- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-3267-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36280-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- B. H.
- Atsakovas
- A. M., M. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Gabrielė Stepankevičienė, Arūnas Juodis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. H. ieškinį atsakovams A. M. ir M. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus išduotame (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr.(duomenys neskelbtini) įrašą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. S.; 2) pripažinti, kad B. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. S. yra B. H. dukra; 3) pakeisti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę į „M. H.“; 4) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę ne trumpiau kaip 4 (keturias) valandas, susitikdamas su vaiku jos gyvenamojoje vietoje. Apie konkrečią savaitės dieną, kurią tėvas gali bendrauti su vaiku, B. H. informuoja A. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 5) įpareigoti (duomenys neskelbtini) Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame būtų pakeisti įrašai: grafoje „pavardė“ vietoje „S.“ įrašyti „M. H.“; grafoje „tėvas“ vietoje „M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“ įrašyti „B. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“; kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove susipažino pažinčių interneto portale ir kurį laiką artimai bendravo. 2019 m. sausio mėnesį atsakovė pranešė ieškovui, kad ji laukiasi kūdikio ir kad ieškovas esąs kūdikio tėvas. Atsakovės nėštumo laikotarpiu ieškovas skyrė atsakovei finansinę paramą - iš viso 4500 eurų, domėjosi jos būkle ir vaiko gimimu, tačiau atsakovė vis mažiau bendravo su ieškovu. 2019 m. rugsėjo mėnesį atsakovė informavo ieškovą, kad ji pagimdė mergaitę, tačiau su ja atsakovė nei karto neleido ieškovui susitikti ir praktiškai visiškai nutraukė bendravimą su ieškovu bei pareiškė pamelavusi ieškovui, kad jis yra vaiko tėvas. Atsakovė vaiką pagimdė būdama nesusituokusi, o kaip paaiškėjo iškėlus bylą, gimusio vaiko tėvystė yra pripažinta. Vaiko S. S. tėvystę pripažinęs atsakovas M. S. nėra biologinis vaiko tėvas, biologinis tėvas yra ieškovas, ką įrodo atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė. Vaikui buvo suteiktas S. vardas ir S. pavardė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), o šio vaiko tėvu įregistruotas M. S.. Teismui konstatavus, kad M. S. nėra S. S. tėvu ir kad S. S. tėvas yra ieškovas, nėra jokio pagrindo vaikui suteikti S. pavardę, kuri neparodo jokio ryšio su jos tėvais. Atsižvelgiant į tai, vaiko pavardė keistina iš „S.“ į dvigubą pavardę, sudarytą iš motinos ir tėvo pavardžių, t. y. „M. H.“. Ieškovo įsitikinimu, tokios pavardės suteikimas vaikui labiausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos ir tėvo interesus, nes tokia pavardė įrodo vaiko ryšį su abiem vaiko tėvais, kurie nėra susituokę ir kurių pavardės yra skirtingos. Atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti bei dalyvauti auklėjant nepilnametį vaiką bei šalims nepavyksta geranoriškai susitarti dėl ieškovo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, todėl ieškovo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarka turi būti nustatyta teismo. Kadangi šalių vaikas yra dar kūdikis ir jam būtinas nuolatinis buvimas su motina, teismo prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, kuri visiškai atitinka vaiko poreikius, interesus, užtikrina vaikui reikalingą ir būtiną stabilumą. Ieškovas geranoriškai sutinka prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas sąmoningai pripažino tėvystę vaiko atžvilgiu, prisiimdamas visas iš to kylančias pareigas. Nepaisant biologinės tėvystės fakto, atsakovas pasiryžęs ir toliau vykdyti tėvo pareigas, užtikrinant geriausius vaiko interesus. Nurodė, kad atsakovo ryšys su vaiku atsirado dar vaikui būnant motinos įsčiose, jis vaiką kalbindavo, glostydavo. Nėštumo laikotarpiu visomis išgalėmis rūpinosi, kad vaiko motina jaustųsi gerai, atliko tiek namų ruošos darbus, tiek moraliai palaikė, nėštumo metu dalyvavo tėvystės kursuose. Atsakovas vaiko gimimui ruošėsi ir labai to laukė. Dalyvavo gimdyme, rūpinosi vaiko motina ligoninėje. Po gimdymo buvo pasiėmęs mėnesio laiko tėvystės atostogas, kad galėtų rūpintis tiek vaiko motina, tiek naujagimiu. Atsakovas yra pilnai įsitraukęs į vaiko gyvenimą, ugdymą, jis veža vaiką pas gydytojus skiepyti ir kitais reikiamais atvejais, pagal galimybes nuveža jas į įvairius užsiėmimus, praktiškai visą laisvalaikį leidžia kartu, keliauja, būna gryname ore, skaito pasakas, žaidžia. Nurodė, kad atsakovo tėvai yra informuoti apie situaciją, vaiką jie labai myli, nepaisant fakto, kurį sužinojo apie biologine tėvystę. Vaikas atsakovą pripažįsta kaip tėvą. Atsakovo manymu, ieškovo dalyvavimas vaiko gyvenime darytų neigiamą įtaką vaiko suvokimui apie šeimą, galimai ir psichologiniam vaiko vystymuisi. Ieškovas Lietuvoje gyvena tik laikinai, ilgus laikotarpius čia iš viso nebūna. Ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką, reikalauja, kad su vaiku jam būtų leidžiama matytis kada jam patogu, tiesiog informavus vaiko motiną, todėl akivaizdu, kad ieškovas pirmiausia žiūri savo interesų, o ne vaiko. Ieškovas ignoruoja socialinės tėvystės faktą. Nurodė, kad atsakovas nėra vaikui svetimas asmuo, jis faktiškai yra jos tėvas ir ateityje planuoja juo būti. Ieškovas negali ir negalės dalyvauti vaiko gyvenime tokia apimtimi, kokia dalyvauja atsakovas. Atsakovo manymu, kiekvieną kartą tardama pavardę M. H. dukra jaustų psichologinį diskomfortą, sumaištį, nes jos tėvas, kurį ji pažįsta ir pripažįsta, yra atsakovas, todėl tuo atveju, jei teismas spęstų, kad pavardė turi būti pakeista, prašo keisti pavardę tik į motinos.
Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, sutiko, kad būtų atlikta DNR ekspertizė, kadangi paaiškėjus priešingam faktui, bylos tolesnis nagrinėjimas būtų nebeaktualus, tačiau tai nereiškia, kad jos pozicija keitėsi. Biologinis vaiko tėvystės nustatytas nepakeitė nieko vaiko gyvenime – atsakovas, net ir žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, ir toliau rūpinasi dukrele tiek emociškai, tiek fiziškai, taip pat padeda jai buityje, rūpinasi šeimos gerove. Tarp atsakovo ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryšys, vaikas auga pilnavertėje šeimoje, apsuptas jį mylinčių žmonių. Atsakovas rūpinasi vaiko interesais nuo nėštumo pradžios, atsakingai žiūri į savo, kaip tėvo pareigas. Senelių santykis su vaiku taip pat nepasikeitė jiems sužinojus apie vaiko biologinę tėvystę. Biologinis tėvas negali vaikui suteikti šeimos aplinkos, kokią vaikas turi dabar, jis negali suteikti kasdienio rūpesčio, priežiūros, pilnavertiškai atlikti tėvo funkcijų. Retas periodinis pasirodymas vaiko gyvenime ir finansinė parama nė iš tolo neprilygtų tam, ką vaikas turi šiuo metu. Ieškovas ilgus laikotarpius net nebūna Lietuvoje. Patenkinus ieškinį, vaikas turėtų tėvą, kuris tik epizodiškai dalyvautų vaiko gyvenime, kas reiškia, kad nebūtų vaiko identifikuojamas kaip šeimos narys, artimo rato žmogus. Net jei ieškovas būtų pripažintas teisiniu tėvu, jis kasdienybėje nevykdytų tėvo funkcijų. Atsakovas ieškinio patenkinimo atveju netektų vaiko atstovo pagal įstatymą statuso, kas apribotų dalyvavimą vaiko gyvenime. Tokia situacija trikdytų šeimos gyvenimą. Atsakovė dabartinėje šeimoje jaučiasi saugi, abu atsakovai siekia užtikrinti pilnavertę vaiko raidą ir stabilią aplinką, nenori, kad ši situacija darytų neigiamą įtaką vaiko psichologiniam vystymuisi, jo raidai. Atsakovės ir ieškovo bendravimas buvo minimalus. Atsakovė ieškovą informavo apie nėštumą, taip pat jam paklausus, nurodė, kokį vardą ketina vaikui suteikti bei planuojamą gimdymo datą. Nėštumo metu ieškovas pasisiūlė pervesti pinigų, tačiau nesulaukė jokios kitos paramos iš jo pusės, tik finansinę. Emocinis palaikymas ir pagalba buityje buvo suteikta šeimos narių ir atsakovo. Atsakovė rugsėjo mėnesį telefonu sulaukė grasinimo iš ieškovo, kad atims vaiką ir ją sužlugdys teismuose. Nors ieškovas šį faktą neigia, tačiau tai paaiškina jos atsiribojimą nuo ieškovo. Tarp atsakovės ir ieškovo egzistuojantis santykis niekaip neleis užtikrinti geriausių vaiko interesų. Ieškovo pripažinimas teisiniu vaiko tėvu nereikštų geresnio vaiko interesų užtikrinimo, priešingai – įneštų sumaišties tiek į vaiko, tiek į šeimos gyvenimą, lemtų konfliktinių santykių atsiradimą vaiko aplinkoje, kadangi būtent tokie ir yra dabar atsakovės ir ieškovo santykiai. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo patenkinimas atitinka vaiko interesus, norėtų, kad tėvo bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų vaiko interesus. Bendravimo tvarka turi derėti su vaiko režimu, atitikti jo amžių. Vaikui yra mažiau nei pusė metų, tad 4 valandos jam yra labai ilgas laikas. Vaikas išbūna budrus apie 2-3 valandas, todėl tėvo bendravimas su vaiku neturėtų viršyti šio laiko. Ieškovo susitikimams su vaiku netinkamas laikas nuo 19 val. iki 9 val. ryto, kadangi 19 valandą ji pradeda ruošti vaiką miegui, o rytais paprastai vaikas iki 9 val. dar miega. Vaikas lanko užsiėmimus kiekvieną antradienį nuo 13:30 iki 14:30 valandos, taigi tuo laiku negalėtų bendrauti su ieškovu. Ieškovas turėtų suderinti bendravimo su vaiku laiką, o ne jį vienašališkai nustatyti. Konkretus bendravimo grafikas, t. y. nustatytos konkrečios dienos ir valandos, kada ieškovas bendraus su vaiku, padėtų išvengti tarpusavio konfliktų, užtikrintų tikrumą, stabilumą. Bendravimas negali trukti daugiau kaip 3 valandas, o bendravimo laikas suderinamas su atsakove trumposiomis SMS žinutėmis, ne vėliau, kaip prieš 4 dienas. Susitikimai turėtų vykti vaiko gyvenamojoje vietoje atsakovei dalyvaujant, bent kol vaikui sukaks 10 metų, kadangi vaikas su ieškovu neturi bendros kalbos ir negalės susikalbėti. Atsakovė nesutinka, kad vaikui būtų pakeista pavardė. Ieškinio patenkinimo atveju, vaikas liks augti atsakovų šeimoje, jai tėvu vis tiek liks atsakovas. Atsakovai yra susižadėję, ketina susituokti ir turėti daugiau vaikų, o po santuokos sudarymo atsakovė ketina įgyti atsakovo pavardę, neabejotinai ir kitiems vaikams bus suteikta tėvo pavardė. Tokiu atveju vienintelė dukra liktų su kitokia pavarde. Neabejotinai vaikas patirs vidinį diskomfortą kiekvieną kartą, kai jam reikės prisistatyti ar būti pristatytam, jam kils emociniai ir psichologiniai prieštaravimai priklausomybės šeimai klausimu.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, nurodė, kad ieškinys pateiktas nepilnametės interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę. Tarnybos vertinimu, reikalavimas pakeisti vaiko pavardę į „M. H.“ neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaikas dar yra kūdikis ir negali savęs identifikuoti kaip „S.“. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka – 4 valandos per savaitę, šiuo metu yra palanki vaikui, tačiau siūlytina, kad pasimatymai su vaiku vyktų ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o mamai dalyvaujant. Kita vertus, prašomos 4 valandos galėtų būti išskaidytos, pavyzdžiui, po du kartus per savaitę, kadangi, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, tikėtina, kad mergaitė negalės būti budri ir aktyvi visas 4 valandas.
2020-07-07, 2020-09-08 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Arūnas Juodis paaiškino, kad ieškovas ginčija atsakovo tėvystę, kadangi specialisto išvadoje biologiniu vaiko tėvu yra nurodytas ieškovas. Byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tad aplinkybė laikytina įrodyta. Atsakovai nesutinka su ieškiniu, remdamiesi socialine tėvyste, tačiau esama pozicija nepagrįsta, nes tėvystės faktas įrašytas be ieškovo žinios ir netgi neinformavus teisinio tėvo (atsakovo), kad jis nėra biologinis tėvas. Atsakovas, išreikšdamas valią, neturėjo visos informacijos, jis pripažino savo tėvystę būdamas įsitikinęs, jog yra biologinis vaiko tėvas. Aplinkybės, kad atsakovas dalyvavo kursuose, skirtiems tėvams besilaukiantiems vaikų, nuo pat pirmos dienos dalyvavo vaiko priežiūroje, yra atsakovės sukurtos aplinkybės, kadangi ji neinformavo apie savo santykius su ieškovu. Atsakovas šiuos veiksmus atliko būdamas įsitikinęs, jog yra biologinis vaiko tėvas. Apie tai, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, jis buvo informuotas 2020 m. ir priverstas tų aplinkybių visumos toliau augina vaiką, tačiau tai nereiškia natūralaus socialinio ryšio susiformavimo. Ieškovui nėra sudaromos galimybės bendrauti su vaiku, jis siekia įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas nuo pat žinios, kad yra laukiamasi jo vaiko. Šiuo metu yra manipuliuojama vaiko interesu, neva vaikui bus nepatogu. Atsakovė bando susikurti sau patogią aplinką, nutylėti tam tikras aplinkybes, kad tuo pat metu palaikė lytinius santykius tiek su ieškovu, tiek su atsakovu. Tačiau tiek vaikas, tiek tėvas turi teisę vienas kitą žinoti, bendrauti ir vienas kitu rūpintis, dalyvauti auklėjime ir kasdieniniam gyvenime. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, svarbu nustatyti, kad vaikas neliktų be tėvo, šiuo atveju, tėvas pareiškė ieškinį, todėl vaikas neliks be tėvo, bus užtikrinimas vaiko išlaikymas, rūpinimasis vaiku. Ieškovas teisę į tėvystę įgyvendino nuolatos, nuo sužinojimo apie nėštumą prisiėmė visą atsakomybę, atsakovų teiginius, jog ieškovas prie vaiko auginimo prisidės tik finansiškai, paneigia byloje pateiktas šalių susirašinėjimas. Ieškovas siekė bendradarbiauti, užėmė švelniausią poziciją nuo pat pradžios, jis nurodė, kad prisiims atsakomybę, teikė finansinę paramą vaiko interesais, kol vaikas dar net nebuvo gimęs, gimus vaikui nuolatos prašė susitikti su vaiku, tačiau ieškovui su juo susitikti nebuvo leidžiama nuo pat gimimo. Vaikas dar yra tik metų, todėl neasocijuoja savęs su konkrečiu tėvu ar konkrečia pavarde. Atsakovė žongliruoja įvykiais ir faktais. Atsakovės pasisakymai parengiamojo posėdžio metu neatitinka kitų bylos aplinkybių, matyti, jog atsakovė bando pasiteisinti prieš atsakovą, jog ji yra tapusi aplinkybių auka. Atsakovės ir ieškovo bendravimas truko pusantrų metų. Matoma, jog atsakovė atsakovui visą laiką melavo. Iš byloje pateikto ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo matyti, jog jie bendravo nuolatos nuo 2017 metų pavasario, byloje pateiktas susirašinėjimas yra intymaus turinio. Atsakovės vienašališka valia vaikas buvo perduotas atsakovui, kas neužtikrina vaiko interesų bei biologinio tėvo teisių. Atsakovų keliami samprotavimai, kaip ieškovas vykdys tėvo pareigas, yra nepagrįsti, kadangi byloje buvo prašoma nustatyti laikiną bendravimo tvarką, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas, buvo siekiama visomis išgalėmis pamatyti vaiką. Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas negalės tinkamai rūpintis vaiku. Minima socialinė tėvystė negarantuoja vaikui rūpesčio visam gyvenimui, kadangi santuokos išyra, atsakovams nutraukus savo santykius, vaikas liktų be asmens, kuris tiesiogiai suinteresuotas juo rūpintis. Nuginčijus tėvystę, ieškovas turėtų būti pripažįstamas vaiko tėvu. Reikalavimas suteikti vaikui pavardę ,,M. H.“ yra kompromisinis, nes vaikas bus identifikuojamas tiek su mama, tiek su tėvu, tačiau negali vaiko pavardė likti kaip atsakovo. Pavardės keitimas atsakovei yra nepatogumas, sietinas su dokumentų keitimu, o ne vaiko interesų pažeidimas. Galiausiai, šią situaciją sukūrė pati atsakovė, kuri suteikė ne motinos, ne tėvo, o trečiojo asmens pavardę, kuris sužinojo tik po pusės metų, jog nėra biologinis vaiko tėvas. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, po nesantuokinių santykių tarp ne (duomenys neskelbtini) pilietės motinos ir (duomenys neskelbtini) piliečio tėvo, gimus vaikui, jei tėvystė nustatoma teisme, vaikas tampa (duomenys neskelbtini) piliečiu, todėl atsiranda antros pilietybės galimybė. Be to, išduodamas vaiko gimimo liudijimas, kuris registruojamas pagal tėvo pavardę. Dviguba pavardė vaikui užtikrins teisinį sklandumą (duomenys neskelbtini), be to, pavardė užtikrins ir pažymės vaiko ryšį su tėvais. Byloje yra ginčas dėl bendravimo tvarkos. Atsakovė geranoriškai bendravimo su vaiku neužtikrina ir jokiomis aplinkybėmis su tuo nesutinka. Ieškovas siūlo 4 val./sav. bendravimo tvarką vaiko gyvenamojoje vietoje. Jei teismas spręstų, kad vaiko interesus labiau atitinka tėvo bendravimas kelis kartus per savaitę po 2 val. ar atsakovę įspėjant ankščiau nei prieš dvi dienas, ieškovas su tokia bendravimo tvarka sutinka. Ieškovas turi verslą Lietuvoje, todėl atsakovų nurodymas, jog yra ryšio trūkumas su Lietuva, yra nepagrįstas. Kita vertus, užsieniečiams, net ir negyvenantiems Lietuvoje, nėra ribojama teisė į tėvystę.
2020-07-07 teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad su atsakove susipažino 2017 metų rudenį, su atsakove susitikdavo nereguliariai. Tarp jų nebuvo emocinio ryšio, jis bandė padėti atsakovei su studijų reikalais. Atsakovė turėjo tam tikrų sunkumų dėl to, jog jos tėvai buvo išsiskyrę, jis bandė jai suteikti tam tikro pozityvumo. Susitikę klausydavosi muzikos, išgerdavo, tačiau tai nebuvo reguliarūs ir ilgalaikiai santykiai, tai buvo tiesiog seksualinė partnerystė. Kai pirmą kartą atsakovė tapo nėščia, jis klausė, kaip galėtų jai padėti, siūlė nuvesti ją pas gydytojus ir teikė jai finansinę paramą, jog galėtų pasidaryti abortą. Antras ieškovės nėštumas buvo 2018 metų gruodį, tuo metu jie buvo susitikę bent du kartus. 2019 metais sausio pabaigoje atsakovė sužinojo, kad yra nėščia. Atsakovė ieškovui per WhatsUp programėlę parašė, kad yra nėščia, ieškovas paklausė, koks jos sprendimas, nes bet kokį jos sprendimą ieškovas gerbtų. Ji nurodė, kad apie tai pagalvos ir pasikalbėjus su daktaru jam praneš. Po 1 mėnesio atsakovė parašė jam ,,Labas“, tad ieškovas paklausė, ar ieškovė nėščia, ar nusprendė pasilikti vaiką. Sužinojęs atsakymą, jis nurodė, kad finansiškai padės, kiek galės. Naujienomis pasidalino su savo draugais, o praėjus porai savaičių pranešė ir savo mamai, nes jai tai labai svarbu ir ji labai apsidžiaugė. Vieną kartą atsakovė buvo ieškovui atsiuntus nuotrauką savo pilvo. Ieškovas siuntė atsakovei pinigų. Atsakovė taip pat prašė pagalbos perkant butą, prašė apmokėti pradinį įnašą. Buvo sudarytas susitarimas, jis pervedė atsakovei 12 000 Eur. Rugpjūčio mėnesį ieškovo šeima paruošė dovanas ir ieškovas ruošėsi šeimą supažindinti su atsakove, tačiau atsakovė nerado laiko tam, nurodydama, jog yra pavargusi. Pavyko susitikti su atsakove dešimčiai minučių ir perduoti dovanėles. Ieškovas, siekdamas būti Lietuvoje vaikui gimstant, klausė atsakovės, kada tikimasi, jog vaikas gims, tačiau atsakovė nurodė, jog tikslios datos nežino, maždaug rugsėjo pradžioje. Su atsakove buvo sunku susisiekti, apie tai, kada prasidėjo gimdymas, jam nebuvo žinoma, kadangi ji telefono nekėlė, į žinutes neatrašinėjo. Jis paprašė savo draugo žmonos, kuri kalba lietuvių kalba, paskambinti atsakovei; praėjus trims dienoms sužinojo, jog tapo tėvu. Ieškovas paskambino atsakovei, pasiteiravo, kaip ji laikosi, kaip jos sveikata, kaip vaikas, tačiau ne visuomet pavykdavo gauti atsakymą. Atsakovė vis nurodydavo, kad ji pavargusi. Kai atvyko ieškovo mama, su atsakove buvo bandoma susisiekti, tačiau su juo ji nebendravo. Jo mamai pavyko susitikti su vaiku, vaikui tuo metu buvo 2-3 savaitės. Nuo pat pradžių tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo emocinio ryšio, tačiau, kadangi jis yra vaiko tėvas, jis nori, kad vaikas žinotų savo šaknis, kad vaikas turėtų galimybes. Ieškovas siūlė vaikui suteikti savo motinos vardą ir atsakovė iš pradžių sutiko, tačiau jam nepranešus buvo suteiktas kitas vardas. Vaikui siekiama suteikti dvi pavardes, kad nekiltų problemų keliaujant. Atsakovė turi savo planą, kuriame nėra ieškovo. Dėl šios priežasties ieškovas nurodė, kad nenori įsivelti į ginčą, nori išspręsti ginčą taikiai. Jis jai sakė, jog supranta, kad vaikui reikia motinos ilgą laiką, tačiau jis taip pat nori būti atsakingas už vaiką ir pateisinti savo buvimą dukters gyvenime. 2019-10-12 bandė su atsakove tartis taikiai. Ieškovas pasiūlė atlikti DNR ekspertizę, kadangi ji taip pat buvo pasakius, kad jis nėra vaiko tėvas. Tik atliekant DNR tyrimą matė vaiką. Po DNR tyrimo jis atsakovei pasiūlė 500 Eur, nors atsakovė ir nenorėjo, tačiau jis įtikino ją priimti. Ieškovas apie DNR tyrimo išvadą informavo savo mamą, o ji, nors ir nemokėdama anglų kalbos, siekė susisiekti su atsakove, tačiau atsakovė neatsakė. Ieškovas paaiškino, kad nors su atsakove bendravo nereguliariai, tačiau susitikdavo minimaliai 7-8 kartus per metus. Susitikimų metu visuomet turėdavo lytinių santykių. Kai buvo pradėtas vaikas, tai nebuvo pirmas kartas, kai turėjo lytinių santykių. Tą mėnesį, kai buvo pradėtas vaikas, jie buvo susitikę 2 kartus. Lytinių santykių metu kartais naudodavo apsaugos priemones, vaikas nebuvo planuotas. Apie tai, kad atsakovė yra nėščia, ji pati pranešė 2019 m. vasario 9 d. per Whats Up programėlę, parašydama ,,aš esu nėščia“. Taip pat parašė, kad dieną prieš tai buvo nuvykusi pas daktarą, yra 8 savaites nėščia. Apie tai, kad būtent jis yra tėvas, atsakovė tiesiogiai nesakė, tačiau ji užsiminė. Kadangi 2018 m. gruodžio 15 d. ieškovas su atsakove buvo susitikę, o 2019 m. vasario mėnesį ji nurodė, kad yra 8 savaites nėščia, todėl laikas atitinka. Nėštumo metu bendravo žinutėmis. Pinigus atsakovei pervedinėjo siekdamas atsakovę paremti nėštumo metu, apgyvendinimui, be to, vaiko interesais. Jis siekė ją palaikyti, jis pats siūlė paramą, nes laikė, jog tai jo atsakomybė. Apie planus gimus vaikui nebuvo kalbėta, jis laukė šio pokalbio iš atsakovės pusės. Apie atsakovą jis sužinojo tik gimus vaikui, kadangi laukė, kada jis bus įrašytas vaiko tėvu, tačiau atsakovė nurodė, kad gimimo liudijime jau yra tėvas. Ieškovas nori vaiką remti, tiek fiziškai, tiek finansiškai, nori žinoti, kad jis yra tėvas, tam reikės laiko, nes nėra lengva įsilieti į jų gyvenimą. Ieškovas Lietuvoje būna maždaug 3 savaites per mėnesį. Finansinę paramą ieškovas vaikui gali suteikti priklausomai nuo jo poreikių, tačiau jis gali pilnai vaiką išlaikyti. Kai vaikas bus pakankamo amžiaus, ieškovas norėtų vaiką pasiimti ir pas save, šiuo metu norėtų bent matyti po porą valandų. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso 6 bendrovės, kurių dvi yra Lietuvoje, turi daug projektų. Kadangi jis yra įmonės savininkas, persikėlus projektams į kitas šalis, jis neprivalo gyventi kitoje valstybėje, gali likti Lietuvoje ir keliauti verslo tikslais. Tai, kad jis yra verslininkas, nereiškia, kad jis neatsakingas savo šeimai, sieks vaiką lankyti kiek įmanoma daugiau, be to, bendravimo klausimus su vaiku galima spręsti taikiai ir derinti tarpusavyje. Nurodė, kad jis nėra teistas, narkotikų nevartoja, priklausomybės nuo lošimų neturi.
2020-07-09, 2020-09-08 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad su ieškovu niekada negyveno kartu, bendrauja nuo 2017 metų rudens, susipažino internetu per (duomenys neskelbtini) portalą, iš pradžių ji tik susirašinėjo su ieškovu, bendravimas nebuvo nuolatinis, kas 2-3 mėn. susirašydavo. Ieškovas parašydavo atsakovei, siūlydavo pavakarieniauti, bet nebuvo nieko rimto. Vėliau buvo, kad lytiškai santykiavo. Bendravimas buvo paviršutiniškas, kalbų apie bendrą ateitį ar vaikus nebuvo. 2018 metų lapkričio pabaigoje su ieškovu turėjo lytinių santykių. Vaikas buvo pradėtas 2018 m. lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje. Su ieškovu lytinių santykių turėjo ne daugiau nei 10 kartų, 2018 metų lapkritį nebuvo vienintelis kartas, kai turėjo lytinių santykių. Apie savo nėštumą sužinojo 2019 metų sausio viduryje. Atsakovė su atsakovu draugauja nuo 2017 metų vasaros pradžios, po kelių mėnesių atsakovė internetu susipažino su ieškovu. Kad atsakovė bendravo su ieškovu, atsakovui nebuvo žinoma, kadangi ji ieškovą laikė tik draugu. Su atsakovu susipažino bendrame draugų rate, 2017 metų rugpjūčio pabaigoje pradėjo kartu gyventi. Kartu gyveno visą laiką, tačiau 2-3 mėnesiams buvo padaryta pertrauka ir nuo 2018 metų gruodžio pradžios vėl pradėjo gyventi kartu. 2018 metais atsakovė gyveno ir draugavo su atsakovu, o su ieškovu tik susirašinėdavo. Kai susitikdavo su ieškovu, ne kiekvieną kartą turėdavo lytinių santykių. Atsakovės tėvai pažįsta atsakovą, jie bendrauja, švenčia šventes, lygiai taip pat atsakovė pažįsta ir atsakovo šeimą, susiklostę glaudūs ryšiai. Apie ieškovą atsakovas nežinojo, jam buvo žinomas tik pats faktas, kad ji turėjo su kitu asmeniu lytinių santykių. 2019 m. sausio mėnesį, kai sužinojo apie nėštumą, ji tiek atsakovui, tiek ieškovui pasakė, kad laukiasi. Ji nebuvo tikra, kuris iš jų tėvas, kadangi 2018 m. gruodį, susitaikius su atsakovu, taip pat turėjo lytinių santykių. Su atsakovu nesisaugojo, nes planavo kurti šeimą. Atsakovo reakcija buvo džiaugsminga, tuo tarpu ieškovas siūlė darytis abortą ir nurodė, jog gerbs bet kokį jos sprendimą, prie išlaikymo vaiko galės prisidėti tik finansiškai, nes daug dirba, daug laiko praleidžia (duomenys neskelbtini), jis leido suprasti, kad vaikas bus tik jos vienos atsakomybė. Po kiek laiko ieškovas parašė, todėl jam pasakė, kad planuoja vaiką gimdyti. Apie nėštumą informavo ieškovą, kadangi manė, jog tai sąžininga, nors nebuvo įsitikinusi, kuris iš jų yra vaiko tėvas. Atsakovės teigimu, tiek ieškovas, tiek atsakovas suprato, kad yra biologiniai tėvai, ji žinojo, kad ankščiau ar vėliau turės pasakyti, tačiau nusprendė tai padaryti, kai gims vaikas. Nėštumo metu dirbo, ruošėsi gimdymui, su atsakovu pradėjo kurti šeimą. Ieškovui apie nėštumą pradžioje informacijos neteikė, vėliau pradėjo teikti. Siuntė judančio pilvo įrašus, nuotraukas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pervedė 4500 Eur sumą vaiko reikmėms, jai nurodžius savo sąskaitos numerį, kuriuos atsakovė jam grąžino prasidėjus bylai. Liepos mėnesį ieškovas pats savo nuožiūra pervedė 1500 Eur, vėliau – 2000 Eur. Apie ieškovo pervedamus pinigus atsakovas nežinojo. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad šių pinigų yra per daug. Po kurio laiko ieškovas pranešė, kad pasakė savo mamai, jog turės vaiką, vėliau nurodė, kad išsiskyrė su ilgalaike drauge. Jis parašydavo kas 2 savaites, pateikdavo prašymus, kaip pavyzdžiui, suteikti vaikui jo mamos vardą, siūlė atsiųsti pinigų vaiko reikmėms, todėl ji nurodė jam savo sąskaitos numerį. Ieškovui pasakius, kad jis vaiku gali rūpintis tik finansiškai, atsakovė planavo viską viena. Atsakovė stengėsi nesileisti su ieškovu į bendravimą, kadangi ieškovas norėjo vadovauti, santykiai buvo gana konfliktiški, todėl ji nėštumo metu išklausydavo ieškovą, bet tylėdavo. Ieškovas vieną dieną parašė žinutę, jog nori susiplanuoti datas, jog galėtų dalyvauti gimdyme, tačiau atsakovė nesutiko. Rugsėjo mėnesį, t. y. gerokai po termino, gimė vaikas. Būtent atsakovas rūpinosi maistu, buitimi, tvarkymusi, nes atsakovė dvi savaites rūpinosi tik vaiku. Po dviejų savaičių atsakovė atsiliepė į ieškovo skambutį, ieškovas grasino, jog susidoros su atsakove teismuose, jog ji jam sumokės tiek finansiškai, tiek emociškai dėl to, kad atsakovė jam nelaidžia pamatyti dukros. Vėliau gavo žinutę, jog ieškovo mama yra Lietuvoje ir nori pamatyti vaiką. Susitarė per ieškovo draugo žmoną dėl susitikimo, kad ieškovo mama galėtų pamatyti vaiką. Susitiko kieme, jo mama vaiku džiaugėsi, bendravo apie 40-50 minučių, su ieškovo mama atsakovė nebendravo. Atsakovės vertinimu, ji labai daug padarė, siekdama, kad vaikas turėtų harmoningą aplinką, neišsiskyrusius tėvus, vaikas turi tėvo meilę kasdien. Prasidėjus teismo procesui, bendravimas nutrūko, nors ieškovas ir atsakovei rašė, ji jam nebeatrašė. Ieškovui reikalinga tik tai, kad vaikas turėtų jo pavardę ir jis galėtų kartas nuo karto jį pamatyti, ieškovas net negali užtikrinti, kad matysis su vaiku kas savaitę. Atsakovės manymu, joks kitas vyras taip nemylės vaiko kaip atsakovas. Ji su atsakovu kuria stabilią šeimą. Ieškovas gali pamatyti vaiką ir nenuginčijus tėvystės. Jeigu atsakovei kažkas atsitiktų, atsakovas visuomet būna šalia, o šiuo metu jis yra įstatyminis vaiko atstovas, tačiau nuginčijus tėvystę atsakovas negalės net nedarbingumo pasiimti. Apie susidariusią situaciją atsakovo tėvai žino, naujieną priėmė ramiai, žino, kad vyksta byla. Atsakovo tėvai palaiko, bendravimas nėra pasikeitęs. Į gimimo įrašą vaiko tėvu įrašė atsakovą, kadangi ieškovas nurodė, kad nebus kartu ir apie vestuves ar šeimos sudarymą negali būti kalbos, todėl, atsižvelgdama į vaiko interesus, leido sau įrašyti atsakovą kaip vaiko tėvą. Atsakovė nurodė, kad 2017 metais ji taip pat buvo nėščia, tačiau šio vaiko biologinis tėvas buvo atsakovas, nes tuo metu su ieškovu lytinių santykių neturėjo. Kai atsakovas sužinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, jis reagavo brandžiai, išėjo valandėlę pasivaikščioti, po to pasikalbėjo tarpusavyje, bet nors ir buvo piktas, vis vien nurodė, kad vaiką myli ir tai yra jo vaikas. Atsakovės tėvai žino, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, žinią priėmė ramiai, jie norėjo žinoti, kas yra biologinis vaiko tėvas. Vaikas atsakovą vadina tėčiu. Atsakovė vertina, kad atsakovas yra geras tėvas, ji juo pilnai pasitiki. Ieškovas, atsakovės vertinimu, yra valdingas ir griežtas, nesileidžiantis į diskusijas. Atsakovė bijo vaiką palikti su ieškovu, kadangi ieškovas nepagarbiai elgiasi su moterimis, pradžioje norėtų matyti ieškovo bendravimą su vaiku. Su atsakovu ji ketina sudaryti santuoką, turėjo tuoktis vasarą, tačiau dėl karantino vestuvės buvo nukeltos. Su atsakovu nori turėti dar du vaikus. Jei atsakovo tėvystė būtų nenuginčyta, o santuoka ateityje nutrūktų, atsakovai svarstė, jog niekas nepasikeistų, kalbėjo, jog kartu sutartų dėl vaiko auginimo ateityje. Kas yra vaiko biologinis tėvas, atsakovė neslėptų, tačiau nenorėtų vaikui pranešti to staigiai. Atsakovės manymu, atsakovas galėjo įtarti, kad vaikas gali būti ne jo, nes žinojo, kad ji turėjo lytinių santykių, tačiau nebuvo, kad atsakovui kiltų įtarimų. Gimus vaikui, tėvystė buvo pripažinta pas notarą, tačiau ji neišsakė jam savo dvejonių, kadangi pats atsakovas jų nerodė, nors žinojo, kad atsakovė turėjo lytinių santykių su kitu vyru. Atsakovė nesiūlė jam pasidaryti DNR tyrimo prieš įsiforminant tėvystę. Savo dvejonių dėl biologinės tėvystės atsakovė atsakovui neišsakė. Apie tai, kad tėvystę pripažins atsakovas, ieškovas nebuvo informuotas. Ieškovas nebuvo pasakęs, kad nenori būti teisiniu vaiko tėvu, tačiau atsakovė taip suprato dėl to, kad jis buvo nurodęs, jog neturės laiko vaikui. Atsakovui apie tai, kad su ieškovu turėjo lytinių santykių, nepasakojo. Atsakovui nieko nesakydavo, kai išeidavo pas ieškovą, o atsakovas ir neklausdavo. Ieškovui niekada nesiūlė pasirūpinti vaiku ir nebuvo suteikusi progos juo rūpintis. Jeigu ieškovas būtų nustatytas vaiko tėvu, tai lemtų situaciją, kad būtų skirtinga vaiko pavardė, nenori, jog vaikas išsiskirtų iš būsimų brolių ir seserų. Atsakovė norėtų, kad vaikas turėtų tik jos pavardę, žiūrint į jo interesus, vaikui bus sunku su dviem pavardėmis, kitiems vaikams kils klausimų, dėl ko dvi pavardės pas vaiką, gali kilti patyčių. Kai atsakovai susituoks, atsakovė taps ,,S.“. Dabar pakeitus pavardę, reiktų keisti visus dokumentus. Kai vaiko gimimo liudijime įrašė vaiko pavardę ,,S.“, atsakovai jau buvo susižadėję. Norėtų, kad ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka būtų konkretesnė. Geriausia būtų, jog būtų nustatyta kažkuri diena ir valanda, kurią ieškovas atvyktų, kadangi vaikas turi savo režimą. Vaikas iki pietų du kartus miega, po pietų taip pat du-tris kartus miega. Keliasi vaikas apie 7 ryto, miegoti eina 8-9 vakaro. Prieš kiekvieną miegą vaikas valgo. Iki pietų, priklausomai nuo sezono, būna kieme, o po pietų būna namuose, vakarop išeina į lauką. Vaikas ilgiausiai būdrauja po pietų, t. y. nuo 17 val. vakaro. Vasaros metu vaikas nelanko užsiėmimų, rudeniop planuoja leisti vaiką į baseiną. Patogiausia būtų, jei ieškovas pirmadienį arba antradienį bendrautų su vaiku po porą valandų. Geriausia, jog būtų nustatytos aiškios savaitės dienos, tačiau valanda esminės reikšmės neturi. Bendravimo trukmė 2-3 valandos, nes tik tiek vaikas būdrauja. Ilgalaikėje perspektyvoje susitarimas būtų geriau ir būtų geriausia susitarti įspėjant prieš 4 dienas SMS žinute. Tinkamiausia vieta susitikimams – namuose, dalyvaujant atsakovei arba atsakovui. Atsakovės teigimu, ieškovo sprendimas nekurti šeimos, o, esant norui, tiesiog aplankyti vaiką ir praleisti kelias valandas per savaitę, pažeidžia vaiko interesą augti pilnavertės šeimos aplinkoje. Šeimos iširimas prieštarauja vaiko interesui augti geriausiai jo augimo ir vystymosi sąlygas atitinkančioje aplinkoje – su abiem tėvais, nes tai yra svarbiausias veiksnys, apsprendžiantis vaiko asmenybės raidą. Ieškovas turi ketinimą atimti vaiką ir išsivežti. Materialinė gerovė nėra pagrindinis vaiko interesas, tai tėra pastangos užtikrinti minimalius vaiko egzistavimo poreikius – būsto ir lėšų pragyvenimui, tačiau tai neužtikrina ryšio tarp vaiko ir tėvo kūrimo/ užtikrinimo, lygiai taip pat kaip ir DNR tyrimas negali apibrėžti žmogiškojo tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio, kuris yra kuriamas kasdien nuo vaiko pradėjimo. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje pateiktą nusiteikimą visus klausimus, susijusius su vaiku, spręsti tolimesniuose teismuose, rodo jo nusiteikimą konfliktiškam bendravimui. Atsakovės teigimu, apibendrinant ieškovą kaip asmenybę, susidaro įspūdis, kad jam moralinės visuomenėje priimtinos normos negalioja – jis tenkina poreikius pagal savo susikurtas taisykles. Dabartinio pilnavertės šeimos modelio keitimas į tėvus, gyvenančius skyrium, su savo antrosiomis pusėmis, nuo mažų dienų suformuotų kitokį požiūrį į šeimą. Vaiko psichologijos atžvilgiu daug svarbiau socialinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu nei kraujo ryšys. Ieškovui suteikus tėvo teises, jis tokio ryšio neturės, vaikui bus „pramogų“ tėtis.
2020-07-09, 2020-09-08 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, jog save laiko vaiko tėvu ir nori turėti teisinius įrankius atstovauti vaiką. Kaip ieškovas nurodo, įrašas apie tėvystę jam reikalingas tik tam, jog vaikas būtų įtrauktas į testamentą, todėl nėra reikalo pakeisti gimimo įraše tėvą. Nurodė, kad 2017 metų vasarą su atsakove apsigyveno kartu, atsakovė pastojo, tačiau nėštumą reikėjo nutraukti. Santykiai buvo tęsiami toliau, tačiau 2018 metų rudenį buvo padarę pauzę, siekdami suprasti, ar mato ateitį kartu. 2018 m. gruodžio mėnesį atnaujino gyvenimą kartu, turėjo ir lytinių santykių, Kalėdas šventė su atsakovo šeima. Sausio mėnesį sužinojo, jog atsakovė yra nėščia. Atsakovė jam minėjo, jog per padarytą pertrauką ji turėjo lytinių santykių su kitu vyru, tačiau daugiau apie tai nekalbėjo. Ar vaikas yra jo, jam nekilo klausimų, nes gruodžio mėnesį turėjo nesaugių lytinių santykių. Nėštumo laikotarpiu reikėjo daug pastangų palaikyti atsakovę fiziškai, apipirkti maisto, skirti dėmesio, tėvystės kursuose dalyvauti. Atsakovas dalyvavo gimdyme. Po vaiko gimimo atsakovas pasiėmė mėnesį tėvystės atostogų, per tą laiką buvo įforminta tėvystė pas notarą. Paaiškino, kad jam kilo šiek tiek abejonių, tačiau neleido sau apie tai mąstyti, nes 90 proc. buvo įsitikinęs, jog jis yra tėvas, tačiau šia tema su atsakove nekalbėjo. Apie biologinę tėvystę sužinojo, kai atsakovė 2019 metų sausį parodė DNR tyrimo rezultatą. Apie ieškovą sužinojo tik po DNR tyrimo išvados. Dėl vaiko pavardės keitimo nesutinka, kadangi vaiko pavardė būtų labai ilga, vaikas ,,S.“ pavarde turi asmens tapatybės dokumentą, šia pavarde registruota darželyje, poliklinikoje. Santykis su vaiku nepasikeistų, net jei vaikas ir turėtų kitą pavardę. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nesutinka. Jis jaustųsi nesaugiai, jeigu atsakovė su vaiku liktų tik su ieškovu, kadangi atsakovė yra nurodžiusi jam, jog ieškovas yra jai grasinęs, smurtavęs. Kai sužinojo, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, vis tiek siekė išsaugoti tėvystę vaiko atžvilgiu, kadangi jis vaiką myli kaip savo. Vaiku jis rūpinasi, vaiką vežioja pas gydytojus, sprendimus dėl vaiko priima bendrai abu atsakovai. Vaikas jį myli, pasiilgsta jo, laukia grįžtant iš darbo. Atsakovo tėvai mergaitę myli, požiūris į ją nepasikeitė, ją vadina anūke. Prieš priimant sprendimą įforminti tėvystę, jis nežinojo, jog yra kitas asmuo, kuris reiškia savo teises į vaiką, taip pat neturėjo informacijos, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas. Apie tai, kad ieškovas pervedinėjo atsakovei pinigų ir tai, jog ji skolinosi iš jo pinigų, atsakovas nežinojo. Iki DNR tyrimo padarymo apie vykstančią bylą jis nežinojo, sužinojo viską tą pačią dieną, t. y. ir apie tyrimą, ir apie bylą. Atsakovas nurodė, kad atsakovai yra vaiko interesų užtikrinimo saugumo garantas, jie pilnai gali pasirūpinti, lavinti, mylėti, užtikrinti tinkamą emocinį mikroklimatą šeimoje, užtikrinti galimybę matyti gražius tėvo ir motinos santykius. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti šeimą, kurioje tėtis ir mama gyvena kartu, kurie drauge rūpinasi, myli, ugdo vaiką kiekvieną dieną. Žinodamas visas biologines tiesas, atsakovas augino vaiką, gyveno kartu su atsakove, myli ir rūpinasi ja. Jeigu ieškinys bus patenkintas, vaikas turės teisinį tėvą, kurį matys retkarčiais ir kuris prisideda finansiškai. Ieškovas nuoširdžiai niekada nesirūpino nei atsakove, nei vaiku. Atsakovo manymu, pavedimai buvo daromi ne iš realaus rūpesčio, o jau tuomet ruošiantis teismui. Ieškovas skolino pinigus atsakovei, nors, atsakovo vertinimu, normalus, garbingas vyras būtų jau seniausiai užtikrinęs visas geriausias įmanomas sąlygas savo vaikui bei jo motinai, tačiau tą daro atsakovas. Netekus teisinio tėvo statuso, atsakovas nebeteks ir valstybės teikiamų privilegijų, nebegalės prašyti paramos jaunoms šeimoms būsto įsigijimui, kas labai apsunkins būsto įsigijimą, atsiradus antram vaikui atsakovas negaus tėvadienių darbe, neteks ir daugelio kitų privilegijų, nors faktiškai vaiką augins ir rūpinsis jis. Ieškovo dalyvavimas atsakovų šeimos gyvenime įneštų be galo daug sumaišties, pažeistų jų privatumą, neabejotinai sukurtų konfliktines situacijas.
