Kauno apygardos teismo nutarimas, AN2-267-397/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-09-21
Bylos Nr.: AN2-267-397/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00076-2022-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti

Teisėjas: Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas: M. A.-V.
Institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus atstovas

Kategorijos

21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-267-397/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00076-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)

Kauno apygardos teismasNutarIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. A.-V. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. liepos 22 d. nutarties, M. A.-V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. M. A.-V., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. P. 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu pripažinta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. M. A.-V. buvo nubaustas už tai, kad ji būdama vaiko K. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina, 2022 m. vasario 5 d. (šeštadienis) apie 14.00 valandą (duomenys neskelbtini), atskirai gyvenančiam vaiko tėvui M. V., jo bendravimo su sūnumi metu, ryšio priemonių pagalba nurodė parvežti vaiką į namus ir tuo nevykdė 2022 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-30-894/2022, nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurias kiekvieną mėnesio šeštadienį tėvas bendrauja su sūnumi nuo 11 val. iki 20 val. Vaiko motina nesiekė kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, nebendradarbiavo su M. V. lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, atvykus į jos namus draugei su sūnaus bendraamžiu nutraukė (nederindama, nepasiūlydama kito būdo) vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susitikimą, nepasiūlė tėvui kompensuoti nutrauktą bendravimą su vaiku kitu laiku. M. A. - V. nesiekė su vaiko tėvu tarpusavio susitarimo, t. y. nesivadovavo principu, kad svarbiausia yra vaiko geriausi interesai. Motina vaiko neapsaugojo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. tėvų konflikto vykstant tarp tėvų teisminiam ginčui (nuo 2021 m. vasario 24 d.), neieškojo susitarimo su vaiko tėvu dėl geriausių vaiko interesų, tokiu elgesiu M. A. – V. nesilaikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 31 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, 3. 159 straipsnio 4 dalies, 3.165 straipsnio 3 dalies nuostatų, tuo M. A. - V. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, pažeidė tėvo negyvenančio kartu su vaiku teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

2. Nesutikdama su Institucijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu pareiškėja jį apskundė Alytaus apylinkės teismui, kuris 2022 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodamas, jog M. A.-V. ginčijamas Institucijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad M. A.-V., siekdama kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, turėjo bendradarbiauti su tėvu ir lanksčiai spręsti iškilusius bendravimo su vaiku klausimus, tačiau byloje nustatyta, jog M. A.-V., nederindama iš anksto su tėvu 2022 m. vasario 5 d. bendravimo su vaiku klausimo ir SMS žinute patvirtindama, kad tėvas turi vaiką grąžinti į namus anksčiau teismo nustatyto bendravimo tvarkoje laiko, tokiu būdu nutraukdama tėvo ir sūnaus bendravimą, tinkamai neužtikrino vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Pažymėtina, kad pareiškėja ne tik pažeidė vaiko teisę bendrauti su tėvu, bet ir nebandė spręsti situacijos kitais būdais, pvz., kompensuoti vaikui prarastą laiką su tėvu, todėl tokia M. A.-V. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui pareiškėja prašo, panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-65-297/2022 ir administracinio nusižengimo teiseną M. A.-V. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skundo autorės teigimu, apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kuriose nėra nei jos kaltės, nei neatsargumo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Institucijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarime įrašyta, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 14 val. ryšio priemonių pagalba M. A.-V. nurodė parvežti vaiką į namus ir tuo nesiekė užtikrinti vaiko teisės bendrauti su tėvu Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nustatyta tvarka. Nutarime išsireiškimą „nurodžiau“ VTAS grindė vieninteliu įrodymu - vaiko tėvo 2022 m. vasario 5 d. elektroniniu laišku, kuriame M. V., kaip jis pats pripažino teismo posėdyje, teiginys: „vaiko motina be jokio perspėjimo man pradėjo skambinti, vaikui liepė važiuoti namo“ neatitiko faktinių aplinkybių. Iš el. laiško neįmanoma suprasti, ką M. V. ketino pranešti, t.y. jam ar vaikui motina skambino ir liepė važiuoti namo. Pareiškėjos teigimu, teismas išklausęs jos, M. V. ir liudytojos A. G., įsitikino, kad vaikas buvo perduotas tėvui tinkamai, kaip tai nustatyta KAT nutartyje dėl laikinosios bendravimo tvarkos. Perduodama vaiką tėvo žinion jokių veiksmų dėl vaiko parvežimo anksčiau nustatyto laiko pareiškėja nepadarė: vaikui paaiškino, kad vaikas su tėvu praleis visą dieną, M. V. neskambino ir neprašė, juo labiau neliepė parvežti vaiko anksčiau nustatyto laiko. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ne pareiškėja, bet M. V. parašė jai žinutę „prašau patvirtinti, kas parvežti vaiką namo“, į kurią ji atsakė žinute „Taip“. Nelogiška teigti, kad jos atsakymas į žinutę „taip“ vertintinas pasak teismo, kaip nurodymas parvežti vaiką namo anksčiau nustatyto laiko.

3.2. Skunde pažymima, jog apklaustas teismo posėdyje M. V. paaiškino, kad šeštadienį apie 14 val. sūnui esant su juo, vaikui paskambino draugas, su kuriuo sūnus pasikalbėjo. Po to vaikas prašė tėvą parvežti jį namo, nes vaikas norėjo pabūti su draugu. M. V. teismui paaiškino, kad „vaiko noras man yra įpareigojimas“. Jis taip pat paaiškino, kad sūnaus parvežimas namo idant sūnus pabūtų su draugu, atitiko vaiko interesus, jo norą tuo metu, kai tėvas bendravo su sūnumi. Aplinkybių, kad motina prašė parvežti vaiką namo, nenustatyta. M. V. parvežė vaiką į namus ne dėl to, kad to prašė vaiko motina, kuri vaiko tėvui neskambino, neprašė ir neliepė parvežti, o tik dėl to, kad tai atitiko vaiko tuo metu tėvui išsakytą norą. Iš to seka, kad tėvai atliepė į vaiko interesus, vaiko tuo metu išreikštą norą pabūti su draugu, dėl ko nepagrįsta teigti, kad vaiko noras ar/ir vieno kurio nors iš tėvų veiksmai prieštaravo vaiko interesams, o tėvai panaudojo valdžią prieš vaiko interesus.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog M. V. paaiškinimais nustatyta, kad elektroninį laišką, neva motina nurodžiusi vaiką parvežti į namus, jis parašė VTAS vieninteliu tikslu - kad vaiko motina nepateiktų skundo dėl anksčiau laiko grąžinamo vaiko. Skundo autorės teigimu, teismas nepagrįstai pažymėjo, jog M. V. parodymai yra nuoseklūs, kadangi jis teismo posėdžio metu visiškai pakeitė savo paaiškinimus. Buvo nustatyta, kad tėvas, rašydamas elektroninį laišką, melavo, nes jo turinys neatitiko faktinių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, jog M. V. teismui aiškino, kad elektroninį laišką parašė tyčia, kad pats nebūtų apkaltintas. Teismas nevertino, kad M. V. pripažino, jog tą šeštadienį su vaiku neturėjo jokių painų, nors skunde Institucijai buvo nurodęs, kad buvo suplanavęs pramogas Vilniuje. Teismo posėdyje jau teigė, kad būtų vykęs į Kauną, o vėliau - kad iš viso jokių planų su vaiku neturėjo. Pareiškėjos teigimu, teismas analogiškai iškreipė ir jos duotus paaiškinimus teisme. Teismui ji teigė, kad apie draugės nakvynę iš anksto nebuvo tartasi, sakė, kad jei draugė norės, galės likti nakvoti ir tai jos spręs eigoje, nes jau anksčiau yra nakvojusi. Teismas galėjo netikėti pareiškėjos paaiškinimais, tačiau negalėjo nevertinti liudytojos A. G., buvusios šalia, objektyviais paaiškinimais. Liudytoja patvirtino, kad pokalbio su vaiku metu pareiškėja neliepė ir nesakė, kad vaikas grįžtų namo, atvirkščiai, buvo susiplanavusi savo laisvą laiką Birštone. Liudytoja girdėjo pareiškėjos pokalbį su sūnumi, kuris kalbėdamas su mama nurodė, kad jau grįžta namo, t.y. iki pareiškėjos pokalbio su sūnumi vaikas jau buvo vežamas į namus, ką patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie užfiksuotą vaiko parvežimo į namus laiką, lyginant jį su vaiko pokalbio ir telefoninės žinutės laiku. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie tai, kad nuo tėvo žinutės parašymo iki vaiko pristatymo į namus praėjo 7 min. laiko tarpas. Iš to seka, kad M. V. dar iki pareiškėjos pokalbio su vaiku, vežė vaiką link namų pagal paties vaiko pageidavimą.

3.4. Skunde nurodoma, jog pats M. V. teismo posėdyje paneigė savo elektroniniame laiške VTAS nurodytas aplinkybes, taipogi 2022 m. balandžio 7 d. apklausoje nurodytas aplinkybes motyvuodamas tuo, jog skubėjo rašyti elektroninį laišką, kad vaiko motina pirmiau už jį to nepadarytų ir siekdamas pateisinti vaiko parvežimą anksčiau nustatyto laiko. Be to, socialinė darbuotoja V. M. 2022 m. kovo 10 d. apklausos protokole patvirtino, kad M. V. aiškino, kad ne vaiko motina, o sūnus prašė tėvą parvežti jį namo. Pareiškėjos įsitikinimu, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos liepimą vaikui grįžti į namus.

