- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-746-78/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-03609-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Galina Taraškevič
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Swedbank „P&C InsuranceAS”
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., kuriam išaiškintos teisės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 272 str., teisės suprastos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2012-11-14, 08.15 val., Peteliškių g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pariedėjo į priekį, atsitrenkė į srovintį automobilį Škoda Octavia, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d..
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną vairavo automobilį. Ryte savo automobiliu ketino važiuoti į darbą, automobilis stovėjo netoli namų. Automobilis stovėjo nuokalnėje, automobiliu ketino važiuoti atbuline eiga, tačiau nors ir buvo įjungta atbuline pavara, automobilis pariedėjo į priekį ir prisilietė prie priešais stovėjusio automobilio. Jo automobilis prisilietė prie nukentėjusiojo automobilio kablio. Kai automobilis sustojo, jis ir kartu važiavusi keleivė išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir tą prie kurio prisilietė. Kieme buvo tamsu, jis įjungė savo automobilio priekinius žibintus, tačiau jokių apgadinimų nei ant savo, nei ant kito automobilio nepastebėjo, todėl išvažiavo į darbą. Ant savo automobilio bamperio nubrozdintus dažus pamatė tik tuomet, kai nuplovė automobilį. Policijos pareigūnų nekvietė, kadangi nei jo automobilis, nei tas prie kurio prisilietė nebuvo apgadinti, jeigu būtų pamatęs apgadinimus, tikrai būtų iškvietęs policijos pareigūnus. Sutinka, kad prisilietė prie nukentėjusiojo automobilio bei galėjo padaryti savo ir nuketėjusiojo automobilio nubrozdinimus, tačiau tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo.
Nukentėjusysis J. J. parodė, kad jis 2012-11-13 grįžo namo su šeima ir pastatęs automobilį nuėjo namo. Automobilis buvo tvarkingas. Ryte, vedžiodamas šunį, pastebėjo, kad automobilio užpakalinėje dalyje kažkas negerai, todėl priėjo prie automobilio ir pamatė, kad automobilis apgadintas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Vakare parkuodamas automobilį pastebėjo koks automobilis buvo šalia, o ryte atėjus prie automobilio tik ta viena vieta, už jo automobilio, buvo laisva, todėl jis suprato, kad būtent tas automobilis išvažiuodamas apgadino jo automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis į jo automobilį įvažiavo priekine dalimi, ar tai buvo prisilietimas, ar smūgis, jis pasakyti negali. Vakare atvažiavę policijos pareigūnai apžiūrėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, užfiksavo apgadinimus, nes matė ant automobilio bamperio dažus. Jis mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pastebėti apgadinimus, kadangi jo automobilio bagažinės dangtis buvo palenktas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio buvo prispaustos grotelės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo kaimynas, matė kaip policijos pareigūnai apžiūrinėjo automobilius, tačiau nepriėjo prie pareigūnų, o atvirkščiai, siūlė klastojant įvykio datą užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Liudytojas G. Č. (Vilniaus apskrities VPK KPV patrulis) parodė, kad į įvykio vietą nuvyko pagal iškvietimą. Nuketėjusysis paaiškino, kad automobilis, kurį jis nurodė, įvykio metu stovėjo už jo automobilio. Jie su kolega apžiūrėjo automobilį, kurį jiems nurodė nukentėjusysis ir paliko šaukimą automobilio vairuotojui. Apžiūrėjus automobilius neatitiko automobilių apgadinimo aukštis, lygis. Mano, kad jei būtų buvęs kontaktas, apgadinimai turėjo būti stipresni. Ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio buvo kažkokia juostelė.
Liudytojas R. G. (Vilniaus apskrities VPK KPV AVS postinis) parodė, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tačiau jis buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, ją apžiūrėjo. Įvykio metu automobiliai stovėjo nuokalnėje. Į policijos komisariatą buvo iškviesti abiejų automobilių vairuotojai. Automobilius jis apžiūrinėjo bei fotografavo prie Kelių policijos, Giraitės g. 3, Vilniuje, aikštelėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto neneigė, kad buvo jo automobilio prisilietimas prie nukentėjusiojo asmens automobilio. Kontaktas buvo priekiniu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio bamperiu į nukentėjusiojo automobilio galinį bamperį. A. K. vairuojamas automobilis nebuvo stipriau apgadintas, dėl automobilių stovėjusių nuokalnėje aukščių skirtumo. Gali būti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo pakeltas už sparnų, kad galėtų išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, taip pat galėjo įtakoti ir automobilio dugno apsauga, kuri leido A. K. automobiliui lengvai nuvažiuoti iš įvykio vietos. Bet kokiu atveju įvykio kaltininkas turi iškviesti policijos pareigūnus, nes apgadinimai gali būti matomi, gali būti ir nematomi, kurie paaiškėja tik vėliau, nuodugniai apžiūrėjus automobilius. Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad jeigu įvykio metu yra tik vienas eismo dalyvis turi būti kviečiama policija.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigą nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, kai eismo įvykiu padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. paaiškinimų, nukentėjusiojo J. J., liudytojo R. G. parodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pajuto, jog jam važiuojant atbuline eiga, jo vairuojamas automobilis pariedėjo į priekį ir prisilietė prie priešais stovėjusio nukentėjusiojo asmens automobilio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. suprato, jog kliudė kitą automobilį, išlipęs jį apžiūrėjo ir nepamatęs jokių apgadinimų išvažiavo. Pažymėtina tai, kad Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad asmuo sukėlęs eismo įvykį ir nesant nukentėjusiojo asmens privalo pranešti policijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, jog jis policijos pareigūnų nekvietė, kadangi nematė automobilių apgadinimų vertintini kritiškai, kadangi automobilių dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimai gali būti nematomi, bei gali būti nustatyti tik nuodugniai apžiūrėjus automobilius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. paaiškino, kad įvykio metu buvo tamsu, todėl tam, kad pamatyti ar automobiliai nebuvo apgadinti turėjo įjungti priekinius žibintus.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu, nuketėjusiojo ir liudytojų parodymais bei bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, kita bylos medžiaga.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidimų padarymo aplinkybes, į A. K. asmenybę – baustas administracine tvarka. Administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių – nenustatyta. Baustinas minimaliomis straipsnių sankcijose numatytomis baudomis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str., 32 str., 33 str., 272 str., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutarė:
Pripažinti A. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą — 100,00 Lt (vieno šimto Lt 00 ct) baudą.
Pripažinti A. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą — 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti, paskiriant subendrintą nuobaudą — 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.