2020-09-08 teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad biologinė tėvystė neabejotinai yra svarbi, tačiau nereta atvejų, kai biologinis tėvas vaiko gyvenime neišpildo tėvo vaidmens, tokiu atveju vaikas turi tėvą tik dokumentuose. Ieškovas gali pasiūlyti tik tolimo, retai pasirodančio tėčio vaidmenį. Jei ieškovas būtų pripažintas vaiko tėvu ir pradėtų dalyvauti vaiko gyvenime tokia apimtimi, kokia ketina, vaiko interesų tenkinimo apimtis iš esmės nepasikeistų, nepagerėtų. Ieškovą pripažinus vaiko tėvu, vaikas jaus ir matys tarp tėvų tvyrančią įtampa ir priešiškumą. Tikėtina, kad ieškovo kaip tėvo buvimas vaiko gyvenime komplikuotų ir vaiko santykius su atsakovu, kuris bet kokiu atveju ketina ateityje vykdyti tėvo funkciją. Vaiko pasimetimas, lojalumo konfliktas ne tik sutrikdytų ryšį su tėvais, bet ir sutrikdytų vaikystėje besiformuojantį artimų, meile grįstų santykių modelį, neigiamai paveiktų vaiko gebėjimą kurti artimus santykius. Jeigu ieškovas bus teisiškai pripažintas vaiko tėvu, jis turės teisę ir pareigą dalyvauti sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus. Esant fiziniam atstumui, komplikuotiems ieškovo bei vaiko motinos santykiams ir kultūriniams skirtumams, rasti bendrą sutarimą gali būti komplikuota, dėl ko gali nukentėti vaiko interesai. Vaiko interesus žymiai labiau atitiktų esamo tėviško ryšio tarp vaiko ir atsakovo išsaugojimas ir plėtojimas. Socialinė tėvystė yra ne mažiau svarbi, negu biologinė. Reikia įvertinti ir tai, kad ieškinio patenkinimas įneštų sumaišties į darniai susiklosčiusį šeimos, kurioje auga vaikas, gyvenimą. Mergaitei augant, ji pradės suprasti, kad tėvu jos dokumentuose įrašytas ne tas asmuo, kurį ji visuomet laikė tėvu, ir su kuriuo faktiškai yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai, tai taip pat gali neigiamai paveikti ir vaiko santykį į senelius iš atsakovo pusės. Vaiko interesų prasme žymiai palankiau išsaugoti šiuo metu susiklosčiusius ryšius ir šeimos modelį, o biologinės tėvystės faktą atskleisti tada, kai vaikas tam bus pakankamai brandus.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė galutinę išvadą byloje, kad ieškinys pareikštas nepilnametės interesais, ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. Vienas iš svarbiausių vaiko interesų yra žinoti savo kilmę, turėti realiai savo pareigas vykdančius tėvus, kurie gintų vaiko interesus, užtikrintų turtines ir neturtines teises. Mergaitė yra labai mažo amžiaus, todėl, nustačius ieškovo tėvystę, jis galėtų megzti ryšius su vaiku, vaikas galėtų po truputį prie jo priprasti. Nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikas be tėvo neliks ir jo interesai nebus pažeisti. Nustatant bendravimo tvarką, ji turi būti patogi vaikui ir turi būti atsižvelgiama į vaiko dienos režimą, todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, tačiau iki kol mergaitė pripras prie ieškovo, siūlytina bendravimo laiką vykdyti trumpiau nei 4 val., kadangi vaikas tokį laiką neišbūna budrus, taip pat siūlytina vaiko motinai dalyvauti susitikimų metu, kad užsimegztų tvarus ryšys. Dėl pavardės pakeitimo prieštarauti Tarnyba neturi pagrindo, kadangi vaiko amžius yra mažas, vaikas savęs kaip ,,S.“ neidentifikuoja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi 2019 m. gruodžio 3 d. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, atsakovė A. M. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą S., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr.(duomenys neskelbtini). Gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas atsakovas M. S. pagal (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą bendrą tėvų prašymą tėvystei pripažinti, vaikui suteikta S. pavardė (el. bylos priedas, b. l. 7). 2020 m. sausio 10 d. Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas B. H. yra S. S. biologinis tėvas su 99,99999999 proc. tikimybe (DOK-34304, pateiktas teismui 2020-02-12).
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad S. biologinis tėvas yra ieškovas B. H.. Tačiau byloje kyla ginčas dėl atsakovo M. S. tėvystės, pripažintos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, nuginčijimo ir ieškovo B. H. tėvystės nustatymo. Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu, remiasi aplinkybėmis, jog tarp atsakovo ir vaiko yra susiklostęs emocinis ryšys, vaikas auga pilnavertėje šeimoje, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas ne biologinei, o socialinei tėvystei.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.
Vadovaujantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaiko kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, 26 punktas).
Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turi būti priimamas vaiko interesus labiausiai atitinkantis sprendimas.
Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas ne biologinei, o socialinei tėvystei, nes vaikas, atsakovų vertinimu, auga pilnavertėje šeimoje. Neabejotinai viena svarbiausių vaiko teisių yra augti saugioje ir jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tačiau teismas pažymi, kad vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų taip pat yra teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas).
Faktinę aplinkybę, jog atsakovas nėra biologinis S. tėvas, patvirtina į bylą pateikta 2020 m. sausio 10 d. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 197 straipsnio 1 dalis), šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovai (CPK 187 straipsnis).
Byloje, remiantis šalių, davusių priesaiką teismo posėdžio metu, paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovės dukra S. nuo gimimo gyvena atsakovų šeimoje, atsakovas ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko. Atsakovas, manydamas, kad yra S. biologinis tėvas, pripažino tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Atsakovų teigimu, nepaisant biologinės tėvystės fakto, atsakovas pasiryžęs ir toliau vykdyti tėvo pareigas, užtikrinant geriausius vaiko interesus.
Byloje nustatyta, kad atsakovai, susipažinę 2017 metų vasaros pradžioje, veda bendrą ūkį nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos, 2018 metais buvo 2-3 mėnesiams išsiskyrę ir nuo 2018 metų gruodžio pradžios vėl pradėjo gyventi kartu, ketina susituokti. Bylos duomenimis, atsakovė su ieškovu, susipažinę internetu, bendravo nuo 2017 metų, nors bendravimas nebuvo reguliarus, tačiau jie bendravo ilgą laiką nuolatos, palaikė intymius santykius.
Atsakovai nurodo, kad tarp atsakovo ir mažametės S. yra užsimezgęs stiprus emocinis ryšys, mergaitė jį pripažįsta kaip artimą asmenį, nuo pat gimimo reaguoja į jo balsą, kadangi buvo kalbinama atsakovo dar įsčiose, nuo pat gimimo atsakovas kasdien skiria laiko ir dėmesio vaikui. Teismas pažymi, kad, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ši situacija iš esmės buvo nulemta atsakovės manipuliavimo informacija ir neatskleidimo tiesos dėl tėvystės. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, atsakovė apie nėštumą informavo tiek ieškovą, tiek atsakovą, abu vyrai laikė, kad vaikas yra jo, nė vienas nežinojo, kad atsakovė tuo pačiu metu palaikė artimus santykius su abiem.
Teismo vertinimu, aplinkybės, kad tarp mergaitės ir atsakovo susiformavo tėvo ir dukters santykiai, nepaneigia vaiko teisės sužinoti savo kilmę. Tokiu atveju nepaneigiama ir socialinės tėvystės, kuri akcentuojama atsakovų atsiliepimuose ir paaiškinimuose, reikšmė vaikui.
EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 77785/01).
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai, turi būti atsižvelgiama į biologinio tėvo ketinimus. Teismas pažymi, kad visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos. Kadangi vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą, tai vaiko geriausių interesų turinio nustatymas neapsiriboja vien tik esama padėtimi, de fakto situacijos įtvirtinimu. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai nepagrįstai sutapatina vaiko interesus su atsakovo tėvystės vaiko atžvilgiu palikimu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas teisę į tėvystę įgyvendino nuosekliai, tėvystę pripažino, domėjosi nėštumo eiga, atsakovės savijauta, būsimo kūdikio ir atsakovės reikmėms nėštumo metu pervedė 4500 Eur, apie atsakovės nėštumą informavo savo mamą (el. b. 1 t., b. l. 7; DOK-136590, teismui pateiktas 2020-07-14). Ieškovo siekį kurti ir palaikyti ryšį su vaiku patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas domėjosi, kada numatytas gimdymas, gimus vaikui ieškovas siekė aplankyti dukrą, tačiau mergaitę pirmą kartą pamatė tik atliekant tėvystės nustatymo tyrimą 2020-01-10, ieškovo mama S. aplankė, kai mergaitei buvo 2-3 savaitės (DOK-129741, pateiktas teismui 2020-07-07), atsakovė siuntė ieškovo mamai vaiko nuotraukų. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad į teismą dėl tėvystės nustatymo ieškovas kreipėsi, kai dukra buvo 2,5 mėnesių.
Atsakovų teigimu, biologinis tėvas negali vaikui suteikti šeimos aplinkos, kokią vaikas turi dabar, jis negali suteikti kasdienio rūpesčio, priežiūros, pilnavertiškai atlikti tėvo funkcijų, ieškovo pripažinimas teisiniu vaiko tėvu nereikštų geresnio vaiko interesų užtikrinimo, priešingai – įneštų sumaišties tiek į vaiko, tiek į šeimos gyvenimą, lemtų konfliktinių santykių atsiradimą vaiko aplinkoje, kadangi būtent tokie ir yra dabar atsakovės ir ieškovo santykiai. Akivaizdu, kad mergaitės tėvams gyvenant skyrium, ieškovo galimybės dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime yra ribotos. Tačiau vertinant ieškovo ketinimus įgyvendinti tėvo pareigas, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovas supranta šias pareigas ir ketina jas vykdyti, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją. Teismo vertinimu, sprendžiant tėvystės klausimą neturi teisinės reikšmės atsakovų nurodomos aplinkybės dėl konfliktiškų ieškovo ir atsakovės santykių, šalių kultūrinių skirtumų. Teismas pažymi, kad, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, šalys privalės bendradarbiauti.
Atsakovai nepagrįstai sureikšmina galimus nepatogumus, susijusius su pasikeisiančia situacija dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, galimybe atsakovui atstovauti vaiko interesams, taip pat galimą sumaištį vaiko gyvenime dėl to, jog, atsakovų teigimu, mergaitei augant ji supras, kad dokumentuose įrašytas ne tas asmuo, kurį ji visuomet laikė tėvu ir su kuriuo faktiškai yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Teismo vertinimu, mergaitės jaunas amžius (vieneri metai) leis užmegzti emocinius ir socialinius ryšius su biologiniu tėvu ir mergaitei nebus padaryta didelė socialinė, psichologinė žala. Teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad vaikui mažesnė žala būtų tuo atveju, jei biologinės tėvystės faktas mergaitei būtų atskleistas tada, kai vaikas bus pakankamai brandus. Teismo vertinimu, atsakovų ketinimas pranešti vaikui apie biologinį tėvą ateityje, informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai.
Teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertina ir aplinkybes, kad, priėmus teismo sprendimą nuginčyti ir nustatyti tėvystę, keičiasi asmenų, prieš kuriuos jis yra priimamas, objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi metus laiko. Tačiau, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, galutinę Tarnybos išvadą byloje, esant įrodymams (DNR tyrimo išvada), jog atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, o biologinis tėvas yra ieškovas, įvertinus mažą vaiko amžių (ieškovui pateikus ieškinį mergaitė buvo 2,5 mėnesių amžiaus, sprendimo priėmimo metu – vienerių metų), realias galimybes biologiniam tėvui sukurti ir palaikyti emocinius santykius su vaiku, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas ir nustatymas neatitiks geriausių vaiko interesų.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad M. S. nėra vaiko S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o vaiko tėvas yra B. H. (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas – pripažintina, kad M. S. nėra nepilnametės S. S. tėvas, o S. S. nėra M. S. vaikas (CK 3.150, 3.151, 3.148 straipsniai). Tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) S. gimimo įrašas Nr.(duomenys neskelbtini) apie tėvą M. S. naikintinas.
Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jog B. H. yra nepilnametės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, jog B. H. yra S. S. tėvas (CK 3.148 straipsnis).
Ieškovui B. H. išaiškinta, kad, nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas ir nustatymas atitinka proporcingumo kriterijų ir vaiko interesų prioriteto principą, esamoje situacijoje labiausiai atitinka geriausius vaiko interesus.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, yra pagrindas spręsti dėl reikalavimo nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Svarbu pažymėti, kad tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi.
Byloje nustatyta, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra su atsakove, ieškovas vaiką yra matęs tik vieną kartą.
Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę ne trumpiau kaip 4 (keturias) valandas, susitikdamas su vaiku jos gyvenamojoje vietoje; apie konkrečią savaitės dieną, kurią tėvas gali bendrauti su vaiku, B. H. informuoja A. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Atsakovė atsiliepime prašė nustatyti konkretų bendravimo grafiką, t. y. nustatyti konkrečias dienas ir valandas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog geriausia, kad būtų nustatytos aiškios savaitės dienos, tačiau valanda esminės reikšmės neturi. Atsakovės teigimu, bendravimo trukmė turėtų būti 2-3 valandos, nes tik tiek vaikas būdrauja, tinkamiausia vieta susitikimams – namuose, dalyvaujant atsakovei, bent kol vaikui sukaks 10 metų. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka – 4 valandos per savaitę, šiuo metu yra palanki vaikui, tačiau, Tarnybos siūlymu, prašomos 4 valandos galėtų būti išskaidytos, pavyzdžiui, po du kartus per savaitę, kadangi, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, tikėtina, kad mergaitė negalės būti budri ir aktyvi visas 4 valandas.
Ginčo šalims nesusitarus dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant užtikrinti tėvo ir dukros emocinio ryšio sukūrimą ir palaikymą, vaiko interesą būti auklėjamam abiejų tėvų, gauti iš abiejų tėvų rūpesčio bei dėmesį, teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimo tvarką, kuri būtų suderinama su vaiko dienos režimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, jo interesų užtikrinimą, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką.
Sprendžiant dėl ieškovo bendravimo su vaiku trukmės, turi būti įvertintas vaiko amžius ir tai, jog ieškovo su vaiku socialiniai ryšiai nėra susiformavę. Šalių nepilnametė dukra yra vienerių metų amžiaus, todėl vaiko poreikiams užtikrinti svarbus dienos režimo laikymasis. Teismo vertinimu, konkrečių valandų, kuriomis ieškovas bendrautų su dukra, nustatymas, įvertinus tai, kad, augant vaikui, jo poilsio ir dienos režimas keičiasi, galėtų sutrikdyti įprastą vienerių metų amžiaus vaiko dienos (poilsio, mitybos) režimą. Teismas pažymi, kad tokio mažo amžiaus vaikui kaip šalių dukrai ryšio užmezgimui svarbiau reguliarus ir dažnas bendravimas nei bendravimo trukmė. Kadangi bendravimo su vaiku tvarka neturi sutrikdyti vaiko dienos režimo, įvertinus vaiko amžių, siekiant sudaryti sąlygas užmegzti ir palaikyti emocinį tėvo ir vaiko ryšį, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju tikslinga nustatyti, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra 2 kartus per savaitę po 2 valandas laikotarpiu nuo 9 val. iki 19 val.
Ieškovas prašė nustatyti, kad apie konkrečią savaitės dieną, kurią tėvas gali bendrauti su vaiku, B. H. informuoja A. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Atsakovė nurodė, jog dėl bendravimo laiko šalys turi susitarti prieš 4 dienas. Teismas pažymi, kad bendravimo tvarka turi būti konkreti ir aiški, o bendravimas su vaiku nėra tik tėvo teisė, bet ir pareiga. Todėl teismas nustato, kad konkretų bendravimo laiką ieškovas ne vėliau kaip prieš 4 dienas turi suderinti su vaiko motina A. M..
Ieškovas prašo nustatyti, kad jis su dukra bendrauja jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė prašė nustatyti, kad bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje aplinkoje dalyvaujant atsakovei, bent kol vaikui sukaks 10 metų. Akivaizdu, kad vaiko ir tėvo socialinis ir emocinis ryšys nėra susiformavęs, vaikas tėvo nepažįsta, ieškovas nekalba lietuvių kalba, todėl tėvo bendravimas su vaiku nedalyvaujant atsakovei, kaip vaiko motinai, sukeltų vaikui, kuris yra tik vienerių metų amžiaus, neigiamus emocinius išgyvenimus. Kadangi nėra objektyvių galimybių nustatyti, per kiek laiko užsimegs ieškovo ir vaiko saugus emocinis ryšys, todėl netikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio ar konkretaus laiko, kiek bendravimas vyks dalyvaujant atsakovei. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą faktinę situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tokia galimybė numatyta CK 3.175 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, esant priežasčių, dėl kurių bent vienas iš tėvų negalėtų vykdyti savo kaip tėvo (motinos) pareigų nustatytos bendravimo tvarkos aspektu, jis turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką negu esama.
Teismas, įvertinęs šalių, Tarnybos siūlytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, šalių argumentus, išdėstytus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, nustato ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra 2 kartus per savaitę po 2 valandas laikotarpiu nuo 9 val. iki 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant atsakovei; konkretų bendravimo laiką ieškovas ne vėliau kaip prieš 4 dienas turi suderinti su vaiko motina A. M. trumposiomis SMS žinutėmis. Šalims susitarus, ieškovo susitikimų dažnumas ir vieta gali būti pakeistas.
Teismo vertinimu, nustatoma ieškovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atitinka tiek ieškovo, tiek vaiko interesus. Atkreipiamas ginčo šalių dėmesys, kad nepilnamečio vaiko tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Teismas pažymi, kad šalių tarpusavio konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo, savaime preziumuoja vaiko interesų pažeidimą. Dėl to šalims išaiškintina, kad tėvų tarpusavio konfliktai, nepagarbus elgesys vienas su kitu ir aplinkiniais vaiko akivaizdoje, yra nesuderinamas su tėvų pareigų vaikui tinkamu įgyvendinimu.
Dėl vaiko pavardės pakeitimo
Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti vaiko pavardę į „M. H.“. Ieškovo įsitikinimu, tokios pavardės suteikimas vaikui labiausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos ir tėvo interesus, nes tokia pavardė įrodo vaiko ryšį su abiem vaiko tėvais, kurie nėra susituokę ir kurių pavardės yra skirtingos. Atsakovai, nesutikdami su pareikštu reikalavimu, prašė palikti turimą pavardę „S.“ arba pakeisti į mamos pavardę „M.“. Atsakovų teigimu, jie yra susižadėję, ketina susituokti ir turėti daugiau vaikų, po santuokos sudarymo atsakovė ketina įgyti atsakovo pavardę, kitiems vaikams bus suteikta tėvo pavardė, todėl tokiu atveju vienintelė dukra liktų su kitokia pavarde, dėl ko neabejotinai patirs vidinį diskomfortą, kils emociniai ir psichologiniai prieštaravimai priklausomybės šeimai klausimu. Tarnyba pateikė išvadą, jog ieškinio reikalavimas pakeisti nepilnametės pavardę neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaiko amžius yra mažas, vaikas savęs kaip ,,S.“ neidentifikuoja.
Byloje nustatyta, kad vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašius atsakovą M. S. pagal (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą bendrą tėvų prašymą tėvystei pripažinti vaikui suteikta S. pavardė (el. bylos priedas, b. l. 7).
CK 3.167 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 (redakcija, galiojanti nuo 2019-05-11), nustatytais pagrindais ir tvarka, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jei norima suteikti vieno iš tėvų ar dvigubą pavardę (Taisyklių 12 punktas). Šių taisyklių 13 punkte numatyta, jog jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, minėtos taisyklės numato galimybę pakeisti vaikui pavardę, kai yra nustatoma tėvystė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis bei CK 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtina viena iš vaiko teisių – teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą.
Vaikui suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Šiuo metu šalių dukra turi atsakovo pavardę – „S.“. Bylos nagrinėjimo metu vaiko mamos pavardė yra M.. Kadangi šiuo sprendimu yra pripažinta, kad atsakovas nėra S. tėvas, o S. nėra atsakovo dukra, o vaiko tėvas yra ieškovas B. H., yra pagrindas spręsti dėl pavardės vaikui pakeitimo.
Atsakovų teigimu, jie ketina susituokti ir turėti daugiau vaikų, todėl, pakeitus S. pavardę, ji vienintelė liktų su kitokia pavarde, dėl ko neabejotinai patirs vidinį diskomfortą, kils emociniai ir psichologiniai prieštaravimai priklausomybės šeimai klausimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pavardė yra M., atsakovai nėra susituokę, neturi bendrų vaikų, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti ar spręsti, jog ateityje atsakovės pavardė pasikeis ir bus būtent S.. Juolab kad atsakovė, sudarydama santuoką, turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė (CK 3.31 straipsnis). Todėl teismas atsakovų argumentus, kad S. galimai jaus nepatogumą ateityje, jei jos pavardė bus kitokia nei atsakovų ir jų būsimų vaikų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad aplinkybės, kuriomis atsakovai grindžia savo nesutikimą dėl pavardės vaikui pakeitimo, galėtų būti pagrindas ateityje, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kreiptis dėl pavardės vaikui pakeitimo.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog S. yra gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu mergaitė yra vienerių metų amžiaus, jos socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, todėl, teismo vertinimu, vaiko pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko identiškumo, išsaugotų su jos individualybe susijusius motinos, tėvo ir vaiko ryšius. Atsakovės pozicija dėl tik savo pavardės suteikimo vaikui objektyviai neargumentuojant tik savo pavardės suteikimo yra nepagrįsta. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, būtinybę išsaugoti vaiko teisę į identiškumą, atsižvelgdamas į tėvų lygias teises į vaiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju dvigubos pavardės suteikimas geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir atspindėtų jo kilmę. Vaikas šiuo metu auga su atsakove, su kuria gyvens ir po tėvystės nustatymo. Pakeitus vaiko pavardę į dvigubą, sudarytą iš tėvo ir motinos pavardžių, atstovaujant vaiką įvairiose institucijose tiek vaikui, tiek juo besirūpinančiam asmeniui nekils nepatogumų, nes vien iš pavardės matyti giminystės ryšys, dėl ko dažnai nereikalaujama pateikti papildomų dokumentų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsniu), atsižvelgiant į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą, ieškovo reikalavimas pakeisti vaiko pavardę iš „S.“ į „M. H.“ laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.167 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, ieškovą byloje atstovavo advokatas Arūnas Juodis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė teismui išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų, taip pat nereiškė prašymo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.
Atsakovai A. M. ir M. S. buvo atstovaujami advokatės Giedrės Gabrielės Stepankevičienės, už advokato teisinę pagalbą atsakovė A. M. patyrė 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už konsultacijas bylos klausimais (2020-01-03, 2020-02-05), už atsiliepimo į ieškinį, patikslinto atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei atstovavimą byloje (el. bylos priedas, b. 1. 32-42) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. S. patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už patikslinto atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei atstovavimą byloje (DOK -130423) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovų turėtos išlaidos neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, protingo dydžio.
Kadangi yra patenkinta 88 proc. ieškovo B. H. reikalavimų atsakovei A. M. (reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo, dėl tėvystės nustatymo, pavardės pakeitimo patenkinti 100 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos – 50 proc.), ieškovo patirtos išlaidos turėtų būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nereiškė prašymo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, teismas bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovės nepriteisia, o atsakovei iš ieškovo priteisiamos išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (atmesta 12 proc. ieškinio reikalavimų) – 288 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas B. H. atsakovo M. S. atžvilgiu reiškė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Kadangi bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl atsakovo M. S. tėvystės nepilnametei S. S. nuginčijimo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 6,88 Eur. Ieškinį atsakovės atžvilgiu patenkinus iš dalies (patenkinta 88 proc.), o atsakovo atžvilgiu ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai turėtų būti paskirstomos šalims. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, išieškotinos iš šalies, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 387-399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnametės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), vaikas.
Panaikinti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) duomenis, kad M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti, kad B. H., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra B. H., a. k. (duomenys neskelbtini), dukra.
Nustačius tėvystę, pakeisti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę į „M. H.“.
Nustatyti ieškovo B. H., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. tėvas B. H., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamete dukra S. 2 (du) kartus per savaitę po 2 (dvi) valandas laikotarpiu nuo 9 val. iki 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai A. M.;
2. konkretų bendravimo laiką B. H. ne vėliau kaip prieš 4 dienas turi suderinti su vaiko motina A. M. trumposiomis SMS žinutėmis;
3. šalims susitarus, tėvo su vaiku susitikimų dažnumas ir vieta gali būti pakeistas.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo B. H., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.