3.5. Pareiškėjos teigimu, bylos duomenimis nustatyta, kad būtent ji kreipėsi į teismą tikslu nustatyti laikinąją apsaugos priemonę dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Kristupu tvarkos, nes tėvas savo pareigų vaikui nevykdė. Jos veiksmai ir valia, užtikrinant vaiko gerovę, yra nukreipti ne į tėvo ribojimą bendrauti su vaiku, o atvirkščiai, į nuolatinį, nepertraukiamą tėvo bendravimą su vaiku, siekiant kad vaikas palaikytų ryšius su tėvu. VTAS yra gerai žinoma, kad užtikrindama vaiko teisę į ryšį su tėvu šiuo metu pareiškėja siekia, kad tėvas pasiimtų vaiką su nakvyne, nors tėvas su tuo ir nesutinka. Tokie jos veiksmai atitinka vaiko gerovę ir teisės aktus, nustatančius vaiko teisę į šeiminį ryšį su tėvu ir tik nuo tėvo veiksmų priklauso jo kaip tėvo pareigų laikymasis vaiko atžvilgiu. Pareiškėjos manymu, ji negali būti baudžiama už tai, kad nepasiekia susitarimo su vaiko tėvu ir kad vaiko tėvas yra įpareigojamas bendrauti su vaiku tik teismui priėmus nutartį.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog iš apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų matyti, jog teismas peržengė administracinės bylos ribas. Teismas nutarties 9 psl. nurodė, kad išvadą dėl motinos valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams patvirtina socialinės darbuotojos G. S. 2022 m. sausio 3 d. surašytas gruodžio mėnesio darbo su šeima aprašymas Nr. A12-1, jog M. V. paprašius su vaiku susitikti papildomai, motina nesutinka duoti jam vaiką, randa priežasčių, kad susitikimas neįvyktų, o 2021 m. sausio 31 d. darbo su šeima eigos aprašyme Nr. A12-8, ta pati socialinė darbuotoja nurodė, jog neįvyko jokie pasikeitimai, tėvai konfliktuoja ir neranda bendros kalbos dėl vaiko gerovės. Pažymima, jog Institucijos nutarime dėl administracinio nusižengimo nėra nurodyti konkretūs pareiškėjos kalti veiksmai vaiko atžvilgiu 2021 m. gruodžio - 2022 m. sausio laikotarpiu. Teismo posėdyje institucijos atstovas patikslino, kad pareiškėja nubausta tik už veiksmus dėl 2022m. vasario 5 dienos.

3.7. Skundo autorės teigimu, byloje yra įrodyta, kad vaiko bendravimo tvarka su tėvu buvo nustatyta būtent jai imantis aktyvių veiksmų, vaiko tėvui nesiekiant vykdyti pareigos bendrauti su vaiku (KAT 2022 m. sausio 13 d. nutartis). Nustačius, kad pareiškėja nedarė kliūčių tėvui bendrauti su vaiku, priešingai, aktyviais veiksmais tokio bendravimo siekė būtina nustatyti, ar tėvo bendravimo su vaiku tvarka, paraidžiui vykdant teismo nutartį dėl LAP, konkrečiu atveju pasikeitus aplinkybėms, vertintina kaip atitinkanti vaiko interesus. Apylinkės teismas KAT 2022 m. sausio 13 d. nutartį vertino paraidžiui, t.y. kad tėvas privalo pasiimti vaiką šeštadienį nuo 11 iki 20 valandos. Todėl pareiškėjai perdavus vaiką tėvui, ne ji, o tėvas turėjo pareigą laikytis nutartyje nustatyto bendravimo su vaiku laiko. Nustatyta, kad vaikas tėvui perduotas laiku. Vaikui būnant tėvo žinioje būtent tėvas, o ne motina privalėjo užtikrinti vaiko buvimo su juo laiką iki teismo nutartyje nustatytos valandos. Jokių veiksmų dėl vaiko parvežimo anksčiau nustatyto laiko pareiškėja nedarė. Ne pareiškėja, o pats vaikas Kristupas kalbėdamasis su draugu, tėvą prašė parvežti jį namo ir vaiko tėvas privalėjo dėti pastangas, kad vaikas pasiliktų ir toliau jo žinioje. Atkreipiamas dėmesys, jog M. V. aplinkybę apie vaiko parvežimą anksčiau nustatyto laiko teisme paaiškino paprastai: „vaiko noras man yra įpareigojimas“. Iš to seka, kad tėvas paisė ne pareiškėjos norų, kurių ji net ir nereiškė, o paties vaiko norų, vaikui paprašius jį parvežti į namus, kad galėtų pažaisti su draugu. Tėvas, būdamas šalia vaiko, kai jam skambino draugas, turėjo didesnes galimybes nei pareiškėja, tartis su vaiku, priimti sprendimą netenkinti vaiko norų, galų gale paskambinti vaiko mamai ir tartis. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas privalėjo aiškintis, ar tėvas, parveždamas vaiką anksčiau nustatytos valandos, elgėsi vaiko interesais, ar priešingai. Tiek pareiškėja sutikdama, kad vaikas parvyktų į namus, tiek vaiko tėvas, klausdamas ar parvežti vaiką į namus, žinojo vaiko norą pabendrauti su draugu. Teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo konstatuota pareiškėjos kaltė, pasielgė formaliai. Teisėja sprendė, kad KAT nutartyje dėl LAP nustatytos valandos, kuriomis tėvas bendrauja su vaiku, negali būti vaiko tėvų valia keičiamos, atsižvelgiant į vaiko norą ir jo interesus, tačiau toks teisėjos mąstymas prasilenkia su vaiko teise turėti ir reikšti savo nuomonę visais gyvenimo klausimais, o tėvams - į ją atsižvelgti, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Pareiškėjos atsakymas „taip“ nepagrįstai buvo įvertintas kaip liepimas, įpareigojimas ar nurodymas. Jos atsakymas reiškė tik sutikimą, nes privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad vaikas jau buvo vežamas link namų. Ir tėvas, ir pareiškėja, sutikdami, kad vaikas bus parvežtas anksčiu nei nustatyta teismo nutartimi, atsižvelgė į vaiko geriausius interesus ir jų paisė. Teigdama, kad vaiko parvežimas anksčiau nustatyto laiko, paisant jo nuomonės, atitinka vaiko interesus, pareiškėja remiasi LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kuriame yra išdėstytos vaiko teisė (cituoja). Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog KAT 2022 m. sausio 13 d. nutartyje dėl LAP nutarta, kad vaiko tėvas su sūnumi gali bendrauti ir kita tvarka, informavęs vaiko motiną ir jai sutikus, kas ir buvo šiuo atveju padaryta. Todėl teismas, formalizuodamas vaiko interesus ir įsprausdamas juos į KAT nutarties vieną dalį, nepaisydamas KAT nutarties išlygos apie bendravimo tvarkos pakeitimą esant motinos sutikimui, pažeidė Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kurioje imperatyviai nustatyta vaiko teisė laisvai reikšti savo nuomonę visais klausimais, būti išklausytam, nesikišti į jo asmeninį gyvenimą, nes kiekvienas asmuo (taip pat ir vaikas), turi savo interesus ir teisę į jų paisymą.

3.8. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas pažeidė įrodymu vertinimo taisykles. Atmesdamas pareiškėjos skundą teismas vadovavosi tuo, jog vaiko tėvas nurodė, jog ji skambino vaikui ir liepė važiuoti namo. Tačiau minėtos aplinkybės teisme nepasitvirtino. Vaiko tėvas pareiškėjos žodžių, pasakytų vaikui, negirdėjo, o liudytoja A. G. tokias aplinkybes paneigė. Iš to seka, kad teismo išvada apie tai, kad M. V. parodymai yra nuoseklūs ir kad jis gavo žinutę, patvirtinančią, kad jis turi vaiką parvežti namo, nėra paremti įrodymais. Nei teismas, nei pareiškėja tokios žinutės nėra matę. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai paskambinus vaikui, vaikas jau buvo pakeliui į namus, todėl pakeisti situacijos negalėjo net jei ir būtų norėjusi tai padaryti. Teismas vienašališkai aiškino tėvų pareigas, neva motina privalėjo skambinti ir siekti, kad vaikas ir toliau būtų su tėvu, tačiau nevertino įrodymų, jog pats tėvas, kurio žinioje buvo vaikas, jai neskambino, nesitarė ir nebendradarbiavo su ja, nors privalėjo tai padaryti, nes vaikas buvojo žinioje.

3.9. Skundo autorės pastebėjimu, nors įrodymais patvirtinta, kad vaiko parvežimas anksčiau laiko atitiko vaiko norą ir valią, teismas minėtus įrodymus laikė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius vaiko interesų. Pažymėtina, jog įrodymais patvirtinta, jog vaikas buvo tėvo žinioje ir motina nesiekė ir neskatino vaiko nutraukti bendravimo su tėvu, nes tai padarė pats tėvas, atsižvelgdamas į vaiko norą. Teismo išvada apie tai, kad motina privalo vaiką kontroliuoti, vaikui būnant ne jos, o tėvo žinioje, yra nelogiška. Teismas išaukštino vaiko kontrolės mechanizmą, suteikdamas prioritetą teismo nutarčiai dėl LAP, o ne vaiko interesams. Teismas kontrolę vaikui suprato kaip visišką vaiko norų nepaisymą, aklai vykdant nutartį dėl LAP. Teismo išvada, kad vaiko motina, privalėjo elgtis šioje situacijoje kitaip nei pasielgė yra prieštaraujanti teisės aktams ir įrodymams šioje byloje, teisingumo ir protingumo principams.

3.10. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Institucijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo surašytas pažeidžiant jo surašymo taisykles. Nutarime yra klaidingai nurodytas nusižengimo padarymo laikas : 2022 m. vasario 15 d. ,14 val., nors atsakomybė pareiškėjai taikyta, kaip paaiškėjo vėliau, už 2022 m. vasario 5 d. įvykį. Nutarime neteisingai nurodyta nusižengimo vieta: (duomenys neskelbtini), kai turi būti (duomenys neskelbtini). Nutarime neteisingai nurodyta, kad pareiškėja ryšio priemonių pagalba nurodė parvežti vaiką į namus, nors tokia aplinkybė nepasitvirtino. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja nutraukė vaiko bendravimą su tėvu, tačiau faktų apie tai nepateikta. Taip pat nutarime klaidingai nurodyta, kad: „motina vaiko neapsaugojo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio“. Minėta sąvoka ir pareiškėjos veiksmai dėl žalingos socialinės aplinkos poveikio iš viso nebuvo nei tiriami, nei Institucijos paaiškinti. Nurodyti trūkumai nagrinėjant teisme skundą nebuvo pašalinti ir/ar ištaisyti.

3.11. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis neatitinka kasacinio teismo praktikos Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau - Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT- 97-942/2017, 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018. Teismas nerinko įrodymų (neišklausė vaiko), nesiekė nustatyti objektyvios tiesos, pateiktus įrodymus vertino šališkai. Nagrinėjamojoje byloje įrodymai buvo vertinami, nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. A.-V. kaltė, t. y. kad ji tyčia ar dėl neatsargumo panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesais, nenustatyta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį M. A.-V. skundą, Institucija prašo, apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. A.-V. skundas tenkinamas.

5. Pareiškėjos skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl M. A.-V. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl M. A.-V. kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, išskirtinį dėmesį suteikiant – vaiko tėvo M. V. Institucijai pateiktame pranešime nurodytoms aplinkybėms apie tai, jog bendravimo su sūnumi dieną jis vaiką turėjo grąžinti motinai anksčiau nei nustatyta bendravimo tvarkoje, taip pat suteikiant prioritetą Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarčiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, visiškai ignoruojant faktą, jog vaiko motinos veiksmai/neveikimas nebuvo nukreipti į vaiko interesų pažeidimą. Išdėstyti duomenys sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos M. A.-V. skundo priimti naują procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad objektyvusis šio nusižengimo požymis yra tėvų netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams.

9. Nagrinėjamu atveju M. A.-V. Institucijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2022 m. vasario 5 d. (šeštadienis) apie 14 val. (duomenys neskelbtini), atskirai gyvenančiam vaiko K. tėvui M. V. jo bendravimo su sūnumi metu ryšio priemonių pagalba nurodė parvežti vaiką į namus, tuo M. A.-V. nevykdė 2022 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-30-894/2022 nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurias kiekvieną mėnesio šeštadienį tėvas bendrauja su sūnumi nuo 11 val. iki 20 val. Vaiko motina nesiekė kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, nebendradarbiavo su M. V. lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, atvykus į jos namus draugei su sūnaus bendraamžiu, nutraukė (nederindama, nepasiūlydama kito būdo) vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susitikimą, nepasiūlė tėvui kompensuoti nutrauktą bendravimą su vaiku kitu laiku, nesiekė su vaiko tėvu tarpusavio susitarimo, nesivadovavo principu, kad svarbiausia yra vaiko geriausi interesai, neapsaugojo vaiko nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. tėvų konflikto vykstant tarp tėvų teisminiam ginčui, neieškojo susitarimo su vaiko tėvu dėl geriausių vaiko interesų, tokiu elgesiu ji panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Administracinėn atsakomybėn patraukta M. A.-V. nesutiko su tokiu jos veiksmų teisiniu vertinimu, ginčijo Institucijos nutarimą, teigdama, kad ji 2022 m. vasario 5 d. nei su tėvu M. V., nei su vaiku K. nederino ankstesnio vaiko grąžinimo, ji neskambino vaiko tėvui M. V., jo bendravimo su vaiku laiku ir nenurodė jam parvežti vaiką į namus anksčiau nustatyto laiko, taigi, ji vaiko ir tėvo bendravimo nenutraukė. Su šiais administracinėn atsakomybėn patrauktos M. A.-V. motyvais iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

11. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

13. Byloje nustatyta, kad M. A.-V. ir M. V. yra vaiko K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (administracinio nusižengimo bylos 111 lapas), jie gyvena skyrium. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-292/2022 pagal M. A.-V. ieškinį M. V. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo (ieškinys gautas 2021 m. vasario 18 d.). Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaiko Kristupo laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. A.-V. pagal jos gyvenamąją vietą, taip pat nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kuri vėliau teismo buvo keičiama. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta tėvo M. V. bendravimo su vaiku K. tvarka (administracinio nusižengimo bylos 67–80 lapai). Be to, M. A.-V. ir M. V. šeimai vykdoma atvejo vadyba, tėvams paskirtos socialinės darbuotojos, jie tarpusavyje visiškai nebendrauja, konfliktuoja ir nesusitaria dėl vaiko gerovės, iki šiol jokių pokyčių tėvų santykiuose nėra (administracinio nusižengimo bylos 31–36, 37, 63, 64–66 lapai). Iš Institucijos 2022 m. vasario 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 143 (administracinio nusižengimo bylos 48–50 lapai) ir Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų (administracinio nusižengimo bylos 96–97 lapai) matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2022 m. vasario 7 d. gauti net 29 vaiko K. V. tėvų pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kas rodo vaiko tėvų nesusitarimus dėl bendravimo su vaiku. Taigi, byloje nustatyta, kad tarp administracinėn atsakomybėn patrauktos M. A.-V. ir suinteresuoto asmens M. V. ginčas dėl bendravimo su vaiku K. V. tęsiasi jau ilgą laiką ir susiklosčiusi situacija yra itin jautri, santykiai tarp K. V. tėvų yra konfliktiški. 2022 m. vasario 5 d. (šeštadienį) M. V. pateikė Institucijai pranešimą apie tai, jog šią bendravimo su sūnumi dieną jis vaiką turėjo grąžinti motinai 14 val., t. y. anksčiau nei nustatyta bendravimo tvarkoje (tėvas kas antrą mėnesio šeštadienį pasiima vaiką iš jo buvimo vietos 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.). Pranešime nurodyta, kad vaiko motina, be jokio perspėjimo jam, t. y. vaiko tėvui, „pradėjo skambinti vaikui liepė važiuoti namo“. M. V. nebuvo pranešta, kad jis turi anksčiau laiko grąžinti vaiką, todėl jis parašė motinai, pasitikslindamas, ar vaiką parvežti į namus, ji atrašė „taip“. Tą dieną jis su vaiku turėjo pramogauti ir diena buvo sugadinta dėl motinos užgaidų (administracinio nusižengimo bylos 6 lapas). Kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, pranešimo aplinkybių patikslinimo metu (administracinio nusižengimo bylos 15-16 lapas), M. A.-V. kategoriškai nurodė, jog ne ji, o vaiko tėvas M. V. suderinęs su ja atvežė vaiką anksčiau laiko. Apie tai, kad vaikas jau važiuoja į namus, jai pranešė sūnaus K. draugas, dėl ko ji labai nustebo. Tuomet paskambinusi sūnui paklausė ar jis tikrai važiuoja ir jis tai patvirtino. Iš karto po to gavo iš K. tėvo SMS žinutę su prašymu patvirtinti, kad gali parvežti vaiką. Nelabai supratusi kas vyksta, bet nenorėdama pyktis ir veltis į ginčus tiesiog atrašė „taip“, juo labiau žinojo, kad vaikas jau pakeliui. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme M. A.-V. patvirtino tas pačias aplinkybes, nurodydama jog 2022 m. vasario 5 d. buvo sūnaus K. bendravimo su tėvu diena. Vaikas tą dieną norėjo važiuoti su tėvu, bet jis žinojo, kad į svečius pas ją atvažiuos draugė su 9 metų amžiaus sūnumi, su kuriuo K. bendrauja, gerai sutaria, todėl vaikas norėjo ir su draugu pabūti. Ji iš anksto su sūnumi sutarė, jog pasibaigus bendravimo su tėvu laikui, sūnus grįš namo ir pabendraus su draugu, nes šis dar nebus išvykęs, be to, ji papildė sūnaus pokalbių sąskaitą, kad jis galėtų dieną pabendrauti su draugu telefonu. Tėvas su sūnumi turėjo būti nepertraukiamai 8 val. ir vaiką turėjo parvežti į namus 20 val. Ji neskambino M. V. ir neliepė jam parvežti vaiką anksčiau. Kai tėvas paėmė vaiką iš namų, pas ją atvyko draugė su sūnumi ir jie trise apie 12 val. nuėjo į kavinę prie jos namų. Draugės sūnus pavalgė ir nuėjo pažaisti, o ji su drauge liko prie stalo ir nematė, kad draugės vaikas skambina jos sūnui. Po kurio laiko draugės sūnus pasakė, kad atvažiuoja K. Ji tuo nepatikėjo, todėl nusprendė paskambinti sūnui ir pasitikslinti, ar jis tikrai grįžta. Sūnus patvirtino, kad jau važiuoja namo. Supratusi, kad vaikas jau pakeliui į namus, ji negalėjo jam pasakyti, kad nevažiuotų namo, vaikas to būtų nesupratęs, jis tuo metu buvo šalia tėvo ir ji negalėjo vaiko perkalbėti. Išgirdusi, kad sūnus tikrai grįžta, ji skubiai išėjo namo. Tada ji gavo vaiko tėvo SMS žinutę „prašau patvirtinti, ar vaiką parvežti namo“, į kurią ji atsakė „taip“. Vos jai grįžus namo, vaikas netrukus buvo parvežtas, kas įrodo, kad vaikas buvo netoliese ir buvo parvežtas į namus ne jos, o tėvo iniciatyva. Mano, kad jos veiksmais vaiko interesai nebuvo pažeisti, šiuo atveju buvo paisyta vaiko norų ir leista jam bendrauti su draugu. Jos kaltės šioje situacijoje nėra, ji tėvo ir vaiko bendravimo nenutraukė, todėl ir nepasiūlė kompensuoti jų bendravimo laiko. Liudytoja apylinkės teisme apklausta A. G., patvirtino M. A.-V. nurodytas aplinkybes parodydama, kad 2022 m. vasario 5 d. apie 12 val. ji su savo 8 metų amžiaus sūnumi atvažiavo pas draugę M. A.-V. į (duomenys neskelbtini) kaimą, planavo svečiuotis pas ją su nakvyne. M. sakė, kad tą dieną jos sūnus K. bus pas tėvą iki vakaro, todėl jos galės papietauti, nuvykti į Birštoną, tačiau 20 val. būtinai turės grįžti į namus, nes vaiko tėvas turi grąžinti sūnų. Kai ji atvažiavo pas M., K. namuose jau nebuvo. Ji su savo sūnumi ir M. nuėjo į kavinę papietauti. Jos sūnus, greičiau pavalgęs, nubėgo pažaisti, o ji su M. liko prie stalo. Netrukus sūnus atbėgo prie jų ir pasakė, kad K. parvažiuoja į namus. Tuomet M. paskambino vaikui, kadangi norėjo įsitikinti, ar tikrai jis grįžta namo. Paskambinusi vaikui, M. jam grįžti neliepė. Kiek atsimena, K. patvirtino, kad jau yra pakeliui į namus. Jos paskubomis susimokėjo už pietus ir ėjo namo. Nuo kavinės iki M. namų yra 7–10 min. kelio einant pėsčiomis. Einant link namų, M. pasakė, kad gavo vaiko tėvo SMS žinutę su tekstu „patvirtink, kad aš tau grąžinu sūnų“. M. atrašė „taip, grąžink sūnų, grįžtu namo jo pasiimti“, kiek atsimena, pokalbio tarp vaiko mamos ir tėvo nebuvo. Pirmosios instancijos teisme apklaustas M. V. parodė, jog dar prieš 2022 m. vasario 5 d. įvykį ketvirtadienį, jis pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką vežė sūnų į darželį ir sūnus jam pasakė, kad šeštadienį pas jį atvažiuos draugas. Jis vaikui paaiškino, kad šeštadienis yra jų bendravimo diena ir pasiūlė pasakyti draugui, kad šis atvažiuotų kitą dieną. Sūnus tuo metu jam neprieštaravo, pasakė „nu gerai“. Šeštadienį su sūnumi planavo pramogauti, tačiau apie 14 val. sūnui paskambino draugas, o praėjus kelioms minutėms po jų pokalbio, vaikui paskambino ir motina, ji pasakė „parvažiuok, sūneli, nes pas tave atvažiavo draugas“. M. V. nuomone, vaiko motina galėjo skambinti ne vaikui, o parašyti jam, vaiko tėvui, pasiūlyti, kad sūnus su draugu pabus keletą valandų ir po to jis vėl galėtų pasiimti sūnų iki vakaro. Jis vaiko motinos SMS žinute paklausė, ar vaiką parvežti namo. Vaiko motina jam atrašė „taip“. Tokioje situacijoje, kai, be to, dar ir sūnus primygtinai prašė vežti jį namo, M. V., norėdamas išvengti konflikto su vaiko motina, priėmė sprendimą vežti vaiką namo, nepasibaigus nustatytam bendravimo su vaiku laikui. Jo nuomone, jei vaiko motina žinojo, kad pas sūnų atvažiuos draugas, turėjo jį perspėti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus M. V. papildomai nurodė, jog pranešimą į Vaikų teisių tarnybą parašė ne dėl to, kad jam nedavė vaiko, o dėl to, kad vaiko motina neparašytų ant jo skundo. M. V. manymu jie yra abu kalti, kad nesusišneka. Jis tik apsidrausdamas save parašė į vaikų teises.

14. Kaip minėta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

15. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016).

16. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi nagrinėjamu atveju tam, kad būtų konstatuota M. A.-V. kaltė, nepakanka nustatyti fakto, kad pareiškėja atsižvelgdama į vaiko išreikštą norą pabūti su draugu, sutiko su jo parvežimu anksčiau laiko. Tiek Institucija tiek ir pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad vaikas anksčiau nustatyto laiko buvo parvežtas esant M. A.-V. kaltei: jai prašant, nurodant, reikalaujant ar pan. Aukštesniojo teismo vertinimu administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja išvados, kad M. A.-V. veiksmuose yra aiškus subjektyvusis kaltės požymis.

17. Visiškai sutiktina, jog pareiškėjai buvo žinoma Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta tėvo M. V. bendravimo su vaiku K. tvarka, kad ji susipažino su jos turiniu ir žinojo, kad tėvas kas antrą mėnesio šeštadienį pasiima vaiką iš jo buvimo vietos 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., taip pat, kad pati pareiškėja suprato, kad jos pareiga yra užtikrinti vaiko gerovę, siekiant, kad vaikas palaikytų ryšius su tėvu, tačiau teismo vertinimu, esant susiklosčiusiai tarp vaiko tėvų konfliktinei situacijai, kai yra duomenų, kad tarp abiejų tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku K. V. tęsiasi jau ilgą laiką, tėvai tarpusavyje visiškai nebendrauja, konfliktuoja ir nesusitaria, remtis vien formaliu pagrindu konstatuojant M. A.-V. tyčią, negalima. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjos veiksmai, t.y. jos atsakymas į vaiko tėvo SMS žinutę, kuria jis paklausė ar parvežti vaiką namo, „taip“, taip pat nepaskambinimas vaiko tėvui ir nepasiaiškinimas dėl situacijos, buvo kryptingai nukreipti į vaiko interesų pažeidimą. Pareiškėjos atsakymas „taip“ nepagrįstai tiek Institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip nurodymas parvežti vaiką į namus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu M. V. patvirtino, jog šeštadienį apie 14 val. sūnui esant su juo, vaikui paskambino draugas, su kuriuo sūnus pasikalbėjo. Po to vaikas vos neverkdamas paprašė jį parvežti į namus, nes norėjo pabūti su draugu. M. V. teigimu, vaiko noras jam yra įpareigojimas, todėl sūnaus parvežimas namo, kad jis pabūtų su draugu, atitiko vaiko interesus ir jo norus. Jis parašė vaiko mamai žinutę klausdamas ar parvežti vaiką namo, mama atrašė „taip“. Aplinkybių, jog pareiškėja prašė ar liepė jam parvežti vaiką, M. V. nenurodė. Viso proceso metu M. A.-V. nuosekliai teigė, jog jokių veiksmų dėl vaiko parvežimo anksčiau nustatyto laiko nepadarė, priešingai sūnui paaiškino, kad su tėvu praleis visą dieną, M. V. neskambino ir neprašė parvežti vaiko anksčiau nustatyto laiko. Jos atsakymas į vaiko tėvo žinutę reiškė tik sutikimą, nes prieš tai pakalbėjusi su sūnumi, žinojo, kad jis susitarė susitikti su draugu ir jau buvo vežamas į namus. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes ji nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius ir detalius parodymus. Be to, jos nurodytas aplinkybes, jog būtent draugės sūnus atbėgęs pasakė, kad K. parvažiuoja į namus, po ko M. A.-V. paskambino vaikui norėdama įsitikinti, ar tikrai jis grįžta namo, patvirtino ir liudytoja teisme apklausta A. G.. Netikėti minėtos liudytojos parodymais vien dėl to, kad ji yra pareiškėjos draugė, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, jos parodymai atitiko M. A.-V. parodymus, sutapo tarpusavyje, be to jie duoti įspėjus liudytoją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

18. Nors byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. V. parvežimas anksčiau laiko atitiko jo norus ir valią, tačiau tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai laikė neatitinkančiais vaiko interesų. Vaiko tėvas M. V. ir administracinėn atsakomybėn patraukta M. A.-V. patvirtino, jog sutikdami, kad sūnus Kristupas bus parvežtas anksčiau nei nustatyta Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, atsižvelgė į geriausius vaiko interesus ir jų paisė, tačiau pirmosios instancijos teismas formalizuodamas vaiko interesus pernelyg sureikšmino minėtos Kauno apygardos teismo nutarties vieną dalį, neįvertindamas, jog nutartyje taip pat yra numatyta galimybė vaiko tėvui su sūnumi bendrauti ir kita tvarka, apie tai informavus vaiko motiną ir jai sutikus, kas šiuo atveju tarpusavio sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir buvo padaryta. Šiuo atveju, akivaizdu, jog tiek pareiškėja sutikdama su vaiko parvežimu anksčiau laiko, tiek ir vaiko tėvas atsižvelgdamas į sūnaus išreikštą norą pabūti su draugu, buvo įsitikinę, kad elgiasi tinkamai. Sutiktina, jog pareiškėja galėjo susisiekti su vaiko tėvu ir aptarti su juo, ar būtina vaiką grąžinti anksčiau, bei priimti su vaiko tėvu bendrą sprendimą, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus, tačiau pažymėtina, jog tokią pačią galimybę turėjo ir vaiko tėvas M. V., juo labiau, kad vaikas tuo metu, kai išreiškė norą susitikti su draugu, buvo jo žinioje ir tėvas būdamas šalia vaiko galėjo tartis su vaiku, priimti sprendimą netenkinti vaiko norų, ar paskambinti vaiko motinai ir aptarti ankstesnį vaiko grąžinimą, tačiau jis apsiribojo tik SMS žinutės parašymu pareiškėjai ir gavęs atsakymą „taip“, pildydamas vaiko norą, nes vaiko noras jam yra įpareigojimas (ką pats patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme) parvežė jį į namus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog M. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme, paneigė pranešime Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog pranešimą rašė ne dėl to, kad jam nedavė vaiko, o apsidrausdamas save, jog vaiko motina neparašytų ant jo skundo, kas tik patvirtina, jog vaiką jis parvežė į namus, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko norus, o ne į pareiškėjos pageidavimus ar paliepimus.

19. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju M. A. - V.s veiksmuose nėra įrodyti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymiai, todėl remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena jos atžvilgiu negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. nutarimas, kuriuo M. A. – V. buvo pripažinta kalta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis panaikintini ir administracinio nusižengimo teisena M. A. – V. atžvilgiu nutrauktina. Priimant tokį procesinį sprendimą, kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kiek jie susiję su nutarimo dėl administracinio nusižengimo surašymu pažeidžiant jo surašymo taisykles, šiuo atveju neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 22 d. nutartį, kuria buvo atmestas M. A. – V. skundas ir priimti naują nutarimą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą, kuriuo M. A. – V. buvo pripažinta kalta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Gytis Večerskas