- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-665-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20635-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- F. G.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ir atsakovo F. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovui F. G., trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių taikymo ir pagal atsakovo F. G. priešieškinį ieškovei I. G., trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. patikslintame ieškinyje teismo prašė jos ir atsakovo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „G.“, o atsakovui– „G.“, nutraukus santuoką šalims išlaikymo vienas iš kito nepriteisti, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, o už jai tenkančią ½ šio turto dalį iš atsakovo priteisti 96 250 Eur piniginę kompensaciją, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, atsakovui priteisti šį kilnojamąjį turtą – automobilį Audi 80 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės, o ieškovei už ½ dalį šio turto priteisti 375 Eur piniginę kompensaciją, automobilį Mercedes Benz ML 320 CDI, v/n (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur vertės, o už ½ dalį šio turto ieškovei priteisti 4 500 Eur piniginę kompensaciją, ieškovei priteisti automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) 3 600 Eur vertės, o atsakovui už ½ dalį šio turto priteisti 1 800 Eur piniginę kompensaciją, prievolę pagal 2007 m. liepos 11 d. būsto kredito sutartį Nr. 07/07/04LA, sudarytą tarp DNB banko (dabar Luminor Bank AS) ir F. G., I. G. pripažinti abiejų šalių solidariąja prievole, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visas prašomas padalinti turtas yra įgytas santuokos metu, todėl turėtų būti padalintas tarp šalių lygiomis dalimis. Atsakovas nori, kad žemės sklypas ir namas jam atitektų natūra. Ieškovė sutinka už šį turtą gauti piniginę kompensaciją. Taip pat sutinka būti nekilnojamojo turto įgijimo kredito sutarties įvykdymo solidaria skolininke.
2. Atsakovas F. G. priešieškinyje teismo prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo jiems palikti santuokines pavardes: „G.“ ir „G.“, nepriteisti vienam iš kito išlaikymo, gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, o jeigu teismas šį turtą pripažintų šalių bendra jungtine nuosavybe, šį turtą natūra priteisti atsakovui, ieškovei iš jo priteisiant 11 481,45 Eur piniginę kompensaciją, kurią atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei priteisti automobilį VW Golf, o jam iš ieškovės priteisti 1 800 Eur piniginę kompensaciją už šį automobilį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nekilnojamąjį turtą jis įgijo iš savo asmeninių lėšų. Žemės sklypą pirko 2001 metais, tačiau už pinigus, kuriuos gavo 1999 m. gruodžio 22 d. pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pinigus namo statybai dovanojo atsakovo vaikai ir jo mama, brolio žmona. Namo statybai panaudojo 28 962 Eur, kuriuos gavo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, taip pat 5 700 Lt, kuriuos gavo pardavęs garažą. Šiuo metu ginčo namo ir žemės sklypo vertė yra 108 000 Eur. Iš šios sumos atsakovas prašo išminusuoti jo asmenines lėšas: gautas pašalpas, pinigines paramas, dovanotas lėšas ir lėšas, gautas už parduotą asmenine nuosavybe priklausiusį turtą. Atsakovas sutinka vienas grąžinti paskolą bankui, kuri buvo suteikta namo statybai ir kurią pasirašė ir vykdė tik jis vienas asmeniškai.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepime į priešieškinį prašė nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolė pagal 2007 m. liepos 3 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/07/04LA ir toliau liktų solidaria šalių prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką tarp F. G. ir I. G. nutraukė, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išregistruojant santuoką šalims paliko pavardes: „G.“ ir „G.“, po santuokos nutraukimo šalims nepriteisė vienam iš kito išlaikymo, pripažino, kad automobilis Mercedes Benz ML 320 CDI yra atsakovo F. G. asmeninė nuosavybė, padalino santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: atsakovui F. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Audi 80 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini),108 000 Eur vertės, priteisė atsakovui F. G. iš ieškovės I. G. 1 800 Eur piniginę kompensaciją už automobilį VW Golf, priteisė ieškovei I. G. automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur vertės, priteisė ieškovei I. G. iš atsakovo F. G. 54 000 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), prievolę pagal 2007 m. liepos 11 d. būsto kredito sutartį Nr. 07/07/04LA, sudarytą tarp DNB banko (dabar Luminor Bank AS) ir F. G., I. G. pripažino solidaria, priteisė ieškovei I. G. iš atsakovo F. G. 438 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidas, priteisė iš ieškovės I. G. valstybei 1 747 Eur žyminį mokestį, o iš atsakovo F. G. 1 773 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo, nes ieškovė šį turtą prašė pripažinti jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, o atsakovas – jo asmeniniu turtu arba jeigu teismas pripažintų, kad šis turtas buvo įgytas kaip sutuoktinių bendras turtas – pripažinti, kad didžioji šio turto dalis buvo sukurta iš asmeninių atsakovo lėšų, o ieškovės dalis šiame turte sudaro tik 11 481,45 Eur. Abi šalys sutarė, kad šis turtas natūra būtų priteistas atsakovui, o ieškovei už jį būtų priteista piniginė kompensacija.
6. Teismas nustatė, kad žemės sklypas buvo įgytas 2001 m. gruodžio 13 d. už 2 000 Lt, t. y. šalių santuokos metu. Nors atsakovas teigė, kad šį žemės sklypą jis įgijo už savo asmenines lėšas – 100 000 Lt, gautų už 1999 m. gruodžio 22 d. parduotą nekilnojamąjį turtą, tačiau nupirktojo žemės sklypo vertė yra nedidelė, todėl, tikėtina, kad tokią kainą buvo galima sumokėti ir iš šalių gautų darbinių pajamų. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie 1999 m. gruodžio 22 d. parduotą nekilnojamąjį turtą ir už jį gautas pinigines lėšas, tačiau teismas nelaikė, kad tai yra pakankamas įrodymas, jog šias lėšas atsakovas panaudojo žemės sklypo pirkimui. Byloje nėra jokių akivaizdžių, objektyvių ir patikimų įrodymų, kad būtent pinigais iš gautos 100 000 Lt sumos buvo atsiskaityta už perkamą žemės sklypą.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė 2005 m. birželio 16 d. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartį. Už butą atsakovas gavo 160 000 Lt, tačiau nepateikė akivaizdžių ir nenuginčijamų įrodymų, kad jis šiuos pinigus būtų panaudojęs gyvenamojo namo statybai. Atsakovas taip pat pateikė kelias pinigų dovanojimo sutartis: 2017 m. rugsėjo 5 d. sūnus M. G. atsakovui padovanojo 5 000 USD, 2018 m. lapkričio 5 d. M. G. savo vardu įgijo ir atsakovui perdavė automobilį Mercedes Benz, atitinkamas pinigų sumas atsakovui dovanojo ir jo dukra. Visos šios lėšos atsakovui buvo perduotos po 2014 metų, t. y. tuo metu, kai šalių santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę, todėl, teismo vertinimu, atsakovas įrodymų, kur panaudojo jo vaikų jam duotas pinigines lėšas, nepateikė. Atsakovo motina 2006 m. sausio 26 d. padovanojo jam 24 000 Lt. Nors atsakovas teigia, kad visus jo artimųjų padovanotus pinigus jis panaudojo gyvenamojo namo statybai, tačiau nėra įrodymų, ar tas lėšas atsakovas panaudojo namo statybai ar savo asmeninių poreikių tenkinimui.
8. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog tiek žemės sklypo pirkimui, tiek gyvenamojo namo statybai jis panaudojo savo asmenines lėšas. Šias teismo išvadas patvirtina ir šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią šalys buvo parengusios ir pasirašiusios šioje byloje. Šia sutartimi atsakovas sutiko, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas būtų dalinami tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, vadinasi, jis pripažino, kad šis turtas yra jų bendra jungtinė nuosavybė. Vėlesnis atsakovo nuomonės dėl turto teisinio statuso pakeitimas yra atsakovo siekis gauti didesnę turto dalį.
9. Pagal ieškovės pateiktą turto vertinimo aktą ginčo nekilnojamasis turtas yra įvertintas 192 500 Eur, o pagal atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą ginčo turtas įvertintas 108 000 Eur. Teismas vadovavosi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi ši ataskaita realiausiai atspindi turto vertę bylos nagrinėjimo metu. Šis vertinimas yra atliktas vėliau nei ieškovės pateiktas turto vertinimas, todėl jame nustatyta turto vertė realiausiai atitinka dalinamo nekilnojamojo turto vertę. Pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, teismas sprendė, kad jis šalims padalinamas lygiomis dalimis. Kadangi šalys sutarė, kad atsakovui ginčo turtas atiteks natūra, teismas ginčo turtą natūra priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė 54 000 Eur piniginę kompensaciją.
10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendime, į sprendimo rezoliucinę dalį įrašant: „Priteisti ieškovei I. G. iš atsakovo F. G. 375 Eur piniginę kompensaciją už automobilį AUDI 80 Avant“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė I. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, po santuokos nutraukimo sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui F. G. asmeninės nuosavybės teise, ieškovei I. G. priteisiant iš atsakovo F. G. 96 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančią, bet atsakovui atitenkančią ½ nekilnojamojo turto dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės pateikta nekilnojamojo turto konsultacinė išvada Nr. NB 18-10(14)K surašyta 2018 m. lapkričio 9 d., turto apžiūros ir vertės nustatymo data yra 2018 m. spalio 31 d. Atsakovas pasirinko retrospektyvinį turto rinkos vertės nustatymą santuokos nutraukimo byloje. Jo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 1902/06 parengta 2019 m. kovo 1 d., turto apžiūra vykdyta 2019 m. vasario 22 d., o vertės nustatymo data yra 2014 m. sausio 1 d.
11.2. Ieškovės pateiktos nekilnojamojo turto konsultacinės išvados Nr. NB 18-10(14)K turinys yra išsamus, nuoseklus, turto rinkos vertė nustatyta pagrįstai taikant lyginamąjį metodą, išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Ieškovės pateiktoje turto vertinimo išvadoje nustatyta turto rinkos vertė vertės nustatymo dieną, t. y. 2018 m. spalio 31 d., 192 500 Eur. Taigi, nekilnojamojo turto konsultacinės išvados Nr. NB 18-10(14)K turto vertės duomenys yra objektyvūs ir aktualūs laike, nes byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2018 m. lapkričio 26 d., todėl yra nustatyta realiausia nekilnojamojo turto vertė. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta turto verte.
11.3. Teismas, remdamasis atsakovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, padarė įrodymų vertinimo klaidą, kadangi atsakovo vertinimo ataskaitos tikslas yra retrospektyvinis turto rinkos vertės nustatymas nuosavybės teisės perleidimo tikslu, santuokos nutraukimo byloje. Retrospektyvinis turto vertinimas (nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė) yra toks vertinimas, kai turto rinkos vertė skaičiuojama konkrečiai datai praeityje.
11.4. Teismas padarė skirtingas bei visiškai priešingas išvadas, t. y. nustatė, kad pagal atsakovo ataskaitą ginčo žemės sklypas ir namas 2018 m. vasario mėn. duomenims įvertintas 108 000 Eur, tuo tarpu sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas sprendė, kad vadovaujasi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi ši ataskaita realiausiai atspindi turto vertę bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šis vertinimas yra atliktas anksčiau (2018 m. vasario mėn.) negu ieškovės pateiktas turto vertinimas (2018 m. spalio31 d.).
11.5. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto ataskaitą, rėmėsi ja, nors nebuvo susipažinęs su jos turiniu, neanalizavo jos tikrumo, patikimumo, ydingumo ir aktualumo turto vertei bylos nagrinėjimo metu, o tai sąlygojo neteisingą kompensacijos dydžio priteisimą už nekilnojamąjį turtą.
11.6. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pagal VĮ Registrų centras duomenis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2018 m. spalio 12 d. laikotarpiui nurodyta 55 342 Eur, kadangi išraše vidutinės rinkos vertės nustatymo data nurodoma 2007 m. birželio 26 d., o teismo nurodytas 2018 m. spalio 12 d. laikotarpis yra nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo suformavimo data.
12. Apeliaciniu skundu atsakovas F. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendros 108 000 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise pripažintas F. G., o ieškovei I. G. priteista iš atsakovo 54 000 Eur piniginė kompensacija, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti F. G. asmenine nuosavybe, priteisti F. G. asmeninėn nuosavybėn, I. G. priteisti iš F. G. 11 481,45 Eur kompensaciją, kurią F. G. privalo sumokėti per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais A. G. ir M. G., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė visiškai niekuo neprisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo: bendrų vaikų šalys neturi, priešingai, atsakovas teikė išlaikymą ieškovės vaikui, kadangi ieškovė praktiškai neturėjo uždarbio, visas gaunamas pajamas išleisdavo tik savo reikmėms, namų ūkio neprižiūrėjo, nes namų ūkio nėra iki šiol. Jokių įrodymų, kad ieškovė būtų gavusi uždarbį, nepateikta, ieškovė taip pat neįrodė, kad būtų vykdžiusi kitas šeimos pareigas. Atsakovas ne tik, kad vienas rūpinosi gyvenamojo namo statyba, gerbūviu, bet ir vienas išlaikė visą šeimą: pirko maistą, buitines prekes.
12.2. Tik atsakovas byloje įrodinėjo, kad gaudavo darbines bei kitokias pajamas, ir nors atsakovas reikalavo, kad ieškovė pateiktų duomenis apie savo gautas pajamas, bet teismas tokio reikalavimo nepalaikė, ieškovė duomenų nepateikė. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad turtas buvo įgytas už šalių darbines pajamas. Be to, 2 000 Lt 2001 metais vien iš darbinių pajamų nesukaupsi. Taigi, nors teismas nurodė, kad byloje nėra jokių akivaizdžių, objektyvių ir patikimų įrodymų, jog būtent pinigais iš gautos 100 000 Lt sumos buvo atsiskaityta už perkamą žemės sklypą, tačiau kaip tik lėšos už 1999 m. gruodžio 22 d. parduotą nekilnojamąjį turtą ir įrodo, kad atsakovas turėjo lėšų įgyti žemės sklypą.
12.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo pateikta 2005 m. birželio 16 d. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas gavo 160 000 Lt, nepagrindžia, jog jis šiuos pinigus būtų panaudojęs gyvenamojo namo statybai. Sutarties 2.2.2 punkte yra nurodyta, kad 28 962 Eur bus pervesti F. G. skolos pagal 2004 m. birželio 3 d. kredito sutartį dengimui, t. y. atsakovo asmeninės lėšos pervestos kreditui statyboms padengti.
12.4. Teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų dokumentų: sąskaitų, jų apmokėjimo, išlaidų užrašų. Jose aiškiai nurodoma, kada, kokios sumos, kokiu tikslu buvo naudojamos atsakovo. Ne visos išlaidos gali būti dokumentuojamos. Asmeninis darbas, kai kurie smulkūs, trumpalaikiai darbai finansuojami grynaisiais pinigais. Šias visas išlaidas atsakovas pagrindė teismui pateikdamas rašytinius duomenis asmeniniais užrašais. Ieškovė net neginčijo pateiktų įrodymų. Priešingai, nors savo ieškinyje ieškovė teigė, kad ji bei jos giminaičiai prisidėjo prie namo statybos, bet nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Teismas vertino atsakovo pateiktas dovanojimo sutartis ir sprendė, kad negalima remtis nei santuokos metu sudarytomis, nei ikisantuokinio laikotarpio dovanojimo sutartimis, kaip faktais, patvirtinančiais jose nurodytų pinigų sumų padovanojimą ne šalių šeimai, o tik ieškovui asmeniškai, tačiau nepripažino šių sutarčių niekiniais ar negaliojančiais sandoriais. Nuo bylos iškėlimo teisme pradžios ieškovė procesiniuose dokumentuose niekada nereiškė pozicijos, kad atsakovo artimųjų perduotos lėšos yra perduotos šeimos namo statybai. Priešingai ji teigė, kad dovanojimo sutarys suklastotos, bet niekada šių sutarčių neginčijo.
Atsiliepimas
12.6. Atsakovas pateikė teismui pinigų dovanojimo sutartis, kuriose nurodyta, kad pinigai dovanojami namo statybai. Dovanojimo sutartyse nenurodyta, kad pinigai perduodami bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, tačiau nurodyta tikslinė jų paskirtis – namo statybai. Atsakovas namo statybai taip pat panaudojo ir jam skirtas pašalpas bei paramą.
12.7. Jeigu teismas nutartų, kad ginčo turtas negali būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, teismui priteisus kaip dalintiną ginčo turtą atsakovo asmeninėn nuosavybėn, iš atsakovo ieškovei privalo būti priteisiamos kompensacijos, kurios turi būti mažinamos atsižvelgiant į turto vertę 2014 m. bei į turto išlaikymą nuo 2014 m., t. y. kadangi nekilnojamasis turtas 2014 m. (nuo kada su ieškove atsakovas bendro ūkio neveda) vertas 108 000 Eur, iš šios sumos būtina išminusuoti dovanotas lėšas, gautas tikslines pašalpas ir paramas, lėšas už parduotą butą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė I. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Ieškovė prie žemės sklypo įsigijimo ir namo statybos, išlaikymo prisidėjo ne tik gautomis pajamomis bei darbu, bet taip pat savo artimųjų giminaičių darbu. Gyvenant su atsakovu ir vedant bendrą ūkį ieškovė dirbo, gaudavo pajamas ir jomis prisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.
13.2. Ginčo turtui taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą.
13.3. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija.
13.4. Dovanojamų pinigų paskirtis negali būti vertinama kaip įrodanti aiškiai išreikštą atsakovo valią gyvenamąjį namą statyti asmeninėn nuosavybėn. Kita vertus, abejotinas pinigų dovanojimo sutarčių sudarymo nurodytu laiku faktas.
Šalies argumentai
13.5. 2018 m. lapkričio 27 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuos dokumentus pasirašė ieškovė ir atsakovas, vadinasi, jis pripažino, kad šis turtas yra jų bendra jungtinė nuosavybė. Atsakovas sutiko su visomis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytomis sąlygomis, įskaitant ir nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto padalijimą, tačiau vėliau prisiminęs apie kreditorinius įsipareigojimus, prašymą atsiėmė ir savo priešieškinyje nurodė, jog turtas turi būti pripažintas jo asmeniniu.
13.6. CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu. Nagrinėjamos bylos atveju tai būtų 2018 metai, o ne 2014 metai. Be to, 2014 metais šalių santykiai pašlijo, tačiau iki 2018 m. vasaros pabaigos ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas G. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Pati ieškovė teismui nurodė, kad ji be to, jog visiškai neprisidėjo prie turto vertės atsiradimo, santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2014 m.
14.2. Nekilojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 1902/06 (o ne nekilnojamojo turto konsultacinė išvada) turinys yra išsamus, nuoseklus, turto rinkos vertė nustatyta pagrįstai taikant lyginamąjį metodą, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, turto vertės duomenys yra objektyvūs ir aktualūs laike, todėl Nekilojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 1902/06 yra nustatyta realiausia nekilnojamojo turto vertė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo dėl tarp sutuoktinių padalyto nekilnojamojo turto teisinio režimo bei jo rinkos vertės nustatymo.
17. Šalys – buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta skundžiamu teismo sprendimo (sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo neskundžiama). Esminis ginčas tarp sutuoktinių kyla dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) – padalinimo ir jo rinkos vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas šį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui F. G., o iš atsakovo ieškovei I. G. priteisė 54 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią ½ šio turto dalį. Teismas sprendė, kad šio turto vertė nustatytina pagal atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje retrospektyviniu būdu buvo nustatyta šio turto vertė 2014 m., t. y. kai šalys nutraukė santuokinius ryšius.
18. Atsakovo F. G. teigimu, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė arba didžioji šio turto vertės dalis sukurta jo asmeninėmis lėšomis (gautomis už parduotą jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, jam dovanotas pinigines lėšas ir jam skirtas pašalpas bei paramą), todėl teismas nepagrįstai priteisė atsakovei per didelę 54 000 Eur dydžio kompensaciją, kuri negalėjo būti didesnė nei 11 481,45 Eur. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nekilnojamojo turto rinkos vertę, kuri turėjo būti nustatyta santuokos pabaigoje, o ne pagal nekilnojamojo turto vertę retrospektyviai 2014 m., todėl jai priteista netinkamo dydžio kompensacija už jai priklausančią ½ šio turto dalį.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, jo nuomone, būtina apklausti liudytojus – sūnų M. G. ir dukrą A. G. jų piniginių lėšų dovanojimo atsakovui aplinkybėms išsiaiškinti, t. y. prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sieja su būtinybe pateikti papildomus naujus įrodymus – apklausti liudytojus.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
21. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
22. Atsakovas, prašydamas teismo posėdyje apklausti liudytojus M. G. ir A. G., nenurodo jokių argumentų, kodėl tokia būtinybė apklausti šiuos liudytojus atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, be to, atsakovas (jo atstovas), 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje pareiškęs prašymą apklausti liudytojus, kuriuos atsives į teismo posėdį, vėliau 2019 m. gruodžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje atsisakė į teismo posėdį atsivesto liudytojo apklausos. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme nebuvo užkirstas kelias teikti įrodymus – apklausti liudytojus, tačiau atsakovas pats savo valia šios galimybės atsisakė, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad būtinybė apklausti atsakovo nurodytus liudytojus iškilo tik dabar, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
23. Taigi, atsakovas nepagrindė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe
24. Pirmosios instancijos teismas ginčo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi sprendė, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kad šis turtas buvo įgytas už jo (atsakovo) asmenines lėšas. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija tokią teismo išvadą ir teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina būtent jo asmeninių lėšų panaudojimą šio turto įsigijimui. Tokiu būdu atsakovas iš esmės teigia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus.
25. Tiek žemės sklypas įgytas, tiek gyvenamasis namas pastatytas šalims esant santuokoje, todėl šiam turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas ir kt.).
26. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Taigi, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija.
27. Atsakovas teigia, kad ginčo turtui įsigyti arba didžiajai šio turto daliai sukurti buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Tai tvirtindamas nurodo, kad tik jis tuo metu turėjo pajamų, o ieškovė uždarbio negaudavo, nes priešingai ieškovė neįrodė, žemės sklypo įsigijimui jis panaudojo už 1999 m. gruodžio 22 d. (t. y. iki santuokos) parduotą nekilnojamąjį turtą (1/2 dalį picerijos (duomenys neskelbtini)) gautas pinigines lėšas (100 000 Lt), be to, 2005 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 160 000 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 15 d. sūnus M. G. jam dovanojo 10 000 JAV dolerių, 2006 m. vasario 16 d. motina Z. G. jam padovanojo 24 000 Lt, dukra A. G. 2011 m. liepos 15 dovanojo 35 000 Lt ir pan.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutuoktiniams įsigijus žemės sklypą už nedidelę sumą – 2 000 Lt, tikėtina, pakako sutuoktinių darbinių pajamų, be to, nėra įrodymų, jog sklypo įsigijimui buvo panaudotos už 1999 m. gruodžio 22 d. parduotą atsakovo nekilnojamąjį turtą gautos lėšos. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, kadangi atsakovas turtą pardavė dar iki santuokos su ieškove sudarymo (santuoka įregistruota 2000 m. gegužės 1 d.), o žemės sklypas nupirktas 2001 m. gruodžio 13 d., jokių tiesioginių įrodymų, kad už žemės sklypą buvo sumokėta būtent už atsakovui priklausiusį turtą gautais pinigais, byloje nėra pateikta, be to, nėra ir įrodymų, kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti žemės sklypą atsakovo asmeninėn, o ne sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
29. Analogiškai pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta ir atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis gyvenamojo namo statybai panaudojo lėšas už jam nuosavybės teise priklausiusį parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes atsakovas patvirtino tik patį pinigų gavimo faktą, bet ne jų panaudojimą nekilnojamojo turto sukūrimui (gyvenamojo namo pastatymui). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenyse užfiksuota, jog gyvenamasis namas pradėtas statyti 2002 m., o baigtas 2005 m., t. y. iki nurodytų lėšų gavimo, taip pat įrodymais nepatvirtinta, kad ir šiuo atveju būtų buvusi aiškiai išreikšta atsakovo valia gyvenamąjį namą statyti asmeniniams, o ne bendriems sutuoktinių poreikiams tenkinti ir ieškovė tam nebūtų prieštaravusi.
30. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dalis atsakovo nurodomų dovanotų lėšų –sūnaus M. G. 2017 m. rugsėjo 5 d. dovanoti 5 000 JAV dolerių, taip pat ir dukros A. G. 2012 vasario 23 d. dovanoti 4 000 Lt – buvo panaudoti ne namo statybai, o automobilio įsigijimui, juolab, kad namas tuo metu jau buvo pastatytas.
31. Atsakovas teigia, kad teismas turėjo remtis jo pateiktomis dovanojimo sutartimis, kadangi jų nepripažino niekinėmis ir negaliojančiomis. Tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019 44 punktas).
32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kitas atsakovo pateiktas dovanojimo sutartis nepripažino niekinėmis ir negaliojančiomis, tačiau tai nereiškia, kad jos nebuvo įvertintos kaip byloje pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas jomis nesirėmė, kadangi laikė, jog jos nepatvirtina, kad šios atsakovui dovanotos lėšos buvo panaudotos ginčo gyvenamojo namo statybai, be to, jos galėjo būti panaudotos atsakovo asmeninės nuosavybės sukūrimui tik esant aiškiai išreikštai tokiai atsakovo valiai, kuriai būtų neprieštaravusi ir ieškovė.
33. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad ieškovė nei darbu, nei lėšomis neprisidėjo prie ginčo nuosavybės sukūrimo, neturi teisinės reikšmės, nes esant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai ne ieškovė turi įrodyti, kad ji prisidėjo prie šios nuosavybės sukūrimo, bet atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis panaudojo asmenines lėšas, siekdamas tik sau sukurti asmeninę nuosavybę, aiškiai išreikšdamas tokią savo valią, ir su tuo sutiko ieškovė. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis).
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-325/2012, kt.).
35. Atsakovo byloje pateiktos sąskaitos, jų apmokėjimas, atsakovo vesti išlaidų užrašai nepatvirtina nagrinėjamo ginčo atveju būtinų nustatyti aplinkybių, kad ginčo turto įgijimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos arba lėšos, gautos realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, ir kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinių valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
36. Taigi ginčo turto įgijimo laikas – santuokos metu, turto prigimtis ir pobūdis (naudoti kaip gyvenamąjį būstą) įrodo, kad gyvenamasis namas buvo statomas šeimos poreikiams tenkinti, ir, atvirkščiai, neįrodo, kad šis turtas galėtų būti priskirtas atsakovo asmeninei nuosavybei, ir kad jis būtų siekęs jį įsigyti asmeninės, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir apie tai kokiu nors būdu pareiškęs ieškovei. Tai teikia pagrindą spręsti, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
Dėl ginčo turto vertės nustatymo
37. Su teismo nustatyta ginčo turto rinkos verte nesutinka ieškovė ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidė CK 3.119 straipsnio reikalavimus.
38. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, o būtent: ieškovės pateiktą ekspertės G. B. 2018 m. lapkričio 9 d. nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą NB18-10(14)K, kurioje žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. spalio 31 d. (kai turtas buvo apžiūrėtas) nustatyta 192 500 Eur ir atsakovo pateiktą to paties nekilnojamojo turto vertinimą atlikusio turto vertintojo V. P. 2019 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 192/06, kurioje šio turto rinkos vertė retrospektyviai 2014 m. sausio 1 d. nustatyta 108 000 Eur. Teismas sprendė, kad reiktų vadovautis atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi ji realiausiai atspindi turto vertę bylos nagrinėjimo metu, be to, šis vertinimas atliktas vėliau nei ieškovės atliktas turto vertinimas, todėl realiausiai atspindi dalinamo nekilnojamojo turto vertę.
39. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).
40. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
41. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016 46 punktą ir jame nurodytą praktiką).
42. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyti pagrindai teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl turi būti vertinami šalių pateikti įrodymai apie dalijamo nekilnojamojo turto vertę, atsižvelgiant į nustatytą rinkos vertę, kuri yra artimiausia teismo sprendimo priėmimo dienai. Nagrinėjamu atveju buvo atlikti du turto vertinimai, vienas jų 2018 m. lapkričio 9 d. (ieškovės pateikta išvada) ir kitas 2019 m. kovo 1 d. (pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė 2018 m.) Taigi lyg ir būtų pagrindas teigti, kad atsakovo pateiktas turto vertinimas yra artimesnis teismo sprendimo priėmimo dienai, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad pagal ieškovės pateiktą turto vertinimo išvadą ginčo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2018 m. spalio 31 d. prieš pat iškeliant bylą, o atsakovo užsakymu turto vertinimas nors ir atliktas vėliau, tačiau šio turto vertė nustatyta kur kas ankstesnei datai, t. y. 2014 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, negalima vadovautis atsakovo atliktu turto vertinimu, kuris prieštarauja CK 3.119 straipsnio reikalavimams, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
43. Nors šalys pripažįsta, kad santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2014 m., tačiau ši aplinkybė, nustatant dalijamo ginčo turto rinkos vertę, neturi jokios reikšmės, kadangi tiek žemės sklypas įgytas, tiek gyvenamasis namas pastatytas šalims gyvenant santuokoje iki 2014 m. ir byloje nebuvo įrodinėjama, kad po 2014 m. gyvenamasis namas iš esmės buvo pagerintas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensaciją ieškovei už ½ dalį šio turto, kuris natūra atiteko atsakovui, priteisė pagal atsakovo, o ne pagal ieškovės pateiktą turto vertinimą, kuris nustatė ginčo turto rinkos vertę, artimiausią teismo sprendimo priėmimo datai. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas 2018 m. spalio 25 d. gera valia pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią vėliau atšaukė, kaip nurodė, jam paaiškėjus apie įsipareigojimus bankui ir draudimui, buvo sutikęs su nurodyta turto verte (192 500 Eur) ir ieškovei išmokėtinos kompensacijos dydžiu (96 250 Eur), kas iš esmės patvirtina tokios vertės pagrįstumą.
44. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistą iš atsakovo ieškovei kompensaciją nuo 54 000 Eur iki 96 250 Eur (192 500 Eur : 2) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
45. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad kompensacija turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į atsakovo turėtas nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas nuo 2014 m. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas reikalavimo priteisti bendro turto išlaikymo išlaidas nebuvo pareiškęs, todėl tai negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku, o teismui draudžiama peržengti pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, kad šalių reikalavimai buvo tenkinti lygiomis dalimis, priteisė ieškovei I. G. iš atsakovo F. G. 438 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidas ir priteisė iš valstybei ieškovės I. G. 1 747 Eur žyminį mokestį, o iš atsakovo F. G. 1 773 Eur žyminį mokestį.
48. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi esminė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ginčo nekilnojamasis turtas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, paliekama nepakeista (sprendimas pakeistinas tik dalyje, kuria nustatyta nekilnojamojo turto vertė ir ieškovei priteista kompensacija), laikytina, kad kiekvienos iš šalių (tiek ieškinio, tiek priešieškinio) reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti lygiomis dalimis, t. y. 50 proc., todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos. Tuo tarpu ieškovės apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas (dėl kompensacijos dydžio) šia nutartimi tenkinamas visiškai, o atsakovo (dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe) atmetamas, todėl ginčą laimėjusia šalimi apeliacinėje instancijoje laikytina ieškovė ir valstybei iš atsakovo priteistinas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. vasario 10 d. nutartimis atidėtas žyminis mokestis – iš viso 3 284 Eur (1 685 Eur + 1 599 Eur).
49. Be to, ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 190 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (70 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 120 Eur advokato išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų dydžių (Rekomendacijų 8.9. ir 8.11. punktai), todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
50. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo ir kompensacijos priteisimo – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 192 500 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui F. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo F. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96 250 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo F. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 190 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo F. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 284 Eur žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.