Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-343/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-02Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2015-11-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
2-343/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02766-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Futbolo stadionas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-343/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02766-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusio futbolo klubo „VĖTRA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6335-640/2013 pagal ieškovo bankrutavusio futbolo klubo „VĖTRA“ ieškinį atsakovui Lietuvos futbolo federacijai dėl apšvietimo bokštų ir švieslentės pripažinimo futbolo klubo „VĖTRA“ nuosavybe, draudimo juos naudoti ir žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Futbolo stadionas“.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavęs futbolo klubas „VĖTRA“ pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos futbolo federacijai, kuriuo prašo pripažinti ieškovo bankrutavusio futbolo klubo „VĖTRA“ nuosavybės teisę nuo įsigijimo ir (ar) pasigaminimo momento: į apšvietimo bokštus, į pamatus ir į metalo konstrukcijas švieslentei, į švieslentę; uždrausti atsakovui Lietuvos futbolo federacijai naudoti ir eksploatuoti bankrutavusiam futbolo klubui „VĖTRA“ priklausiančius apšvietimo bokštus ir švieslentę; priteisti iš Lietuvos futbolo federacijos bankrutavusiam futbolo klubui „VĖTRA“: 462 500 Lt žalos negautų pajamų forma, priskaičiuotos iki 2013 m. gruodžio 4 d.; po 12 500 Lt per mėnesį žalos negautų pajamų forma už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti atsakovui Lietuvos futbolo federacijai savo ar kitų asmenų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti bet kokius duomenis, susijusius su apšvietimo bokštais bei pamatais ir metalo konstrukcijomis švieslentei, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui Lietuvos futbolo federacijai be ieškovo raštiško sutikimo atlikti bet kokį fizinį poveikį šiems objektams gerinant ar bloginant jų būklę (pvz., rekonstruoti, nugriauti, demontuoti ir pan.); areštuoti atsakovo Lietuvos futbolo federacijos ilgalaikį ir (ar) trumpalaikį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ne mažesnė nei 462 500 Lt. Nurodė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju turtinių objektų vertė dėl jų funkcijų pablogėjimo arba visiško praradimo gali būti žymiai mažesnė nei ieškinio padavimo metu, o tai dar labiau pažeistų bankrutavusio futbolo klubo „VĖTRA“ bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Be to, Lietuvos futbolo federacijos 2011 m. birželio 5 d. rašte Nr. 439 užsimenama apie riziką, jog apšvietimo bokštus ateityje gali tekti nugriauti, demontuoti, o tai apskritai padarytų teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu. Nurodė, kad Lietuvos futbolo federacija jau bandė apšvietimo bokštų duomenis įrašyti į nekilojamojo turto kadastrą.

Ieškovas aiškino, jog ieškiniu iš atsakovo prašo priteisti 462 500 Lt žalą negautų pajamų forma, o Lietuvos futbolo federacijos oficialioje internetinėje svetainėje skelbiamose veiklos ataskaitose nėra duomenų apie federacijos pajamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos futbolo federacija pateiktu atsiliepimu prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigė, kad ieškovas pateiktu prašymu neįrodė egzistuojančios realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tvirtino, jog ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą, vykdomą veiklą ir gaunamą pelną, nėra didelė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies: uždraudė atsakovui Lietuvos futbolo federacijai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bet kokius duomenis, susijusius su apšvietimo bokštais, įsigytais (pastatytais) pagal 2005 m. kovo 30 d. tiekimo ir darbų atlikimo sutartį Nr. 03-30-002, sudarytą tarp futbolo klubo „VĖTRA“ ir UAB „Elgamos šviesa“, pradėtais eksploatuoti pagal futbolo klubo „VĖTRA“ 2005 m. lapkričio 1 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo aktus, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini); pamatais ir metalo konstrukcijomis švieslentei, įsigytais (pastatytais) pagal 2008 m. liepos 16 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 08/07/16, sudarytą tarp futbolo klubo „VĖTRA“ ir UAB „Elgamos šviesa“; esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini); švieslente, įsigyta pagal 2006 m. balandžio 19 d. sutartį Nr. 19/04-01, sudarytą tarp futbolo klubo „VĖTRA“ ir Rusijos bendrovės OOO „VITA Elektroniks”. Pirmosios instancijos teismas taip pat uždraudė atsakovui be ieškovo raštiško sutikimo atlikti bet kokį fizinį poveikį nurodytiems daiktams. Likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui įregistravus savo teises į ginčo turtą, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Tačiau pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo taikant šią laikinąją apsaugos priemonę drausti tokią registraciją atlikti tretiesiems asmenims, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog tretieji asmenys būtų bandę savo vardu registruoti ginčo turtą. Įvertinęs 2011 m. birželio 5 d. rašto turinį pirmosios instancijos sprendė, jog atsakovas ketina ginčo objektą demontuoti, dėl ko ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas, susijęs su ginčo objektų nuosavybės teisės pripažinimu, taptų neįmanomas arba sunkiai įgyvendinamas, nes turtas gali būti sugadintas, o jį demontavus – prarasti savo paskirtį, todėl prašymą šioje dalyje teismas tenkino. Vertindamas prašymo dalies dėl arešto turtui taikymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Teismas akcentavo aplinkybę, jog atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jo veiklos balansą įrašyto turto vertės, veiklą vykdo pelningai. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, jog ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui nėra didelis ir atsakovas būtų pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Teismas nurodė neturįs pagrindo manyti, jog atsakovas slėps turtą ar vengs teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas bankrutavęs futbolo klubas „VĖTRA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria nebuvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas atsakovo ilgalaikio ir (ar) trumpalaikio turto, esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ne mažesnė nei 462 500 Lt, pakeisti ir ieškovo prašymą šioje dalyje patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Toks teismo vertinimas neatitinka formuojamos teismų praktikos.

2. Aplinkybė, jog atsakovo balansas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nebuvo viešai paskelbtas, kelia abejones dėl jame nurodytų duomenų tikrumo ir patikimumo. Atsakovas nepateikė duomenų apie konkretų jam priklausantį turtą, jo likvidumą.

3. Atsakovui priklausančio turto įkeitimo hipoteka faktas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas neturi turto, kuris galėtų būti panaudotas teismo sprendimo įvykdymui.

4. Didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose pateikiama informacija patvirtina, jog Lietuvos futbolo federacija ir jos vadovybė vykdo neskaidrią veiklą.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovas gali bandyti slėpti, parduoti ar kitaip perleisti savo turtą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos futbolo federacija atsiliepime su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog apelianto cituojamos teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, o šią išvadą paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Nesutikdamas su skundo argumentu dėl balanso duomenų patikimumo, atsakovas nurodė, jog jie yra pasirašyti atsakingų asmenų. Atsakovas prašė nepriimti ir nevertinti kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, kadangi šie galėjo būti pateikti anksčiau, be to, nėra reikšmingi nagrinėjamam klausimui. Atsakovo vertinimu, ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio, o tai paneigia galimybę taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas (ieškovas) bankrutavęs futbolo klubas „VĖTRA“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: internetinio dienraščio www.lrytas.lt straipsnius apie Lietuvos futbolo federacijos ir jos vadovų veiklą (b. l. 59-69).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantas neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, be to, iš atskirojo skundo turinio nenustatytos priežastys, sąlygojusios negalėjimą tokių įrodymų gavimu pasirūpinti sprendžiant aktualų ieškovo prašymą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, spręstina, jog apelianto pateikti įrodymai neturi ryšio su sprendžiamu klausimu, kadangi pateiktuose publicistinio pobūdžio straipsniuose nėra tiesioginių duomenų, reikšmingų atsakovo turtinės paties vertinimui. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl ieškinio sumos kriterijaus ir atsakovo turtinės padėties vertinimo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, kurią, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas.

Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę galimo teismo sprendimo neįvykdymui iš esmės grindė didele ieškinio reikalavimų suma bei tuo, kad atsakovas viešai nėra paskelbęs apie valdomą turtą ir gautas pajamas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui. Apeliacinis teismas pažymi, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1093/2012, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. 2-1257/2012). Todėl apeliantas, akcentuodamas ieškinio sumos svarbą bei jos keliamą riziką teismo sprendimo įvykdymui, turėjo pagrįsti, jog tokia ieškinio suma (462 500 Lt) atsakovui yra didelė, atsižvelgiant į jo (atsakovo) turtinę padėtį (turimą turtą, lėšas, pajamas, įsipareigojimus kreditoriams ir kt.), t. y., jog tokią sumą priteisus iš atsakovo, šis negalės sprendimo įvykdyti. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės (balanso) duomenys galimo teismo sprendimo dalies, susijusios su nurodyto dydžio lėšų priteisimu, neįvykdymo grėsmę paneigia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas pagal balanso duomenis valdo 31 368 752 Lt vertės turtą, o pastarųjų metų veiklos pelnas sudarė 989 814 Lt sumą, pagrįstai nutarė, kad nagrinėjamu atveju pareikštas turtinis reikalavimas atsakovui nėra didelis. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, esą atsakovo pateikto balanso nepatikimumą patvirtina aplinkybė, jog jis (balansas) nebuvo viešai paskelbtas. Apeliacinis teismas, įvertinęs pateiktų finansinių dokumentų turinį, neturi pagrindo abejoti jų patikinimu. Kadangi nurodyti finansiniai duomenys yra aktualūs sprendžiamam klausimui, jų tikrumas patvirtintas atsakingų asmenų parašais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų pakanka įsitikinti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Atskiruoju skundu keliamos abejonės dėl galimo atsakovui priklausančio turto apsunkinimo hipoteka ar dėl šio turto likvidumo, laikytinos objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis, neturinčiomis įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumui.

Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, įsitikino, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui pagrįsta.

Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis