- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-675-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10583-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- N. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui N. K., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2009-02-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-811-569/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, jį išdėstant taip: N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 200 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, N. K. dukters P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 200 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Pakeistas išlaikymas vaikams po 200 eurų M. K. ir 200 eurų P. K. pradedamas mokėti nuo ieškinio teismui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo dienos. Vaikams skirtą išlaikymą uzufrukto teise tvarko jų mama S. Č.. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teismui paaiškino, kad sutinka, jog šiuo metu jo mokamas išlaikymas vaikams yra aiškiai per mažas. Kai vaikai apsilanko pas jį ar jo mamą, vaikams duodama kišenpinigių. Atsakovas neigė, kad jo turtinė padėtis yra ženkliai pagerėjusi, nes jo atlyginimą už darbą sudaro pagrindinė dalis bei priedas, kurio negautų, jei darbo krūvis sumažėtų, taip pat ligos ar atostogų metu. Be to, atsakovas teigė, kad vartoja vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, kurių paprašo išrašyti pažįstamo gydytojo. Jei įrašai apie aukštą kraujospūdį atsirastų jo medicininėje kortelėje, jis nebegalėtų dirbti vairuotoju, nes nepraeitų sveikatos patikrinimų.Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, prašė vaikams skirtą išlaikymą padidinti, teismui palikdama apsispręsti dėl padidinto išlaikymo dydžio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė 2009-02-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-811-569/2009 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo N. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. K. ir M. K. kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-12-06 iki vaikų pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė ieškovei S. Č. iš atsakovo N. K. 123,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas vertino, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Nustatė, kad vaikų poreikiai yra ženkliai išaugę, sprendė, kad priteisto išlaikymo dydis nebeatitinka realių poreikių ir esamos kainų situacijos. Įvertinęs atsakovo gaunamą kintamą priedą prie darbo užmokesčio sprendė, kad atsakovas turi galimybę teikti abiem vaikams dvigubai didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas, t.y. po 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Įvertinęs ieškovės finansinę padėtį, sprendė, kad ieškovė vaikų išlaikymui taip pat gali skirti po 120 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas ieškovės ieškinį tenkino 44 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 44 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (281,50x0,44=123,86 Eur). Žyminio mokesčio valstybei ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovo sprendė nepriteisti, kadangi atsakovui skirta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka. Prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas sprendime nenustatė vaikų poreikių dydžių bei turėjo nurodyti motyvus dėl dydžio nustatymo. Atsakovo finansinė padėtis ženkliai geresnė ir tai patvirtina atsakovo pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovo N. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šias esminiais argumentais:Ieškovė ieškinio pateikimo dieną bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė prašomo vaikams išlaikymo dydžio pagrįstumo, t.y. ieškovė sąmoningai nurodė ženkliai didesnę išlaikymo sumą, negu išties vaikams reikia kasdienių jų poreikių tenkinimui.Vaikų poreikiai pasikeitė, tačiau nuo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo dienos atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, todėl įvertinus atsakovo pajamas bei išlaidas, atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu iš dalies, nurodydamas, jog sutinka kiekvienam vaikui mokėti išlaikymą po 120,00 Eur.Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo gaunamą darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo
Nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu iš atsakovo buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2017 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismas, pagal apeliantės ieškinį dėl išlaikymo vaikams padidinimo, padidino nustatytą iš atsakovo išlaikymą iki 120 Eur kiekvienam vaikui.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pakeisti teismo sprendimą ir padidinti išlaikymą iki 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-12-06 iki vaikų pilnametystės.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Apeliantė apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, jog nustatytas išlaikymas po 120 Eur kiekvienam vaikui nėra pakankamas tenkinti būtinus vaikų poreikius ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė vaikų poreikių dydžių, nenurodė motyvų dėl dydžio nustatymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta pozicija, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teigia, kad atsakovo žymiai geresnė turtinė padėtis suteikia galimybes teikti prašomą kasmėnesinį išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatyto išlaikymo vaikams dydį padidino iki 120 Eur, motyvuodamas tuo, jog vaikų poreikiai per aštuonerius metus yra žymiai išaugę, o priteisto išlaikymo dydis nebeatitinka realių poreikių ir esamos kainų situacijos. Taip pat įvertino abiejų šalių gaunamas pajamas, ir sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos sumos – po 415 Eur kiekvienam vaikui, o abiem kartu – po 830 Eur nė vienas iš tėvų negali teikti. Laikė, kad ieškovės nurodyta 830 Eur suma mėnesiui abiem vaikams yra pageidaujama, tačiau nerealiai išleidžiama suma. Sprendė, kad šalių turtinė padėtis beveik lygi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, jog 2009 m. vasario 2 d. teismo sprendimu nustatytas iš atsakovo išlaikymo dydis (57,92 Eur vaikui) yra per mažas, jis neleidžia užtikrinti net minimalių būtinų vaikams vystytis sąlygų. Tačiau tam, kad nustatyti iki kokio dydžio turėtų būti padidintas išlaikymas, turi būti atsižvelgta į padidėjusius vaikų poreikius ir tėvų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
Dėl tėvų turtinės padėties
VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo 2016-10-19 duomenimis, apeliantė (ieškovė) neturi savo vardu įregistruotų transporto priemonių. VĮ Registrų centro 2008-07-23 duomenimis, apeliantei nuosavybės teise priklauso namo dalis. Iš (duomenys neskelbtini) 2016-10-03 pažymos dėl apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų nustatyta, kad ieškovės gaunamą darbo užmokestį vidutiniškai sudarė 355,00 Eur. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-09-06 apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra 494,52 Eur. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Savo vardu atsakovas 2016-01-15 yra įregistravęs vieną transporto priemonę. Iš 2016-09-13 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini), matyti, kad darbdavys yra įsipareigojęs mokėti darbuotojui (atsakovui) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį darbo užmokestį per mėnesį. Sutartyje taip pat nurodyta, jog darbdavio nustatyta tvarka darbuotojui gali būti mokami priedai ir premijos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad už 2016 metų spalio mėnesį atsakovui išmokėta - 315,30 Eur, už lapkričio mėnesį - 418,40 Eur darbo užmokestis, už gruodžio mėnesį-780,01 Eur, už 2017 metų sausio mėnesį-780,01 Eur, vidutiniškai per mėnesį-573,43 Eur. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-09-06 apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad 2017 m. vasario mėnesį išmokėta -743,95 Eur, 2017 m. kovo mėnesį išmokėta - 868,82 Eur, balandžio mėnesį - 785,83 Eur, gegužės mėnesį - 933,86 Eur, birželio 910,2 Eur, liepos mėnesį - 831,22 Eur, vidutiniškai už šiuos mėnesius – 845,65. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis iš esmės nėra panaši, atsakovo padėtis yra geresnė, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas negalėtų mokėti priteisto išlaikymo ar tokio dydžio išlaikymo atsakovui mokėjimas iš esmės pažeistų kitų asmenų interesus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistą išlaikymą padidinant jį iki 150,00 Eur. Manytina, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas, atitiks atsakovo turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaikų poreikius. Be to, teisėjų kolegija įvertina, kad atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) nebereikia teikti išlaikymo pilnamečiu tapusiam sūnui M. K.. Tapęs pilnamečiu, M. K. turi galimybę savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl jam būtinos tėvo paramos. Pažymėtina, jog CK 3.192¹ str. 1 d. numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Tuo atveju, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d).
Pabrėžtina, jog nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą (380 Eur). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad minimalios mėnesinės algos nustatytas dydis nėra pagrindas, esant tam tikroms aplinkybėms (keli išlaikytiniai, sunki turtinė padėtis ir pan.), nepriteisti mažesnio išlaikymo dydžio negu minimali mėnesinė alga.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimą, ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčo šalių vaikams priteisto išlaikymo sumos dydžio, padidinant priteisto išlaikymo dydį nuo 120 Eur iki 150 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 281,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 6, 118.). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pakeitus teismo sprendimą, tenkinta 75 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgus į patenkintus (atmestus) reikalavimus ieškovei iš atsakovo priteistina 211,13 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliantė (ieškovė) nepateikė įrodymų apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) nuo 2016-12-06 (nuo ieškinio padavimo dienos) iki (duomenys neskelbtini) (sulaukus pilnametystės).
Padidinti dukrai P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-06 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,13 bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.