktų įsigijimo kainą pagrindžiančius dokumentus, konkrečius skaičiavimus dėl intelektinės nuosavybės produktų vertės, duomenis apie juos), neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus ir dėl nurodytų priežasčių konstatavo, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų.

Taip pat teismas pažymėjo, kad jei ieškovė teigia, jog turtui žalą padarė ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys, jie turi būti nurodyti atsakovais.

Teismas nustatė, kad ieškinys reiškiamas dėl policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir pasiūlė ieškovei atsakovu nurodyta Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė F. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio dalyką bei neįvertino prie ieškinio pridėtų dokumentų, iš kurių turinio matyti institucijų nusikalstamais veiksmais padarytos turinės žalos dydis. Įrodymų, susijusių su turtine žala, kuri patirta dėl prarastų pajamų iš profesinės veiklos, negali pateikti, šiuos įrodymus iš atitinkamų institucijų gali gauti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas neteisingai nurodė, kad į bylą kaip atsakovės atstovė turi būti įtraukta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kadangi žala padaryta neteisėtais Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmais. Teismas, nenurodydamas, kokiais būdais turi būti šalinami nustatyti ieškinio trūkumai, pažeidė CPK nuostatas.

2016 m. sausio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės prašymas, kuriuo ji prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti dalinį sprendimą bei atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išspręs klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų, kuriais atsisakyti suteikti apeliantei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo bei pagrįstumo. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui atmetus jos skundą, ji neturės galimybės tinkamai pašalinti ieškinio trūkumų, kadangi klausimas dėl antrinės tiesinės pagalbos skyrimo dar nebus išspręstas, tokiu būdu bus pažeistos jos procesinės teisės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014).

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, jog ieškinys neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų. Nors ieškinio dalykas yra suformuluotas, tačiau iš ieškinio turinio nėra aiškus ieškinio faktinis pagrindas, t. y. kokiais konkrečiais prokuratūros bei policijos pareigūnų veiksmais ieškovei padaryta turtinė žala ir kokiais įrodymais grindžiamas šios žalos dydis. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai padarytos turtinės žalos dydis yra nuo 834 000 Eur iki 990 000 Eur, tačiau prašo priteisti 300 000 Eur. Todėl nėra aišku, už kokių institucijų pareigūnų bei už kokius jų veiksmus prašoma priteisti žala bei iš ko ji susideda. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, esminius ieškinio elementus turi išdėstyti taip, kad kiekvienos iš institucijų (policijos, prokuratūros) atžvilgiu suformuluotas prašymas priteisti tam tikrą sumą žalos atitiktų šį reikalavimą pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, aiškiai įvardijant, kokio dydžio žala atskirais laikotarpiais ir kurių konkrečiai institucijų pareigūnų veiksmais ieškovei yra padaryta. Tik tokiu atveju būtų užtikrinta atsakovo teisė į teisminę gynybą, t.y. galimybė žinoti pareikštų reikalavimų mastą ir pagrindą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nekonkreti, todėl negali būti tinkamai įvykdyta. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio trūkumų instituto taikymą, yra nurodęs, kad teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009). Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nurodė konkrečius ieškinio trūkumus bei, kokia papildoma informacija turi būti nurodyta patikslintame ieškinyje.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentą, jog teismas pagal šiuo metu ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes be pagrindo pasiūlė ieškovei valstybės atstovu nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, bylose, kuriose ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas Lietuvos valstybei, ją atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikina, kad dėl policijos ir prokuratūros veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybės atstove turi būti nurodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos vyriausybei įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.22.2. punkte nurodyta, jog valstybei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kadangi ieškovė ieškinyje nenurodė, jog žala jai padaryta dėl teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ieškinyje nurodyti valstybės atstovu nėra pagrindo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nutarimo 3.23 nustatyta, jog kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Taigi, tikslus faktinio ieškinio pagrindo nurodymas yra svarbus ir tinkamų valstybei atstovaujančių institucijų identifikavimo aspektu: ieškinyje nurodoma, kad žala ieškovei buvo padaryta neteisėtais policijos bei prokuratūros pareigūnų veiksmais, tačiau atskirajame skunde teigiama, kad žala ieškovei atsirado dėl Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmų. Tik ieškovei pašalinus pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuotus ieškinio trūkumus, bus įmanoma identifikuoti konkrečias valstybę atstovaujančias institucijas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasiūlė ieškovei atsakovės atstovu nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, turi įvertinti tai, jog tuo atveju, jeigu tam tikra žala padaryta ne prokurorų veiksmais, tai šie veiksmai turi būti aiškiai identifikuojami, nurodant jį padariusius subjektus ir atitinkamai, nurodant tinkamą valstybės atstovą (atstovus) pagal anksčiau pacituotus teisės aktus.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nurodyti ieškinio trūkumai dėl atsakovo atstovo patikslinimo naikintina. Kita teismo nutarties dalis aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu laikytina pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Dėl procesinių prašymų

Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus, kurie, pasak jos, patvirtina turtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį, t. y. pranešimus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, nutarimus pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamosiose bylose, nutarimus sustabdyti ikiteisminius tyrimus bei institucijų atsakymus į apeliantės skundus. Taigi, šiuos įrodymus apeliantė pateikia iš esmės vykdydama skundžiamą nutartį, nors atskirajame skunde teigia, kad nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio trūkumus bei nustatė terminą jiems pašalinti.

Apeliacinis teismas nutartyje jau nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio trūkumus (ir ne tik įrodymų pateikimo, bet ypač paties ieškinio turinio prasme), todėl nepasisako dėl šių naujai pateikiamų įrodymų pakankamumo konstatuoti ieškinio trūkumų (ne)pašalinimo faktą. Šalindama ieškinio trūkumus pagal pirmosios instancijos teismo nutarties nurodymus, ieškovė privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir nurodyti, kurie konkrečiai jos pateikiami įrodymai patvirtina konkrečias jos nurodomas faktines aplinkybes ir tik tuomet teismas galės iš naujo vertinti pateikto ieškinio atitikimą CPK 135 straipsnio reikalavimams.

Taip pat atmestini 2016 m. sausio 12 d. apeliantės prašymai įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti dalinį sprendimą bei atidėti atskirojo skundo nagrinėjimo klausimą iki sprendimo administracinėje byloje priėmimo. Teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje negali būti priimami procesiniai sprendimai dėl ginčo esmės (galutinis, dalinis ar preliminarus sprendimai), todėl nesant išspręstam ieškinio priėmimo klausimui, prašymas dėl dalinio sprendimo priėmimo negali būti sprendžiamas. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą taip pat atmestinas, kadangi iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (administracinė byla Nr. I-5124-473/2016) matyti, kad apeliantės skundui dėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų panaikinimo nustatytas terminas trūkumams šalinti, taigi, skundas šiuo metu nėra priimtas ir nėra aišku, ar jis bus priimtas ir, jeigu taip, tai kiek laiko užtruks šios bylos nagrinėjimas. Bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas tik dėl svarbių priežasčių, kurios yra kliūtimi nagrinėti bylą (šiuo atveju- apeliantės atskirąjį skundą). Šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamoje bylos stadijoje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo / nesuteikimo apeliantei faktas teisiškai nebūtų reikšmingas, kadangi pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliantė neturi teisės nei keisti, nei papildyti atskirąjį skundą (CPK 323, 338 straipsniai), taigi, aplinkybė, jog šiuo metu apeliantė inicijuoja ginčą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nėra kliūtimi nagrinėti atskirąjį skundą, o atidėjus posėdį nagrinėjamoje byloje būtų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.).. Taip pat pažymėtina, kad šia nutartimi apeliantei nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams šalinti, kuris motyvuotu prašymu pirmosios instancijos teismo gali būti pratęstas (CPK 77 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – 14 dienų nuo šios nutarties paskelbimo, t.y. iki 2016 m. sausio 28 d., išaiškinant, jog patikslintas ieškinys turi būti pateiktas Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovei pasiūlyta valstybės atstove nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą ir nustatyti ieškovei F. I. terminą iki 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties nepakeistoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.