Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-990-275/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
2S-990-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07625-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
  • 3.4.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-990-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07625-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.1.1.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. K. pateiktame skunde dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų prašo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-746-78/2013, kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnyje 1 dalyje, numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 3000 Lt (868,86 eurų) dydžio bauda, vykdymą nutraukti.

2. Nurodė, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-746-78/2013 priėmimo praėjo daugiau nei septyneri metai, todėl nutarimas skirti baudą neturi būti vykdomas ir nutarimo skirti baudą vykdymo procesas turi būti nutrauktas. Vykdyti nutarimą nevengė ir netrukdė, tiesiog neturėjo nei turto, nei pajamų į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą.

3. Antstolė Virginija Meškauskienė pareiškėjo skundą atmetė.

4. Nurodė, kad išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Skolininkas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo skolos išieškojimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimą. Antstolė vykdymo veiksmus atliko įstatyme įtvirtintais terminais, vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose atlikti sistemingai, laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl šiuo atveju taikyti senaties terminus išieškojimams nėra jokio pagrindo.

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.

7. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. ANKPĮĮĮ 5 straipsnio 4 dalies pagrindu kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK). Nagrinėjamas atvejis nesusijęs su nurodytais ANKPĮĮĮ 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl taikytinas ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo 18 straipsnio pagrindu iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (2 dalis). Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. (1 dalis). ATPK 308 straipsnio 1 dalies (2010 12 14 įstatymas Nr. XI-1223) pagrindu negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas ATPK iki 2015 m. liepos 1 d. nebuvo numatytas.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą vykdyti buvo perduoti nepraleidžiant trijų mėnesių nuo priėmimo dienos termino. Taip pat vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė vykdymo veiksmus atliko sistemingai ir nuosekliai bei ėmėsi visų galimų priverstinio išieškojimo priemonių, t. y. periodiškai darė užklausimus dėl skolininko buvimo vietos, turimų banko sąskaitų, siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, todėl nėra pagrindo teigti, jog antstolė dėl savo aplaidumo daugiau nei du metus neatliko vykdymo veiksmų. Be to, pareiškėjas žinojo apie vykdomus išieškojimus, taigi, turėjo rūpintis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstole, stengtis kuo operatyviau sumokėti turimas skolas, t. y. pranešti antstolei apie įsidarbinimą bei pateikti duomenis apie gaunamas pajamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantas (pareiškėjas) A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-12719-960/2020 priimtą nutartį panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Nurodė, kad nors atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 teismas pažymėjo, kad „būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą“, kad „asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo“, bet nei aplinkybių, kuriais remiantis būtų galimą konstatuoti pareiškėjo vengimą atlikti paskirtą nuobaudą ir/arba pareiškėjo veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas išvengti baudos mokėjimo, nutartyje nenurodė, t.y. aplinkybių, dėl kurių teismas sprendė, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, nutartyje nekonstatavo. Kadangi teismas nutartyje nekonstatavo nei vieno fakto, kurio remiantis būtų galima teigti apie aplinkybių, įtakojančių vykdymo senaties eigos sustabdymą, buvimą, teismo nutartis laikytina nepagrįsta, todėl neteisėta.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties netenkinti

12. Nurodė, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko sistemingai ir nuosekliai bei ėmėsi visų galimų priverstinio išieškojimo priemonių. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisė normas, nutartį tinkamai motyvavo. Pareiškėjas žinojo apie vykdomus išieškojimus, taigi turėjo rūpintis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstole.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

16. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/13/05493 nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-746-78/2013 bei 2013-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartis, pagal kuria minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nutarimas buvo paliktas nepakeistas, antstolės kontoroje buvo gauti 2013-07-30 ir 2013-08-01 antstolė priėmė Patvarkymą, kuriuo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas antstolės pranešimas dėl informacijos, kuriuo pareiškėjas buvo informuojamas apie priimtą vykdyti minėtą nutarimą bei kuriuo pareiškėjui buvo siūloma sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau neradus adresato, šis pranešimas grįžo neįteiktas. Antstolė tikrino Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, VSDFV duomenis, buvo užklausiamos Lietuvos kredito įstaigos dėl naujai atidarytų sąskaitų. Užklausiant VSDFV duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas dirbo UAB „Steelinsta“ 2013-08-22 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas areštuoti lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose. Taip pat 2013-08-22 turto arešto aktu buvo areštuotos skolininkui priklausančios transporto priemonės. 2013-08-22 skolininkui minėtu gyvenamosios vietos adresu ir darbovietės adresais buvo išsiųsti minėti antstolės priimti patvarkymai, turto arešto aktas bei siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Minėti siųsti dokumentai skolininko darbovietės adresais buvo įteikta 2013-09-05 ir 2013-09-12. Pakartotinai antstolė tikrino VSDFV duomenis, taip pat buvo užklausiamos Lietuvos kredito įstaigos dėl naujai atidarytų sąskaitų. Pakartotinai užklausiant VSDFV duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas dirbo RAB „Agrotech“, todėl 2014-12-29 antstolė priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo bei dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kurie pareiškėjui buvo siųsti gyvenamosios vietos adresu ir darbovietės adresu. Nors gyvenamosios adresu neradus adresato dokumentai grįžo neįteikti, tačiau darbovietės adresu buvo įteikta 2015-01-08. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė toliau tikrino Gyventojų registro duomenis, VSDFV duomenis, užklausiami „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų" registro duomenys, taip pat užklausiamos Lietuvos kredito įstaigos dėl naujai atidarytų sąskaitų bei duomenis apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas. 2016-07-04 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas esančias skolininko sąskaitoje, kuris buvo išsiųstas skolininko darbovietės el. pašto adresu. Pakartotinai antstolė tikrino Valstybinio ginklų registro duomenis, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, VSDFV duomenis, buvo užklausiami „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų" registro duomenys. Užklausiant VSDFV duomenys, buvo nustatyta, kad pareiškėjas dirba nuo 2020-01-21 UAB „Baltimedas“, todėl vykdomojoje byloje 2020-03-05 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-53243. Pastarasis patvarkymas buvo išsiųstas skolininko gyvenamosios vietos bei darbovietės adresais. 2020-03-09 gautas pareiškėjo skundas nutraukti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-746-78/2013 vykdymą, suėjus senaties terminui.

17. Teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 642 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. CPK 644 straipsnyje išvardytos skolininko pareigos, tarp jų – nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (1 punktas), nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą (2 punktas), aktyviai domėtis vykdymo eiga (4 punktas). CPK 645 straipsnio 1 dalis įpareigoja skolininką antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, kurių vienas – pasibaigęs išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo vykdymo senaties terminas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. (iki 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ANK) galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus ATPK 314 straipsnyje numatytus atvejus; nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - 5 metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartyje nekonstatavo nei vieno fakto, kurio remiantis būtų galima teigti apie aplinkybių, įtakojančių vykdymo senaties eigos sustabdymą, buvimą, teismo nutartis laikytina nepagrįsta, todėl neteisėta.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodyta, kad BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pats pareiškėjas būtų atvykęs pas antstolį ar kaip nors kitaip domėjosi vykdomosios bylos eiga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas žinojo apie vykdomus išieškojimus, taigi, turėjo rūpintis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstole, stengtis kuo operatyviau sumokėti turimas skolas, t. y. pranešti antstolei apie įsidarbinimą bei pateikti duomenis apie gaunamas pajamas.

21. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 punktą antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo skolos išieškojimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimą, be to antstolė vykdymo veiksmus atlikdavo sistemingai. Darytina išvada, kad antstolė aktyviai domėjosi skolininko turtinę padėtimi, nuolat tikrindavo viešus registrus, kredito įstaigose esančias piniginių lėšų sąskaitas, kitus duomenis.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto A. K. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė