Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-09 · Civilinė byla Nr. 2A-38-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-08-12Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
2A-38-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01489-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „KLI LT“
Atsakovas
M. G.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-38-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01489-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5; (S) 36.1; 44.5.1; 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KLI LT“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo už akių dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1866-715/2013 pagal ieškovo „KLI LT“ UAB ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „KLI LT“ UAB kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. G. 1250,17 Lt, tame skaičiuje 786,67 Lt skolą už suteiktas paslaugas ir 0,2 % dydžio delspinigius, sumoje 463,50 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011-04-14 L. P. IĮ „Kompiuteris langas“ ir atsakovas M. G. pasirašė Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr.11339, su priedais Nr. l ir Nr. 2, o taip pat paslaugos suteikimo aktą Nr. 44456727 ir ryšio įrangos perdavimo aktą Nr. 999998854.

Taip pat 2011-04-14 L. P. IĮ „Kompiuteris langas“ ir atsakovas M. G. pasirašė interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 6936 ir priedą Nr. l, paslaugos suteikimo aktą Nr. 44456723 ir ryšio įrangos perdavimo aktą Nr. 999998854.

Už laikotarpį nuo 2011-04-14/2011-04-19 iki 2013-03-31 atsakovui M. G. už kabelinės televizijos ir interneto paslaugų teikimą buvo priskaičiuota mokėtina suma 1092,19 Lt. Atsakovas dalinai sumokėjo abonentinį mokestį, t. y. 305,52 Lt, tačiau liko skolingas 786,67 Lt už suteiktas paslaugas ir 463,50 Lt delspinigių, viso 1250,17 Lt.

Individualios įmonės savininko L. P. 2011-08-22 sprendimu, P. IĮ „Kompiuteris langas“ buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB, kuri perėmė visas pertvarkytos individualios įmonės teises ir pareigas, turtą ir įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. G. ieškovui UAB „KLI LT“ 786,67 Lt skolą, 47,19 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (833,86 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-06-03 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138,70 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas formaliai įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad reikalavimas dėl 786,67 Lt skolos pagal kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 11339 ir interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 6936 yra pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkino.

Teismas nurodė, kad nesant byloje įrodymų apie ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su atsakovo įsipareigojimų nevykdymu, sutartimi nustatytą delspinigių sumažino iki 0,02 %, t.y. iki 7,3 % metinių palūkanų ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 47,19 Lt delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą už akių, ieškovas „KLI LT“ UAB prašo iš dalies panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, surašant apeliacinį skundą. Nurodė, kad teismas, sumažindamas prašomus priteisti delspinigius, ko pasėkoje buvo priteista tik dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė materialinės teisės normas, bei netinkamai jas pritaikė. Atsakovas nebeatsiskaitinėjo už paslaugas nuo 2011-11-15. Ieškovas turėjo teisę priskaičiuoti didesnius, nei buvo paprašyta priteisti delspinigius ir kreiptis į teismą dėl jų priteisimo. Sumažindamas delspinigius tik už metus laiko (sumoje 463,50 Lt) ieškovas elgėsi palankiai atsakovui. Savalaikis abonentinių įmokų mokėjimas yra svarbus sėkmingai įmonės veiklai ir konkurencingai paslaugų kainai užtikrinti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) „KLI LT“ UAB apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas „KLI LT“ UAB apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį, nes jų dydis numatytas šalių sutartyse, o ieškovas ir taip sumažino delspinigių sumą, delspinigius skaičiuodamas už metus laiko.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir prisiimtas sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Pagal šių nurodytų CK straipsnių prasmę ir suformuluotas įstatymo leidėjo nuostatas, netesybos atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją, nes jos visada, jeigu ko kita nenustato sutartis, įskaitomos į nuostolius, nes to netesybomis ir siekiama. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; nutartis byloje Nr. 3K-3400/2005 ir kt.). Taigi netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Kartu netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir suformuota šiais klausimais teismine praktika, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kuomet skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, t. y. šalių suderinta ir sutartyje užfiksuota (įtvirtinta) sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu, kaip minėta, sutartis neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus ginčyti netesybų dydį, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-04-14 Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartimi Nr. 11339 su priedais ir Interneto paslaugų teikimo sutartimi Nr. 6936 su priedais, ieškovas „KLI LT“ UAB ir atsakovas M. G. susitarė dėl kabelinės televizijos ir interneto paslaugų teikimo, nurodydami, kad už kabelinės televizijos paslaugas atsakovas turi atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Abonentui neatsiskaičius su operatoriumi nurodyta tvarka, Abonentas moka 0,2 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir privalo atlyginti visus kitus operatoriaus patirtus tiesioginius nuostolius, atsiradusius su skolos išieškojimu pagal šią sutartį (Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutarties Nr. 11339 3.4 p.). Interneto paslaugų teikimo sutarties Nr. 6936 2. 4 punktu šalys susitarė, jog mokestį Klientas moka už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Klientui neatsiskaičius su Tiekėju iki einamojo mėnesio paskutinės dienos už einamąjį mėnesį, Klientas moka 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir visas kitas išlaidas, atsiradusias pagal šią sutartį. Taigi, sutartinės netesybos (delspinigiai) pagal šalių pasirašytas sutartis sudaro 73 procentus per metus, t.y. beveik ¾ paslaugų suteikimo kainos, todėl laikytina, kad jos yra neprotingai didelės. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šalių santykių, kaip vartojimo teisinių santykių, pobūdį, t. y., kad atsakovas sutartį pasirašė prisijungimo būdu, taigi, neabejotinai neturėjo pernelyg didelių galimybių derėtis dėl delspinigių dydžio, sutartis pasirašė pakankamai sau nepalankiomis sąlygomis.

Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutarties Nr. 11339 3.4 punktu atsakovas M. G. įsipareigojo atlyginti visus kitus ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius, atsiradusius su skolos išieškojimu pagal šią sutartį. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius, susijusius su prievolių neįvykdymu, todėl pagrįstai sutartines netesybas sumažino iki 0,02 procentų dydžio. Teismas daro išvadą, kad sumažinus delspinigius iki aukščiau nurodyto dydžio, nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes priteisiama delspinigių suma nebus mažesnė nei realiai ieškovo galimai patirti nuostoliai.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad delspinigius atsakovui sumažino, skaičiuodamas juos už metus laiko, nors galėjo skaičiuoti už visą pradelstą laikotarpį. Atlikus delspinigių paskaičiavimą matyti, kad 463,50 Lt dydžio delspinigius ieškovas paskaičiavo ne už metus, bet už 1metus ir 6 mėnesius, t. y. nuo 2011-11-30 iki 2013-04-30.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius dėl skolininko netinkamo prievolės vykdymo (CPK 12 str., 178 str.), į tai, kad šalių sutartyse nustatytos 0,2 % netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės ir pažeidžiančios atsakovo interesus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino jas iki 0,02 %.

Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas.

Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos, surašant apeliacinį skundą, ieškovui nepriteistinos (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė