Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.2; 2.1.15.4; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. lapkričio 10 d.

nukentėjusiajai J. T., nukentėjusiosios atstovei advokatei Oksanai Leontjevai, kaltinamajam K. C.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva; pilietybė Lietuvos Respublikos; faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva; nevedęs; teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėn., pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 9 mėn., gydyti priklausomybes ligas, pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su J. T.. 2025 m. sausio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nutartimi 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme. Bausmę atliko.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. C. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, bei nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 17 d., 06.00 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 12.00 val., terorizavo J. T., grasindamas padaryti pavojingą veiką jos gyvybei, sveikatai ir turtui ir sistemingai baugino ją, panaudojant psichinę prievartą: - 2025 m. sausio 17 d., apie 06.00 val., tamsiu paros metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio J. T., verandos durų užraktą, tokiu būdu neteisėtai pateko į gyvenamojo namo vidų prieš savininko valią ir priėjęs prie namo viduje buvusios J. T. pakeltu tonu pasakė: "Na ką nelaukei? Dabar tau pyzda, ateik čia", po ko tyčia ranka sugriebė J. T. už plaukų ir tempė J. T. už plaukų į virtuvę, o J. T. išsilaisvinus ir išbėgus į kiemą, bėgo jai iš paskos, ranka sugriebė jai už plaukų ir, laikydamas už jų, jėga parvertė J. T. ant akmenuoto kelio grindinio, ir laikydamas už plaukų, tempė ją apie du metrus kelio grindiniu, o jai atsistojus ir bėgant toliau nuo jo, ją pasivijo, vėl ranka sugriebė jai už plaukų, jėga pargriovė J. T. ant žemės, tokiu būdu, išraudamas J. T. kuokštą plaukų galvoje, bei padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės čiurnos - pėdos srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė J. T. fizinį skausmą galvos ir čiurnos srityse, o jai atsistojus ir bėgant toliau nuo jo, ją pasivijo, ir vėl ranka griebė jai už plaukų, jėga pargriovė J. T. ant žemės, sakydamas: "Aš tave užmušiu, negyvensi" ;

2025 m. sausio 17 d., apie 11.45 val., būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, J. T. būnant darbo vietoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užėjo į jos kabinetą, ir pakeltu tonu pasakė: "Nu ką", J. T. išsigandus ir išbėgus iš kabineto, sekė paskui ją, šaukdamas: "Aš tave nušausiu";

2025 m. sausio 18 d., apie 11.45 val., iš judriojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntė į J. T. priklausantį judriojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: "Tu negyvensi, tu liksi be namų, tavo chata dega", dėl ko J. T. išsigando ir nuvyko į Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariatą, bei buvo priversta pasislėpti pas kaimynę ir ten laukti policijos pareigūnų;

2025 m. sausio 19 d., apie 12.00 val., rankomis išstūmė ir sudaužė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio J. T., virtuvės langą, per padarytą angą neteisėtai pateko namo vidų prieš savininko valią, dėl ko J. T. buvo priversta bėgti iš savo namų pas kaimynę ir vėl kviesti policijos pareigūnus. Tokiu būdu, K. C. terorizavo J. T., įsibraudamas į jos namus ir grasindamas ją užmušti, sudeginti namus, sugadindamas jos turtą, smurtaudamas prieš ją, įsibraudamas prieš jos valią į jos gyvenamąjį namą, grasindamas jai namuose, darbe, išsiųsdamas telefonu grasinančio pobūdžio žinutę, sistemingai baugino J. T., naudodamas psichinę prievartą, kai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

2. Šiais savo veiksmais K. C. įtariamas, padaręs nusikalstama veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis K. C. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje pripažino visiškai ir gailėjosi. Paaiškino, kad įvykių metu buvo neblaivus, visko tiksliai nepamena. Nurodė, kad taip pasielgė iš pykčio ir nuoskaudų. Pripažino, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, bandė gydytis, šiuo metu vartoja alkoholio mažiau. Žalą žadėjo atlyginti, bet ne tokią sumą kokia yra prašoma. Supranta, kad jo veiksmai sukėlė baimę, J. grasino iš pykčio, tačiau neprisimena ką rašė ir ko siekė rašydamas žinutes.

4. Nukentėjusioji J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kaltinamasis du kartus buvo įsibrovęs į jai nuosavybės teise priklausančius namus, dėl ko ji patyrė daug dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, dėl to kreipėsi pas psichiatrą ir psichologą. Tą nerimą ir baimę patiria iki šiol. Dėl to nukentėjo darbo kokybė, nes patyrė K. nusikalstamus veiksmus tiek darbe, tiek namuose. Sutriko miegas, nesijaučia saugiai, nes kaltinamasis turi priklausomybę alkoholiui ir jeigu jis neatsimena, ką daro išgėręs, tai mano, kad nėra garantijų, jog jis to nedarys ir toliau. Visada jaučia įtampą, bijo likti viena namuose, bijo nakvoti savo namuose. Nurodė, kad kaltinamasis nebandė susisiekti, neatsiprašė. Nurodė, kad iki šiol eidama iš darbo visada pasižiūri pro langą, kad būtų žmonių, ir tada tiktai eina link mašinos, kartais prašo kolegos palydėti.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

6. 2025 m. sausio 30 d. nukentėjusioji J. T. parodė, kad teisės jai iš aiškintos. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. K. C. yra jos pažįstamas, 2024 m. metais ją ir K. C. siejo artimi santykiai, jie trūko apie du mėnesius. Po to jie su K. C. abipusiu susitarimu išsiskyrė. Nuo 2024 metų kovo mėnesio vidurio su K. C. jokių santykių nepalaiko. Nori nurodyti, kad 2025 m. sausio 17 d., apie 06.00 val., jai būnant savo namuose, ji išgirdo duslų garsą, sklindantį iš gyvenamo namo kiemo pusės. Kadangi ji gyvena netoli Pabradės karinio poligono, pagalvojo, kad vyksta pratybos, todėl sklidusio garso labai nesureikšmino. Būdama kambaryje, ji ruošėsi į darbą, atėjo į virtuvę ir ten pamatė stovintį pažįstamą K. C., kuris jai pasakė: "Na ką nelaukei? Dabar tau pyzda, ateik čia". Ji išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, žengė kelis žingsnius atgal, apsisuko ir pradėjo eiti koridoriumi link išėjimo durų. Tuomet K. C. staiga pribėgo prie jos ir savo dešinę ranka sugriebė jai už plaukų, juos laikė ir, naudodamas jėgą, tempė ją į virtuvę, dėl to ji pajuto didelį fizinį skausmą galvos srityje. Kai K. C. nutempė ją į virtuvę, ten jis paleido jos plaukus, ji iš karto išbėgo iš virtuvės ir bėgo link kito išėjimo iš namo, per verandą. Atbėgusi iki verandos išėjimo durų, pamatė, kad jos pravertos, buvo matyti, kad iš vidaus sulaužytas metalinis užraktas. Ji basa, su naktiniais drabužiais, išbėgo į lauką, bėgo link netoliese gyvenančios kaimynės I. M. namo. K. C. bėgo jai iš paskos, jis ją pasivijo, griebė savo ranka jai už plaukų ir, laikydamas už jų, jėga pargriovė ją ant kelio, kurio danga yra akmenuota. Kai K. C. tempė ją už plaukų, ji jautė fizinį skausmą. Kai jis ją vertė, ji, griūdama, užsigavo dešinę koją, jautė fizinį skausmą kojos srityje. Kai ji pargriuvo, K. C. toliau laikė ranka sugriebęs jos plaukus ir, laikydamas už jų, jėga tempė ją gulinčią ant žemės apie porą metrų. Nuo tokių K. C. veiksmų ji jautė didelį fizinį skausmą galvos srityje. Grumtinių metu K. C. vartojo necenzūrinius žodžiu, bei sakė: "Aš tave užmušiu, negyvensi". Ji priešinosi K. C. - rankomis stūmė jį nuo savęs, jai pavyko atsikelti ir ji įbėgo į kaimynės I. kiemą, kuris randasi per gatvę nuo jos namo. Jai bėgant, K. C. vėl prisivijo ją ir griebė ranka už plaukų, jėga tempė už jų ir pagriovė ją ant žemės, ji vėl jautė didelį fizinį skausmą galvos srityje. J. T. rėkė kaimynei :"I., I.", tai kartojo daug kartų. Jai gulint ant žemės netoli kaimynės I. M. įėjimo durų, K. C. laikė ją už plaukų, jų nepaleido, ji juto fizinį skausmą. Kai kaimynė I. M. išėjo į lauką, K. C. paleido jos plaukus. Ji nubėgo į kaimynės gyvenamą namą, bandė su I. M. uždaryti duris, bet prie durų pribėgo K. C., stūmė dūris į jų pusę, bei jas atidarė, tada ji įbėgo į kaimynės kambarį. I. M. išbėgo į kiemą, kieme sutiko kaimyną. K. C. stovėjo koridoriuje, o ji buvo užsidariusi kambaryje. K. C. išgirdo, kad I. M. kieme bendrauja su kaimynu ir kažkur pasišalino. I. M. paskambino iš savo mobilaus ryšio telefono ir iškvietė pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai, ją apklausė, nufotografavo viską, pabuvo su ja, kol ji ruošėsi į darbą. Pareiškimo ji tuo metu nerašė, neturėjo laiko, bet pareigūnai ją informavo, kad ji galės vėliau atvažiuoti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą, taip ir sutarė su pareigūnais. Pareigūnai išvažiavo, ji išėjo į kiemą, priėjo prie savo automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietą, uždarė automobilio dureles ir tuo momentu pamatė, kad iš priekio greitai ateina ir priešais automobilį sustoja K. C., kuris keikėsi jos atžvilgiu. Ji išsigando, kad jis vėl panaudos fizinį smurtą prieš ją ir pradėjo kalbėti su juo ramiu tonu, stengėsi nekonfliktuoti su juo. Tuo metu atėjo kaimynė I. M., ji pasiūlė kaimynei sėstis kartu į automobilį, tada K. C. pradėjo prašyti, kad jį pavežtų jį į Švenčionys. Ji nematė kitos išeities, nusprendė K. C. nuvežti į Švenčionys. Paprašė, kad kaimynė I. važiuotų su ja kartu. Jie įsėdo į automobilį ir išvažiavo link Švenčionių. K. C. visą kelią ją įžeidinėjo, todėl ji jam pasiūlė važiuoti tiesiai į policijos komisariatą, jis nesipriešino. Dėl šio įvykio 2025 m. sausio 20 d., Švenčionių policijos komisariate buvo parašytas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnį 1 dalį. Dėl civilinio ieškinio teisė jai išaiškinta, ji vėliau informuos, ar ji jį reikš, ar ne. Dėl patirto fizinio skausmo J. T. kreipėsi į Švenčionių greitosios pagalbos skyrių. Vėliau kreipėsi į VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centrą, pas psichiatrą ir psichologą. Psichologiškai dėl tokio K. C. elgesio ji patyrė didelį stresą, baimę nerimą, bijojo jo.

2025 m. sausio 17 d., apie 11.45 val., J. T. būnant savo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) į kabinetą atėjo neblaivus K. C. (nuo jo jautėsi alkoholio kvapas), kuris buvo agresyviai nusiteikęs, jis jai pasakė: "Nu ką?". Ji labai išsigando, išbėgo į koridorių, ėjo link kolegių kabineto, K. C. ėjo jai iš paskos, sakydamas jai grasinančius žodžius: "Aš tave nušausiu". Ji įbėgo pas koleges į kabinetą ir ten užsirakino nuo K. C., kolegės iškvietė policiją. K. C. buvo pagriebęs jos telefoną nuo stalo ir išėjo į lauką, bet darbuotojas iš jo jos telefoną paėmė ir jai grąžino. Nori nurodyti, kad labai išsigando pasakytų žodžių: "Aš tave nušausiu", jis ją įbaugino. Ji dėl to patyrė didelį stresą, bijojo grįžti į namus, pareigūnai ją informavo, kad K. C. išvežė į Vilnių.

2025 m. sausio 18 d., apie 11.45 val., ji bevažiuojant į namus, kuriuose nenakvojo, nes bijojo, gavo nuo K. C. grasinančias žinutes: "Tau negyvenimas, tu liksi be namų, tavo chata dega", tokiu būdu, jis ją baugino, kad padarys jos sveikatai ir turtui pavojingą veiką. Ji dėl to labai išsigando, sustojo ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pati nuvažiavo laukti prie policijos komisariato. Atvažiavo pareigūnai, ji jiems parodė grasinančias žinutes, jie įvykį užregistravo sistemoje, ji nuvažiavo pas sesę nakvoti.

2025 m. sausio 19 d., apie 12.00 val., ji stovėjo prie gyvenamo namo įėjimo durų ir rūkė, kai pamatė iš už namo kampo ateinantį K. C., jis ėjo link jos, atrodė agresyviai nusiteikęs, ji spėjo užsirakinti iš vidaus ir bėgo per kambarius link kito išėjimo durų. Girdėjo, kad K. C. spardė koja duris, jos buvo užrakintos. J. T. labai bijojo, kad K. C. pateks į namus, panaudodamas jėgą. Bėgdama pro kambarius, girdėjo, kaip K. C. stumia virtuvės langą, girdėjo dūžtančius stiklus. Ji nežino ar pro langą, ar per verandos duris K. C. pateko į jos namus. Spėjo išbėgti pro kitas išėjimo duris ir nubėgti pas kaimynę, ten iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir sulaikė K. C., pas kurį rado piniginę, jis ją pavogė virtuvėje iš jai priklausančios kuprinės. Dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nori nurodyti, kad K. C. laikotarpiu nuo 2025 metų sausio 17 d. iki 2025 sausio 19 d. sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą. Dėl tokių jo veiksmų ji patyrė stresą, bijo gyventi savo namuose, jai sutriko psichinė sveikta, jo veiksmai jai sukėlė nerimą, jis savo veiksmais, persekiojimais ir grasinančiais žodžiais privertė ją jo bijoti. K. C. sukėlė jai psichologinį diskomfortą ( t. II, b.l. 151-156).

7. 2025 m. vasario 25 d. nukentėjusioji J. T. papildomai parodė, kad kuomet 2025 m. sausio 18 d., apie 11.45 val. ji į savo mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), gavo iš K. C., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), daugybe grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinučių, nes 2025 m. sausio 17 d., atblokavus K. C. telefono numerį, sukrito visos jo rašytos SMS žinutės laikotarpiu nuo 2024 metų vasaros pabaigos iki 2025 m. sausio 18 d. Dėl didelio žinučių kiekio, negali dabar tiksliai identifikuoti, kokios žinutės kada buvo parašytos, tačiau dar kartą nori pažymėti, kad dėl žinutėse išreikštų grasinimų jos gyvybei, dėl intensyvaus fizinio persekiojimo, ji jaučiasi nesaugi, nes mano, kad pastarasis gali įgyvendinti savo ketinimus, nes K. C. jau panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, neteisėtai pateko į jos gyvenamą bustą, persekioja ją darbovietėje. Taip pat K. C. jai pasigyrė, kad jis yra išsisukęs nuo baudžiamosios atsakomybės, po to kai sužalojo savo draugę. Kadangi dėl K. C. veiksmų yra nukentėjusi tiek fiziškai, tiek morališkai šiame ikiteisminiame tyrime pateiks civilinį ieškinį, kai įsivertins jai padaryta turtinę ir neturtinę žalą, bei surinks atitinkamus rašytinius duomenis. (t. II, b.l. 161-164)

8. 2025 m. birželio 12 d. liudytoja I. M. parodė, kad teisės jai išaiškintos, yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. K. C. yra jai iš matymo žinomas asmuo, jis yra jos kaimynės J. T. buvęs draugas. Ji su K. C. jokių santykių nepalaiko. J. T. yra jos kaimynė, santykiai geri. Nori nurodyti, kad 2025 m. sausio 17 d., apie 06.00 val. ji buvo savo namuose, dar miegojo, kai staiga atsibudo nuo triukšmo, girdėjosi iš lauko rėkiančios moters balsas, atpažino kad tai J. T. kieme garsiai rėkė, kvietė jos vardą: "I.", "I.". Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo prie lango, pamatė, kad netoli jos kiemo ant kelio grindinio basa ir tik su naktiniais drabužiais stovėjo į priekį pasilenkusi J. T., o K. C. savo rankomis buvo sugriebęs jai už plaukų ir juos laikė. Buvo matyti, kad J. T. priešinosi, muistėsi, bandė ištrūkti iš K. C. rankų. Ji tuo metu nubėgo prie durų, jas atrakino ir pamatė tokį patį vaizdą, kad K. C. laiko J. T. už plaukų, jos nepaleidžia. Tuomet ji pribėgo prie jų, rankomis pastūmė K. C., tuo momentu J. T. kažkaip pavyko ištraukti iš K. C. rankų savo palukus ir nuo jo ištrūkti. Ištrūkusi, J. T. bėgo link jos namo įėjimo durų, įbėgo pro jas į kambarį, ji bėgo jai iš paskos ir bandė uždaryti duris, tačiau jų užrakinti nespėjo, nes atbėgęs K. C. savo kojos pėdą užkišo tarpduryje ir taip sutrukdė jai užaryti duris. K. C. užėjo į namo vidų, koridoriuje priėjo prie jos (I. M.) apglėbė ir laikė, ji pradėjo garsiai rėkti ir jis ją paleido. J. tuo metu buvo gyliau namo viduje, užsidariusi duris. K. C. toliau liko stovėti namo prieangyje, I. M. išbėgo į gatvę ir pamatė kaimyną J., pasakė jam: "P. J.", J. atsakė, kad reikia į darbą, jis neturi laiko. K. C., galimai išgirdęs vyrišką balsą, išėjo iš jos namo, ji tuo momentu greitai įbėgo pro duris į namą ir užsirakino. Su J. T. jie buvo užsirakinę namie, matė kaip dar kažkiek laiko K. C. vaikščiojo prie namo. Iš jos judriojo ryšio telefono J. T. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, J. T. nuėjo prie savo namų ir kas toliau vyko, ji nežino. K. C. šio įvykio metu buvo neblaivus, nes nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Vėliau prie savo namo įėjimo durų I. M. pastebėjo ant batų dėžės kuokštą plaukų jie buvo šviesios spalvos, gali teigti, kad tai J. T. plaukai, jie atsirado po minėto įvykio. Daugiau nieko parodyti neturi. (t. II, b.l. 187-190)

9. 2025 m. sausio 22 d., liudytoja Renata Stasiūnienė parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2025 m. sausio 19 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Arminu Gursku, 12:02 val. į ekipažą 5016 kreipėsi moteris, prašydama pagalbos, nes į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), išdaužęs langą, įsibrovė vyriškis. Nuvykus pagal nurodytą adresą, kieme, netoli gyvenamo namo, arčiau gatvės, stovėjo du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo, tai K. C. ir G. J. Jiems lipant iš tarnybinio automobilio iš gretimo kiemo prie jų pribėgo dvi moteris: pranešėja J. T. ir I. M.. J. T. paaiškino, kad šiandien jai būnant prie įėjimo durų, ji pamatė kieme link jos einantį pažįstamą K. C.. Kadangi iki to įvyko jau buvo nemažai konfliktų su juo, moteris nurodė, jog išsigando, įbėgo pro duris į namo vidų ir jas užrakino. J. T. nurodė, kad ji bėgo pro namo kambarius link verandos išėjimo durų ir išgirdo dūžtančio stiklo garsą, suprato, kad tai K. C. braunasi į jos namo vidų. Moteris aiškino, kad ji iš karto nubėgo pas kaimynę I. M., pas ją užsirakino ir iškvietė policiją. K. C. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Apžiūrint J. T. namą, buvo matyti, kad įstumtas medinio lango rėmas į virtuvės vidų, virtuvėje ant stalo matėsi lango stiklo šukės. J. T. nurodė, kad iš virtuvėje buvusios jai priklausančios kuprinės dingo jos piniginė, joje buvo asmens dokumentai, Luminor banko kortelė ir 10 eurų kupiūra. K. C. nurodė, kad jis piniginės nevogė. Dalinės asmens apžiūros metu pas K. C. buvo rasta rudos spalvos piniginė. Piniginė buvo užkišta už dešinės kojinės. Piniginė po apžiūros buvo grąžintą jos savininkei. K. C. buvo neblaivus, apie pavogtą piniginę nieko daugiau neaiškino. K. C. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus areštinę. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 stapinio 3 dalį (t. II, b.l. 195-197).

10. 2025 m. kovo 6 d. byloje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 stapinio 3 dalį, nesant įtariamojo K. C. veikoje šios veikos požymių. 2025 m. balandžio 11 d. Minėtas nutarimas paliktas galioti, aukštesniajam prokurorui atmetus nukentėjusiosios J. T. atstovės advokatės O. L. skundą. (t. I, b.l. 100-107, t. II b.l. 8-15)

11. 2025 m. birželio 11 d. įtariamasis K. C. parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 stapinio 2 dalyje, padarymo jis pripažįsta visiškai, savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 stapinio 1 dalyje padarymo jis nepripažįsta. Teisės jam išaiškintos, jas suprato. Dėl narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomybės neturi, dėl psichikos ligų niekur nesigydė, yra sveikas. Nori nurodyti, kad yra priklausomas nuo alkoholio, jau kelis kartus lankė kursus Vilniuje, Priklausomybės centre, Gerosios vilties gatvėje. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. J. T. yra jo pažįstama, šiuo metu jokių santykių su ja nepalaiko. Jis šiuo metu atlieka arešto bausmę Alytaus kalėjime, bausmę atlikinės iki 2025 m. birželio 30 d., vėliau grįš į namus. Jis prisipažįsta, kad sistemingai baugino J. T. pranešime apie įtarimą laikotarpiu (nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. sausio 17 d. dienos). 2025 m. sausio 17 d., apie 06.00 val., jis ryte, būdamas neblaivus, atėjo prie J. T. namų, patraukė už rankenos, jam atrodo jos nebuvo užrakintos, stipriau patraukė už durų rankenos ir durys atsidarė, jis tų durų nesulaužė, pro verandą užėjo į namo vidų. Užėjęs į virtuvę, pamatė stovinčią J. T. ir galimai iš pykčio pasakė jai necenzūrinius žodžius, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, dabar tiksliai jau nepamena. Jis tuo metu buvo piktas, agresyviai nusiteikęs, po jo pasakytų necenzūrinių, grasinančių žodžių J. T. pro verandos duris išbėgo į kiemą. Jis bandė ją vytis, bet nepavijo, ji nubėgo pas kaimynę. Nori nurodyti, kad fizinio kontakto jis su J. T. neturėjo, nes jos nepasivijo, jis tą rytą jokio smurto prieš J. T. nenaudojo. Jis už plaukų jai netempė, jos nestumdė, ant grindinio jos jis negriovė. Gal ji pati koją užgavo bėgdama. Bet jis jos kojos neužgavo. J. T. nubėgo pas kaimynę, o jis išėjo. 2025 m. sausio 17 d., apie 11.45 val., būdamas neblaivus, jis atėjo į pas J. T. į darbą (duomenys neskelbtini), užėjo į jos kabinetą, ir pakeltu tonu pasakė: "Nu ką". J. T. išsigando ir išbėgo iš kabineto, o jis, išėjęs į koridorių, pasakė jai bauginančius žodžius, kokius žodžius pasakė, dabar nepamena, gal ir galėjo pasakyti: "Aš tave nušausiu". Taip pasakė iš pykčio, emocijų, nors rimtai tai padaryti jis nesiruošė, pagąsdino ją ir tiek. Jokio ginklo jis neturi. 2025 m. sausio 18 d. apie 11.45 val., galimai galėjo J. T. parašyti į jos telefono numerį bauginančią žinutę, ką rašė, nepamena, žino, kad tą dieną buvo neblaivus. 2025 m. sausio 19 d., apie 12.00 val., jis būdamas neblaivus, atėjo iš Švenčionėlių pas J. T., prie jos gyvenamojo namo, rankomis jėga išstūmė virtuvės lango rėmą, rėmas lango įkrito į virtuvės vidų, lango stiklas sudužo. Jis per langą pateko į namo vidų, kur pamatė J. T.. Pamatė, kaip J. T. staiga išbėga iš namo pro verandos duris, piktas buvo ant J. T., jis liko kambaryje. Po kiek laiko atvyko pareigūnai, apklausė jį, nuvežė į Švenčionių policijos komisariatą ir uždarė į areštinę dviem parom. Jis prisipažįsta, kad tokiais savo veiksmais terorizavo J. T., įsibraudamas į jos namus prieš jos valią, sistemingai baugino J. T., naudojo psichinę prievartą. Dėl savo poelgio gailisi ( t. IV, b.l. 73-76).

12. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2025 m. sausio 17 d., 06.13 val. I. M. pranešė policijai, kad kaimynės pažįstamas įsibrovė į jos namus ir sumušė. J. T. vietoje paaiškino, kad jai būnant namuose, į namus kažkas beldėsi, tačiau pagrindinės duris buvo užrakintos, vėliau asmuo įėjo per galines prieangio duris, kurios buvo tik paspirtos mediniu pagaliu, į namo vidų. J. T. pažįstamas K. C. sugriebė su ranka už plaukų, išrovė kuokštą plaukų. J. T. sugebėjo pati pabėgti iš namų pas kaimynę I. M. ( t. I, b.l. 17-22). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2025 m. sausio 17 d., 11.36 val. J. T. pranešė, kad Socialinių paslaugų centre, 1-ame aukšte atėjęs pažįstamas K. C. grasina pranešėjai, šaukia, kad nušaus (t. I, b.l.23-26). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2025 m. sausio 18 d., 12.08 val. J. T. pranešė, kad pažįstamas K. C. MRT (duomenys neskelbtini) rašinėja grasinančias žinutes, rašo, kad užmuš pranešėją ir padengs namus (t. I, b.l. 27-29). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2025 m. sausio 19 d., 12.32 val. J. T. pranešė, kad į jos namą adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė pažįstamas K. C. ( t. I, b.l. 13-16).

13. Iš 2025 m. sausio 19 d., alkotesterio Nr. AREN-0207 duomenų matyti, kad 12.47 val. K. C. nustatytas 2,74 promilių girtumas ( t. I, b.l. 32).

14. Iš 2025 m. sausio 17 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra namas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo namo kiemas atviras, tvoros nėra, namas medinis, tamsiai rudos spalvos. Namas randasi gatvės kairėje pusėje namų numeracijos didėjimo tvarkos atžvilgiu. Įėjimai į namą matomi du, vienas yra gatvės pusėje, kitas namo kiemo vidinėje pusėje. Įėjimo į namą nuo gatvės pusės durys yra baltos spalvos stiklintos medinės, atrakintos, spynos neturi, paremtos mediniu pagaliu. Įėjimo į namą durys iš vidinės kiemo pusės medinės, užrakintos. Namo kieme stovi automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nesimato. Namo dešinėje, kiemo įvažiavimo pusėje, antrame lange nuo gatvės yra išdaužtas stiklas, stiklo matmenys: 50 cm x 41 cm dydžio, vidinis stiklas sveikas. Į namo vidų patenkame per nuo gatvės pusės esančias atviras duris, per kurias patenkame į namo prieangį. Prieangyje ant grindų guli praėjimo zonoje dvi nuverstos medinės kėdės. Einant tiesiai, patenkame į kambarį Nr. 1, kambaryje daiktai yra savo vietose. Kambario Nr. 1 dešinėje yra patekimas į kambarį Nr. 2, kuriame daiktai taip pat guli savo vietose. Kambario Nr. 2 kairėje yra patekimas į virtuvę, kurioje daiktai taip pat guli savo vietose, ant grindų tarp skalbimo mašinos ir dujinės viryklės, šiukšlinėje guli nedidelis kuokštas pilkos spalvos plaukų. Virtuvės gale matomos baltos spalvos durys, per kurias patenkame į koridorių, kuris veda į vidinį namo kiemą. Apžiūrimame namo kieme yra įrengta viena vaizdo stebėjimo kamera, esanti vidiniame namo kieme, šalia įėjimo į namą durų. Kameros stebėjimo laukas yra vidinis namo kiemas, ir jame stovintis automobilis. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nepaimta ( t. II, b.l. 42-46).

15. Iš 2025 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Teismo medicinos specialistė Rasa Gaidienė, apžiūrėjusi J. T. medicininius dokumentus, pateikė išvadą - J. T. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės čiurnos - pėdos srityje, kuri padaryta kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. T. sužalojimo jai padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t. III, b.l. 107-109).

16. Iš 2025 m. sausio 31 d., kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas (toliau MRT) XIAOMI REDMI, kurio IMEI1: (duomenys neskelbtini)1, IMEI2: (duomenys neskelbtini), priklausantis J. T.. Telefonas yra mėlynos spalvos. Telefone įdėta "Tele2" SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). J. T. telefono kontaktuose K. C. yra užvardintas, kaip "K. Aa" ir nurodytas jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint telefoną, matome J. T. susirašinėjimą SMS žinutėmis su "K. Aa", kuris nufotografuotas ir pridėtas prie MRT apžiūros fotolentelėje (nuotraukos Nr. 7-13). SMS žinutėse užfiksuoti "K. Aa" keiksmažodžiai ir grasinimai, kurie išsiųsti J. T..

17. Susirašinėjimas SMS J. T. su K. Aa: 01-18, šeštadienis, 11:45 „Padk užmu Kalė, su Kekše chatadeega. Įlva Suka padla pisiesi S. S. bus tylu. Nes tu pysies tiuo laika. sukaka tau mirtis Sliiucha Ma Užblokavai padla Padla/tia atblokuosi Suka pisaisi Tau amen Pakelk raga Pakelk raga Blet paskelsi? Tai tu padla Tu blet 11:45 Pakelk raga Šalava ko bijai? Pisiesi su eiliniu... Šalava kam užblokavai mane? Tu žinai, kad prastituka esi. Ko užblokavai? Kekše tu galvoji, kad nesužinos kas esi. Ko tyli? Kekše pažiūrėk į mano sieną ką parašiau apie tave. Dar tavo višgaidžiam parašiau prastitutka. Šliuchaką padrius? Konsultatė Kurva pakelsi. Šalava Šliucha Padla, kad toi Graiki nustiptumj Kęšė esi Ko šalava Kekše as mokyklos.gatvėje Kekše pakelsi tai ilgai blokusi Kekše kiek prasypisei? ŠALAVA Tai atblokuosi Tu padla Mylėjau tave Nu kekše ko nekeli. N. K. ištrinti. Keeksė esi. Padla kas msn skambino? Tu Šlicha už viska atsakysi Žinai, kad salava Ką salava lauki mierties Keksė prrasipisus. Ir net nebandyk neelikt, KEKŠĖ BUDAMA tau pizda Kekšė tu dasižadiei O fabar rasyk mane. Miestičiai Tave pyse Visagine kas netingėjo. Ką dar nori, kad apie tavw sužinočiau. Salava Nu k kūrva, Š. A. Matau, kad salava skaittyti. Negaliu Kale žiūrėk fiiewtabda Kekse pas pizda, kaip kybras. Tu sita žinai? Razvaryta pizda... Davai kekse savo Dailyda. Kalė budama. Šliucha!!! Ačiū, kad zajava asėėmei, bet dar nepabaiga. Nes daug apgavus esi. KEKŠĖ! Nu Kale! Sunku net prisipažinti, bet aš iki savo daeisiu. Kekše! Šliucha žinau, kad pisiesisu kitu Tau pizda! Kale!!! Išeinėk, nes kiek aš informacijos apie ŠALAVA žinau kekšė, kaip olegui atkeli raa, ŠALAVA? Aš nesiruošiui tau mokėti. Keksė Nu šalava kalbėk. Šalava Šliucha, net cento duoti. Šliucha! Ponila! Kekšė! Kešė, tu nuo 12 Val nedyrbi.Kale. Kekšė! Tu esi Visagine prasipysei. dabar kokiu pinigu noru, Šalava? EikNaxui Šalava. Dabar aš tave Šliucha blojuosiu! Davai tavo pituchas atvažiuos. Aš namie jei ką. Aš atvažiuosiu tavi arli numynėt. Šalava. Kekšė prapista. Tu kara prdėjai. Šliucha. O aš kaip turi būt atliginsiu. Savo,x Paškūda“ ( t. III, b.l. 6-9)

18. Iš 2025 m. kovo 18 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone BODY 2025-01-19 įvykio vietoje užfiksuoti šeši vaizdo įrašai: PSS-20250119-124332UTC+0200; PSS-20250119-124335UTC+0200; PSS-20250119 124643UTC+0200;PSS-20250119-124757UTC+0200; PSS-20250119-125655UTC+0200; PSS-20250119-130336UTC+0200.

19. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20250119-124332UTC+0200; kurio trukmė 00:02:10. Įraše užfiksuota, kad policijos komisariato patalpoje vykdoma asmens apžiūra. Pildomi dokumentai. Daugiau vertingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr.PSS-20250119-124335UTC+0200, kurio trukmė 00:01:48. Įraše užfiksuota, kad policijos komisariato patalpoje vykdoma asmens apžiūra. Pildomi procesiniai dokumentai. Daugiau vertingos informacijos nefiksuota. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20250119-124643UTC+0200, kurio trukmė 00:00:53. Įraše užfiksuota kaip komisariato patalpose patikrinama asmens kuprinė. Daugiau vertingos informacijos nefiksuota. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20250119-124757UTC+0200, kurio trukmė 00:03:12. Įraše užfiksuota, kad komisariato patalpoje patikrinamas asmens blaivumas, prietaisas rodo 2,74 promilės. Daugiau vertingos informacijos nefiksuota. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20250119-125655UTC+0200, kurio trukmė 00:03:48. Sulaikomas asmuo, uždedami antrankiai. Asmuo patalpinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Daugiau vertingos informacijos nefiksuota. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20250119-130336UTC+0200, kurio trukmė 00:01:14. Įraše vertingos informacijos neužfiksuota ( t. III, b.l. 17-19).

20. Iš 2025 m. gegužės 5 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2025 m. sausio 20 d. J. T. prie pareiškimo pateikta laikmena, kurioje yra 5 vaizdo įrašai ir du failai "Screenshot" su išrašais iš "eSveikatos": 2025 m. sausio 17 d., 07_54_42(1) (2) dešinėje vaizdo įrašo kampe matyti, kad vaizdo įrašas fiksuotas 2025 m. sausio 17 d., 07.54 val., vaizdo įrašas yra nespalvotas (juodai-baltas), įrašo trukmė 02 min. 45 sek. įraše filmuojamas kiemo vaizdas, kieme matyti medinio pastato dalis, prie jo stovi automobilis, priešingoje pusėje matyti įėjimo į namą laiptai, namo siena, ant kurios pritvirtinta kamera. Apžiūrint vaizdo įrašą, matyti, kai laiptais nuo namo link kieme stovinčio automobilio eina J. T., moteris eina link automobilio vairuotojo durelių, automobilyje sumirksi automobilio šviesos, ji atidaro vairuotojo pusės automobilio dureles, pasideda ant priekinės keleivio sėdynės kuprinę apeina iš galinės dalies, apžiūri automobilį, grįžta atgal prie vairuotojo pusės atidarytų durelių, atsisėda į vairuotojo sėdinę ir uždaro dureles. J. T. sėdint automobilyje, prie automobilio vairuotojo durelių greitu žingsniu prieina vyras (K. C.) stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs šviesiomis kelnėmis, šviesia striuke, su savimi ant pečių turi šviesios spalvos kuprinę, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, burnoje pas vyrą matosi cigaretė. K. C. priėjęs prie automobilio, atsidaro vairuotojo pusės dureles, pro jas išlipa J. T., K. C. savo kairę ranką laiko uždėjęs ant atidarytų automobilio durelių, moteris stovi priešais K. C., jį pasako: „K. kas yra?“. K. C. garsiu balsu pasako: „Dabar viską sakyk, tiesą“. J. T. pasako: „Kokią tiesą?“. Vyras kartoja: „Tiesą sakyk“. J. T. klausia: “Nu tai klausiu, kokią tiesą?“. K. C. pasako: „Kokia šliūcha buvai?“ J. T. nueina nuo vyro tolyn (ta vietą kameromis nefilmuojama), sakydama: „Išvažiavo?“. K. C. paeina apie porą metrų, sustoja, toliau rūko cigaretę pasako: “Ko bijai, tiesos bijai? Tai pavežk, gerai pavežk viskas, pavežk“. Į kiemo teritorija ateina J. T., kartu su ja eina moteris (I. M.), moterys eina link automobilio. K. C. nerišliai kažką pasako. I. M. pasako: "Nu K. kas tau yra, kas tau yra?" Vyras pasako necenzūrinius žodžius. I. M. pasako: “Nori problemų, taip prisidaryt? Dar neprisidarei problemų? Neprisidarei....?" K. C. eina prie J. T., sakydamas: „Tu iš vis, J. tu išvis su vedusiais vyrais, tu mane išdavei.." (ką toliau pasako, neįmanoma suprasti). J. T. pasako: “Žinoma“. I. M. sako: "Aš viską žinau. A tu ne tokis?“ K. C. pasako: „Aš nee“. Moteris pasako: “Tu šventas, neturėjęs moterų?“ K. C. pasako: „Neee“. I. M. pasako: "Tai ne ji daro, o tu jai darai“. K. C. pasako: „Aš darau?“. Moteris atsako: “Taip, tu jai darai“. Matyti abi moterys sėdasi į automobilį ir uždaro dureles, K. C., priėjęs ties vairuotojo durelių, paklausia: „Paveši?“ J. T. kažką jam atsako (nesigirdi). Vyras pasako: „Pavežk“. J. T. sako: “Negaliu vežti“, matyti kaip moteris uždarinėja vairuotojo dureles, tačiau K. C. ranka laiko dureles ir neleidžia jų uždaryti. Vyras toliau kartoja: "Pavežk“, tačiau J. T. nurodo, jog ji jo neveš. Vaizdo įrašo pabaiga.

21. 2025 m. sausio 17 d., 07_57_28(1) dešinėje vaizdo įrašo kampe matyti, kad vaizdo įrašas fiksuotas 2025 m. sausio 17 d., 07.57 val., vaizdo kamera fiksuotas įrašas yra nespalvotas (juodai-baltas), įrašo trukmė yra 14 sek. Įraše filmuojamas kiemas, vaizdo įrašas yra tęsinys aukščiau aprašyto vaizdo rašo, matyti kaip K. C. toliau stovi kieme prie automobilio, ranka atrėmęs ir laikydamas vairuotojo dureles, prašo J. T., kad ji jį pavežtų, tačiau ši jam nurodo, kad ji jo neveš. Vaizdo įrašo pabaiga.

22. 2025 m. sausio 17 d., 07_58_36 dešinėje vaizdo įrašo kampe matyti, kad vaizdo įrašas fiksuotas 2025 m. sausio 17 d., 07.58 val., vaizdo įrašas yra nespalvotas (juodai-baltas), įrašo trukmė yra 15 sek. Įraše filmuojamas kiemo vaizdas, vaizdo įrašas yra tęsinys, aukščiau aprašyto vaizdo įrašo, K. C. toliau kalba: „Nu nuveš“. J. T. atsako: “Nu K. būk žmogus, nu nueisi, ramiai nueisi“. K. C. pasako: "Tai tu meluosi visą gyvenimą..." Vaizdo įrašo pabaiga.

23. 2025 m. sausio 17 d., 07_59_19(1) dešinėje vaizdo įrašo kampe matyti, kad vaizdo įrašas fiksuotas 2025 m. sausio 17 d., 07.59 val., vaizdo įrašas yra nespalvotas (juodai-baltas), įrašo trukmė yra 01 min. 13 sek. Įraše filmuojamas kiemas, vaizdo įrašas yra tęsinys, aukščiau aprašyto vaizdo įrašo, K. C. stovi prie automobilio, ranka atrėmęs ir laikydamas vairuotojo dureles, sako necenzūrinius žodžius: „Tai pavežk nachui zajabala“, vyras bando atlenkti vairuotojo sėdynę, kad įlipti į automobilį, tuo metu J. T. išlipa iš automobilio ir stovi šalia, stebi kai vyras atlenkinėja sėdynę ir bando lipti į automobilį. Priekyje keleivio vietoje sėdinti I. M. pasako: „Sėsk į priekį“. K. C. atsako: „Ne ne ne Jūs ponia sėdėkit“. K. C. atsisėda į automobilio galą, į keleivio vietą, J. T. sako vyrui: „Duok man“, K. C. iš galo paduoda kuprinę, J. T. kreipiasi į automobilyje sėdinčią moterį: „I. važiuojam...(toliau ką ji sako nesigirdi), aš jį išleisiu“. J. T. kuprinę paduoda I. M., atsisėda į automobilį už vairo ir uždaro dureles. Vaizdo įrašo pabaiga.

24. 2025 m. sausio 19 d., 12_00_58 ) dešinėje vaizdo įrašo kampe matyti, kad vaizdo įrašas fiksuotas 2025 m. sausio 19 d., 12.val.00 min., vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu, nes įrašas spalvotas, įrašo trukmė yra 27 sek. Įraše filmuojamas kiemas, kieme matyti medinio pastato dalis, prie jo stovi mėlynos spalvos automobilis, priešingoje pusėje matyti įėjimo į namą laiptai, namo siena, ant kurios pritvirtinta kamera. Matyti, kai prie namo durų greitu žingsniu prieina K. C., vyras apsirengęs juodais drabužiais, ant galvos dėvi juodą kepurę, matyti kai vyras rankomis ir kojomis daužo į duris, neatidaręs durų, K. C. nuo jų nueina ta pačiame kryptimi iš kurios atėjo, kur toliau vyras nueina, vaizdo įraše nematyti (nes ta vieta nefilmuojama kamera). Vaizdo įrašo pabaiga.

25. "Screenshot 2025 m. sausio 22 d., at 09-46-22 E. sveikatos portalas": matyti, kad padaryta "Screenshot" nuotrauka iš "eSveikatos" internetinio tinklapio, 2025 m. sausio 17 d., 18:22 val., J. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., atvyko VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centrą gauti ambulatorinių paslaugų. Suteikta planinė pagalba.

26. "Screenshot 2025 m. sausio 22 d., at 09-47-36 E. sveikatos portalas": matyti padaryta "Screenshot" nuotrauka iš "eSveikatos" internetinio tinklapio, 2025 m. sausio 20 d., 13:13 val., J. T., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centrą gauti ambulatorinių paslaugų. Suteikta planinė pagalba. (t. III, b.l. 13-16)

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

27. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

28. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

29. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

30. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2025 m. sausio 17 d., apie 06.00 val., tamsiu paros metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)Kęsta, nuosavybės teise priklausančio J. T., verandos durų užraktą, tokiu būdu neteisėtai pateko į gyvenamojo namo vidų prieš savininko valią ir priėjęs prie namo viduje buvusios J. T. pakeltu tonu pasakė: "Na ką nelaukei? Dabar tau pyzda, ateik čia", po ko tyčia ranka sugriebė J. T. už plaukų ir tempė J. T. už plaukų į virtuvę, o J. T. išsilaisvinus ir išbėgus į kiemą, bėgo jai iš paskos, ranka sugriebė jai už plaukų ir, laikydamas už jų, jėga parvertė J. T. ant akmenuoto kelio grindinio, ir laikydamas už plaukų, tempė ją apie du metrus kelio grindiniu, o jai atsistojus ir bėgant toliau nuo jo, ją pasivijo, vėl ranka sugriebė jai už plaukų, jėga pargriovė J. T. ant žemės, tokiu būdu, išraudamas J. T. kuokštą plaukų galvoje, bei padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės čiurnos - pėdos srityje, tuo nežymiai sutrikdė J. T. sveikatą, bei sukėlė J. T. fizinį skausmą galvos ir čiurnos srityse, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, kas sudaro pagrindą teismui nuspręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog jo veiksmai sukels pastarajai kančias ir norėjo taip elgtis.

32. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis anksčiau minėtais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios J. T. parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis K. C., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

33. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010). Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-90-689/2018).

34. Bylos duomenimis nustatyta ir to neneigia kaltinamasis, kad jis būdamas neblaivus 2025 m. sausio 17 d., apie 06.00 val., išlaužė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio J. T., verandos durų užraktą, tokiu būdu neteisėtai pateko į gyvenamojo namo vidų prieš savininko valią ir priėjęs prie namo viduje buvusios J. T. pakeltu tonu pasakė: "Na ką nelaukei? Dabar tau pyzda, ateik čia", po ko tyčia ranka sugriebė J. T. už plaukų ir tempė J. T. už plaukų į virtuvę, o J. T. išsilaisvinus ir išbėgus į kiemą, bėgo jai iš paskos, ranka sugriebė jai už plaukų ir, laikydamas už jų, jėga parvertė J. T. ant akmenuoto kelio grindinio, ir laikydamas už plaukų, tempė ją apie du metrus kelio grindiniu, o jai atsistojus ir bėgant toliau nuo jo, ją pasivijo, vėl ranka sugriebė jai už plaukų, jėga pargriovė J. T. ant žemės, tokiu būdu, išraudamas J. T. kuokštą plaukų galvoje, o jai atsistojus ir bėgant toliau nuo jo, ją pasivijo, ir vėl ranka griebė jai už plaukų, jėga pargriovė J. T. ant žemės, sakydamas: "Aš tave užmušiu, negyvensi". 2025 m. sausio 17 d., apie 11.45 val., būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, J. T. būnant darbo vietoje (duomenys neskelbtini) užėjo į jos kabinetą, ir pakeltu tonu pasakė: "Nu ką", J. T. išsigandus ir išbėgus iš kabineto, sekė paskui ją, šaukdamas: "Aš tave nušausiu". 2025 m. sausio 18 d., apie 11.45 val., iš judriojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntė į J. T. priklausantį judriojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio SMS pranešimą: "Tu negyvensi, tu liksi be namų, tavo chata dega", dėl ko J. T. išsigando ir nuvyko į Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariatą, bei buvo priversta pasislėpti pas kaimynę ir ten laukti policijos pareigūnų. 2025 m. sausio 19 d., apie 12.00 val., rankomis išstūmė ir sudaužė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. T., virtuvės langą, per padarytą langą neteisėtai pateko namo vidų prieš savininko valią, dėl ko J. T. buvo priversta bėgti iš savo namų pas kaimynę ir vėl kviesti policijos pareigūnus. Tokiu būdu, K. C. terorizavo J. T., įsibraudamas į jos namus ir grasindamas ją užmušti, sudeginti namus, sugadindamas jos turtą, smurtaudamas prieš ją, įsibraudamas prieš jos valią į jos gyvenamąjį namą, grasindamas jai namuose ir darbe, išsiųsdamas telefonu grasinančio pobūdžio žinutę, sistemingai baugino J. T., naudodamas psichinę prievartą, kai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

35. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat byloje pateikti vaizdo įrašai, žinučių ekranvaizdžiai bei pranešimai. Nurodyti kaltinamojo veiksmai buvo atliekami sistemingai laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 17 d., 06.00 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 12.00 val., kas rodo kaltininko elgesio kryptingumą ir siekį įbauginti asmenį. Pasak nukentėjusiosios, minėti kaltinamojo veiksmai jai sukūrė nerimo, baimės, nesaugumo atmosferą. Dėl nuolatinių grasinimų ji patiria stresą, bijo dėl savo sveikatos bei gyvybės, turto. Abejonių dėl grasinimo realumo teismui taip pat nekilo. Taigi, įvertinus visa tai, darytina išvada, kad kaltinamojo įsibrovimas į J. T. namus ir grasinimas ją užmušti, sudeginti namus, turto sugadindamas, smurtas prieš ją, įsibrovimas prieš jos valią į jos gyvenamąjį namą, grasinančio pobūdžio žinutės siuntimas, nukentėjusioji vertino kaip realius grasinimus. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios parodymų, matyti, kad nukentėjusioji bandė su kaltinamuoju nebendrauti, buvo ji užblokavusi, todėl kaltinamasis taip pat turėjo suprasti, kad nukentėjusioji jo bijo ir aiškiai išreiškė valią su juo nebendrauti blokuodama tiek SMS žinutes, tiek skambučius, taigi, sistemingai ją baugindamas veikė tiesiogine tyčia, siekdamas paveikti jos psichinę sveikatą, kad ši bijotų dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios J. T. parodymais, specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis K. C., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

36. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

37. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

38. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. C. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), iš kurių viena nusikalstama veika yra žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), o kita – pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 2 dalis), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

39. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad K. C. praeityje teistas, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nevedęs, teismas sprendžia, kad yra pagrindas K. C. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

40. K. C. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdamas pripažintu recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimų padarymą nukentėjusios atžvilgiu. Padarė nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą teistumams neišnykus, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra.

41. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimtų teismo sprendimų išvadų nepadarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, švelnesnės bausmės pritaikymas už ankstesnes nusikalstamas veikas nesulaikė kaltinamojo nuo priešingo teisei elgesio, o ypač nukentėjusiosios atžvilgiu. Analizuojant jų pavojingumo dinamiką, padarymo aplinkybes ir jų pobūdį, jos akivaizdžiai sunkėjo. Nagrinėjami nusikaltimai buvo padaryti ne atsitiktinai. Kaltinamasis yra linkęs į smurtinį elgesį. Švelnesnė bausmė įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo. Todėl, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. C. už padarytą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, už BK 140 straipsnio 1 dalyje – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, tiek jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

42. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nes kaltinamasis teistas, pritaikius švelnesnes bausmes ir bausmės vykdymo atidėjimo institutą išvadų nepadarė, nedirbantis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik jam paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmę.

43. Kadangi abi nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją buvo padarytos tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais, todėl teismas sprendžia, kad veikos vertinamos kaip padarytos esant idealiai veikų sutapčiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, paskiriant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

44. Kaltinamasis K. C. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. C. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama galutinė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

45. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių po atliktos laisvės atėmimo bausmės (BK 72⁵ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

46. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo jos naudai iš kaltinamojo priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu ji patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, jai sutriko miegas, atsirado didelis baimės jausmas, kurį jaučia iki šiol, po įvykio kurį laiką negalėjo būti namuose, bijojo viena likti namuose, ji patyrė intensyvų neteisėtą kaltininko elgesį, pasireiškusį terorizavimu, persekiojimu, grasinimu užmušti, nušauti, be to kaltininkas ir fiziškai smurtavo J. T. atžvilgiu. Ji yra priversta lankytis pas psichiatrą ir psichologą.

47. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ir prieš jį smurtaujama sukeliant fizinį skausmą, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, smurtavimo pobūdis, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

49. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo K. C. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai J. T. buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusioji J. T. parodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jos atžvilgiu, patyrė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, turėjo lankytis ir lankosi iki šiol pas psichiatrą ir psichologą, jai buvo išrašyti vaistai miego sutrikimams, tačiau šių vaistų ji nevartoja, ji buvo paveikta morališkai, negali ramiai miegoti. Taigi, nukentėjusioji J. T. iki šiol lankosi pas medikus, psichologus, dėl šio įvykio, suprastėjo jos gyvenimo kokybė, įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji J. T. patyrė fizinį skausmą, stresą, išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus, gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje pakankamai ilgą laiką. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad kaip nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, iki įvykio lankydavosi pas psichologą, esant kažkokiai problemai, taip pat į tai, kad duomenų apie nukentėjusiosios laikiną nedarbingumą ar darbingumo netekimą byloje nėra, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nedarbingumo neėmė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios J. T. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, nukentėjusiajai priteisiama 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, toks priteisiamos neturtinės žalos dydis yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir atitinka teismų praktiką.

50. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

51. Civilinė ieškovė civiliniame ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas. Atsižvelgiant į šį civilinio ieškinio prašymą bei pripažintą kaltinamojo veiksmais padarytos neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo civilinio ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios J. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų.

52. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas advokato išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš pripažinto kaltu asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi įstatymo nuostatos suteikia teismui teisę iš nuteistojo asmens priteisti nukentėjusiajam tokių išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą, kurias jis faktiškai patyrė.

53. Šioje byloje nukentėjusioji J. T. prašo priteisti 2146,52 Eur proceso išlaidų, patirtų advokatės Oksanai Leontjevai teisinei pagalbai apmokėti, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras ir apmokėjimo kvitus). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai advokatės teisinės paslaugos buvo teikiamos ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme, rengiant civilinį ieškinį ir dalyvaujant tiesiamuosiuose posėdžiuose. Nagrinėjamu atveju J. T. išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas ikiteisminiame tyrime (susipažinimą su medžiaga, dalyvavimą apklausoje, skundų paruošimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir t. t.) ir atstovavimą teisme (civilinio ieškinio parengimą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose) laikoma pagrista, protingo dydžio ir atitinkančia atstovo darbo sąnaudas, dėl ko, pripažintina proceso išlaidomis, priteisiant jas iš kaltinamojo K. C..

VI. Kiti klausimai

54. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti K. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 19 d., 13.00 val. iki 2025 m. sausio 20 d., 12.02 val. ( t. III, b. l. 166-175), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

55. 2025 m. birželio 11 d. kaltinamajam K. C. paskirta kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. IV, b.l. 87-91) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

56. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:2025 m. sausio 30 d. nutarimu mobilaus ryšio telefonas XIAOMI REDMI grąžintas J. T. ( t. III, b.l.54-56). DVD-R diskas ir laikmena pridėta atskirame voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir K. C. paskirti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir K. C. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo bausmės atlikimui.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, K. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių po atliktos laisvės atėmimo bausmės sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti K. C. recidyvistu.

Nukentėjusiosios J. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo K. C. nukentėjusiosios J. T. naudai 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios J. T. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš K. C. nukentėjusiajai J. T. 2146,52 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 52 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kartu su byla pateiktą kompiuterinę laikmeną (1 vnt. ) ir DVD-R diską, pridėtą atskirame voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.